Gėlių Laistymas

Vanduo – labai brangus mūsų Žemės turtas, būtinas gyvybei egzistuoti. Tik vandens terpėje gyvajame pasaulyje vyksta medžiagų apykaita, beveik visų gyvųjų organizmų didžiąją dalį sudaro vanduo. Augalų lapuose jo yra 78-90 proc., žmogaus organizme – 63-68, javų sėklose -12-14, tik kerpės bei samanos teturi 5-7 proc. vandens. Vandeniu padengta beveik trys ketvirtadaliai Žemės paviršiaus, vandens yra požeminiuose telkiniuose, dirvožemyje, atmosferoje. Atrodytų, kad jo ištekliai neišsenkami, tačiau iš jų tik 2,5 proc. yra gėlo, o ir šis daugiausia sušalęs į ledą. Prieinamas vartoti tėra tik trečdalis visų gėlo vandens išteklių. Grėsmingai didėjant vandens užterštumui mūsų Žemės vandens ištekliai nespėja atsinaujinti, todėl pasaulyje kai kur pradeda stigti gėlo vandens. Jau buvo projektų j .kai kurias arabų šalis atplukdyti nuo Antarktidos krantų ledkalnių.

Gėlas vanduo pirmiausia ir domina žmoniją. Visai gryno vandens gamtoje nėra. Gamtiniame vandenyje visuomet yra daugiau ar mažiau ištirpusių kokių nors medžiagų. Prie tam tikro ištirpusių gamtiniame vandenyje medžiagų kiekio gyvūnija ir augmenija yra prisitaikiusi, o kai kurios medžiagos netgi būtinos. Pavyzdžiui, jūrų ar vandenynų žuvims būtina nemaža vandenyje ištirpusių druskų koncentracija. Kultūriniams augalams kenktų didesnė druskų koncentracija dirvožemio vandenyje. Gamtiniame vandenyje ištirpęs tam tikras deguonies kiekis labai reikalingas ne tik vandens gyvūnijai, bet ir augmenijai, ypač augančiai nepurioje žemėje. Gėlame gamtiniame vandenyje paprastai yra ištirpęs tam tikras kalcio, magnio, geležies druskų bei kitų junginių kiekis, tačiau jis neturi viršyti 1 g/l.

Kiekvienoje vandens naudojimo srityje yra savi reikalavimai. Griežti reikalavimai keliami geriamajam vandeniui, tam tikrus reikalavimus turi atitikti ir vanduo gėlėms. Taigi, kas žinotina apie vandens kokybę gėlių, ypač kambarinių, augintojui, kokiu vandeniu laistyti gėles, kad jos augtų ir būtų dekoratyvios?

Labai svarbu, kad gėlėms laistyti skirtas vanduo nebūtų užterštas kenksmingomis medžiagomis, kurios gali patekti iš pramonės ir buities nutekamųjų vandenų: tai chloro organiniai junginiai, fenoliai, naftos produktai, sunkieji metalai, sieros vandenilis ir kitos jau dabar sunkiai beišvardijamos medžiagos. Ir kaimo vietovėse esantys vandens telkiniai, net šuliniai, dažnai yra neleistinai užteršti žemės ūkyje naudojamomis cheminėmis medžiagomis. Tvenkiniuose aptinkama simazino likučių.

happy valentines day - pink gerbera with a heart of chocolate! Gėlėms laistyti skirtas vanduo turi būti vos vos rūgštus arba neutralus (tokio vandens rūgštingumo rodiklis pH 6-7; kuo vanduo rūgštesnis, tuo jopH mažesnis). Augalai, ypač jauni, jautrūs chlorui. Vandentiekio vanduo, kad sunyktų patogeniniai mikroorganizmai, chloruojamas. Tam naudojamas pigus dujinis chloras arba chloro turinčios medžiagos: chlorkalkės, chloraminas ar kt. Vietoje chloro junginių labai gerai būtų naudoti ozoną. Nedidelį vandens kiekį būtų galima nukenksminti ultravioletiniais spinduliais arba ultragarsu, tačiau šie metodai brangūs, paplis gal tik ateityje, o kol kas iš vandentiekio teka chloruotas vanduo. Tokiame vandenyje chloro turi likti ne daugiau kaip 0,3-0,5 mg/l. Tačiau gėlėms ir šis kiekis nepageidautinas.

Labai svarbu, kad gėlėms laistyti vartojamas vanduo nebūtų per daug kietas, t.y. jame nebūtų per daug ištirpusių kalcio ir magnio druskų. Didesniam kalcio kiekiui, t.y. kietesniam vandeniui, ypač jautrios azalijos, araukarijos, anturiai, orchidėjos, taip pat ir meileniai, begonijos, ciklamenai.

