Tvenkinių Kasimas Ir Įrengimas

tvenkinio irengimas Kiekvienas tvenkinys – ar jis taisyklingos, ar laisvos formos, – turi krantus.
Nuo jų sutvarkymo, apsodinimo augalais priklauso aplinkos vaizdas. Klasikinis taisyklingų kvadratinių formų tvenkinys reikalauja akmenimis ar plytelėmis betonuotų krantų, jame gali būti fontanas ar statulėlė. Toks tvenkinys tinka vidiniam namo kiemui, formaliam, taisyklingam sodui. Iškastas ir išklotas plėvele netaisyklingų formų nedidelis tvenkinys tiks laisvo stiliaus sode.

Ten, kur pakanka vietos ir yra sąlygos, galima iškasti natūralų tvenkinį. Jis kasamas ten, kur gruntiniai vandenys arti paviršiaus, arba pelkėtoje vietovėje. Šių sąlygų reikia tam, kad tvenkinyje visad būtų pakankamai vandens. Kad tvenkinys neatrodytų kaip vandens pripilta duobė, reikia pasirūpinti jį supančiais augalais. Yra tam tikros taisyklės, kurių reikia laikytis.

Pirmiausia rekomenduojama dalį vandens paviršiaus dengti vandens augalų lapais. Tai ypač svarbu jeigu tvenkinys mažas ir negilus. Augalų lapai sudarys šešėlį ir neleis karštomis vasaros dienomis gausiai daugintis dumbliams bei įkaisti vandeniui, o tai svarbu žuvims ir kitiems vandens gyventojams.

Geriausiai šiam reikalui tiks vandens lelijos, kurios ne tik užaugina didelius lapus, bet ir visą vasarą džiugina puikiais žiedais. Tvenkiniui galima parinkti miniatiūrines lelijų veisles. Svarbu žinoti, jog lelijoms reikia mažiausiai 1 m gylio, kad per žiemos šalčius vanduo nesušaltų iki dugno. Jos taip pat nemėgsta iš viršaus krentančio vandens, taigi nesodinkite arti kriokliu-ko ar fontano. Taip pat joms reikia, kad bent penkias valandas per dieną patektų saulė, todėl nesodinkite jų pavėsyje. Ir nepersistenkite dėl kiekio – lapai turi dengti ne daugiau kaip pusę ar trečdalį vandens telkinio. Kol lelijos paaugs, ekologinę pusiausvyrą padės išlaikyti plūduriuojantys augalai: mažais geltonais žiedeliais žydintys skendeniai , vandenplūk’is ,vandeninė plaumuonė, plūduriuojančioji plūdė . Šių augalų stiebai ir lapai laisvai plūduriuoja vandenyje ir saugo jį nuo perkaitimo. Natūraliuose Lietuvos vandens telkiniuose jų taip pat apstu – tai alijošiniai aštriai, vandenplūkis ir kiti.

tvenkinio kasimas Po vandeniu augantys augalai ima iš jo anglies dioksidą, neleisdami augti dumbliams, išskiria deguonį, todėl yra vadinami oksigeneratoriais. Taip pat jie yra puiki slėptuvė mažoms žuvytėms bei vandens gyvūnams. Šių augalų nereikia daug, mažam baseinėliui pasirinkite 2-3 rūšis ir sodinkite nedideliais kuokšteliais. Vieni iš dažniausiai Lietuvoje augančių daugiamečių vandens augalų – blizgančioji plūdė bei daugiametė, panaši į asiūklius žolė – paprastoji nertis.

Nenusiminkite, jeigu neseniai įrengtame apsodintame tvenkinyje pradėjo daugintis dumbliai. Tiesiog jame dar nenusistovėjo gamtinė pusiausvyra, taigi reikėtų šiek tiek kantrybės ir drąsiai traukti pastaruosius grėbliu arba ištempti į krantą apvijus apie ilgą lazdą.

Daugelyje vandens telkinių, iškastų šalia pelkėtų vietų, ekosistema susiformuoja pati, mat netoliese augantys vandens augalai greitai randa naują nišą plėstis. Tas pats ir su pakrantėmis – jeigu turite kaimynystėje pelkes ar kitus vandens telkinius, nepastebėsite, kaip pakrantėse suklestės švendrės, viksvos ir kiti pakrančių augalai, na o šeimininkui beliks atkakliai kovoti su įsivešė-jusiais svečiais, juos reguliariai mažinti, pjauti, rauti, šienauti, antraip pro išbujojusius pakrantės augalus sunku bus pamatyti vandenį. Beje, švendrės sunkiai auga, jeigu tvenkinio krantas yra gilus, mat jos mėgsta seklumas. Verta pagalvoti apie gilesnį tvenkinį, jei nesibaiminate dėl aplinkinių saugumo. Jo gylis turėtų būti ne mažesnis kaip 3 metrai, optimaliausias – apie 3,5 metro.

tvenkinio kasimas

Planuodami gerai pagalvokite, ką sodinti pakrantėje. Jei neturite konkretaus stiliaus, harmoningiausią įspūdį sudarys skirtingų tipų ir spalvų augalų lapai: vilkdalgių lapus derinkite su kontrastingais melsvių lapais. Pastarieji gerai dera su paprastąja raudokle. Labai gražiai pakrantę įrėmina skirtingų dydžių ir spalvų svyrančios viksvos. Jeigu tvenkinys didesnis nei 30 kv. m, tiks dideli varpiniai augalai, įvairių rūšių kininiai miskantai.

Dažnai vėjas, paukščiai atneša drėgmę mėgstančių augalų sėklų ir tvenkinys pasipuošia paprastąja raudokle ar gyslotuoju dumblialaiškiu, raudonuoju kemeru, rudenį raudonomis uogomis besipuikuojančiu karklaviju, dekoratyviu, lyg dygiuotais kamuoliukais apsikarsčiusiu šakotuoju šiurpiu bei pakrantę mėgstančia rūgtimi, margalapiais ajerais.

Didelį, per 40 kv. m ploto vandens telkinį gražiai papuoš įvairių formų ir spalvų gluosniai bei karklai, margalapiai gluosniai hakuro nishiki, gulsčiasis pilkalapis karklas. Prie vandens puikiai dera visi mėgstantys drėgmę svyruokliai augalai.

Gamta – puikiausia menininkė, ir jeigu duosite pakankamai laiko, ji pati sutvarkys žmogaus suformuotą vandens telkinį, ypač jei jis užima keletą dešimčių arų. Ir nebijokite užžėlusių pakrančių: kai nusistovės ekologinė pusiausvyra, pasitelkę specialią techniką nesunkiai iškasite švendres ar meldus, o jei patiks gamtos kūrinys – mėgaukitės natūraliu.