Anksčiau išleistoje literatūroje apie kambarinių gėlių auginimą jas patariama laistyti lietaus vandeniu. Jame nesą kenksmingų medžiagų, jis beveik neutralus ar tik vos rūgštus, jame pakankamai ištirpę deguonies. Tačiau per pastaruosius metus informacija apie lietaus vandenį labai pasikeitė. Jau susidarant lietaus lašeliams, juose gali ištirpti įvairių medžiagų, kurios patenka į atmosferą iš fabrikų, automašinų, viesulo sukeltų dulkių ir t.t. Užtenka prisiminti rūgščiuosius lietus, kurie jau nemažai yra pakenkę miškų augmenijai bei vandens telkinių gyvūnijai. Lietaus vandens pH turėtų būti 5,6-6,0. Nustatyta, kad lietaus rūgštingumas labai priklauso nuo to, iš kur vėjas lietų atneša. Pavyzdžiui, vakarų ir pietvakarių vėjai varo debesis per pramoninius Vokietijos bei Lenkijos rajonus, todėl į Lietuvą atneša rūgštų lietų (pH – 4,7-5,2). Pastebėta, kad lietaus rūgštingumas didesnis Lietuvos viduryje (pH – 3,5-4,0), matyt dėl Kėdainių ir Jonavos chemijos gamyklų, Elektrėnų bei kitų šiluminių elektrinių įtakos.

Ledo vanduo yra ne tik grynesnis, bet turi ir kitų augalams bei gyvūnams naudingų savybių. Tokio vandens biologinį poveikį augalams pirmą kartą pastebėjo poliarininkai, pamatę, kad atšilus ir tirpstant ledams, vandenyje labai suveši planktonas. Vėliau mokslininkai nustatė, kad ledo vanduo 1,5-2 kartus padidina žemės ūkio kultūrų derlių, pagerina vištų dėslumą, karvių pieningumą ir kt. Kuo paaiškinti tokį netikėtą reiškinį? Pasirodo, kad vanduo, esantis gyvame organizme, turi panašią į ledo kristalinę struktūrą. Tad gyvam organizmui daug lengviau pasisavinti vandenį, kuris turi kristalo likučių, o jų dar lieka ledui ištirpus. Taigi gyvas organizmas, gavęs struktūruoto vandens, gali sutaupyti energijos, kuri būtų buvusi reikalinga tai struktūrai sudaryti. Šios sutaupytos energijos dėka jis greičiau vystosi. Nustatyta, kad ledui ištirpus, jo vandenyje dar kurį laiką lieka ledo struktūros elementų, kurių mažėja bėgant laikui ir kylant temperatūrai, ypač jai esant per 20°C.

Kalbant apie vandens užšalimą ir ledo tirpimą reikėtų nepamiršti, kad pirmiausia kristalinasi grynas vanduo, o dar neužšalusioje vandens dalyje didėja jame ištirpusių medžiagų koncentracija. Ledui tirpstant pirmosiose skysto vandens porcijose bus daugiau visokių ištirpusių medžiagų.

~ The Sunny Side ~ Anksčiau buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad vanduo, pabuvojęs magnetiniame lauke, įgauna naujų savybių: jame geriau tirpsta įvairios medžiagos, tarp jų ir deguonis. Toks vanduo pagerina augalų vystymąsi, didina jų derlingumą. Būtų galima manyti, kad pačios Žemės natūralus magnetinis laukas padaro vandeniui viską, kas įmanoma. Tačiau mokslininkai nustatė, kad Žerfiės magnetinio lauko dažnis yra labai mažas, o vandens savybės smarkiai pasikeičia didesnio negu natūralusis dažnio magnetiniame lauke. Jau susikaupė nemažai informacijos apie „magnetinio vandens” gavimą, savybes ir įtaką gyviesiems organizmams. Gali būti, kad ir laistymas tokiu vandeniu turėtų teigiamos įtakos gėlių augimui ir žydėjimui.

Tad ką patarti gėlininkui?

1. Pasidomėkite, ar neužterštas kenksmingomis medžiagomis vanduo, kuriuo ketinate laistyti kambarines gėles.

2. Kad. išgaruotų bent dalis vandentiekio vandenyje ištirpusio chloro, vandenį palikite kuriam laikui pastovėti kuo platesniame atvirame inde.

3. Užvirinus vandenį galima pasiekti du tikslus: viena, iškris kalcio ir magnio karbonatų nuosėdos ir vanduo suminkštės (vandenį reikia nupilti, kad liktų nuosėdos); antra, išgaruos vandenyje ištirpęs chloras. Tačiau reikia nepamiršti, kad vandenį virinant suirs jo struktūra ir išgaruos ištirpęs deguonis. Jei virintą vandenį kurį laiką palaikysite platesniame atvirame inde ar plona srovele papilstysite iš vieno indo į kitą, vandenyje vėl ištirps šiek tiek ore esančio deguonies. Jei po to vandenį sušaldysite, tai ištirpęs jis vėl įgaus tam tikrą struktūrą, palankią augalams.

4. Nepatariama gėlių laistyti nepatikrintu lietaus vandeniu didelių miestų gyventojams ar gyvenantiems prie stambių pramonės gamyklų. Bet kuriuo atveju lietaus vandens rūgštingumui patikrinti paieškokite indikatorinių popierėlių, (vandens pH turi būti ne mažesnis kaip 5,5).

Passion 5. Pabandykite gėles laistyti atitirpinto ledo Vandeniu. Jei vanduo kietas ir užterštas, užšaldykite jį šaldytuvo kameroje, o atitirpindami pirmąsias vandens porcijas išpilkite ir gėles laistykite iš likusio ledo ištirpusiu vandeniu.

6. Vandenį galima suminkštinti įdėjus medžiagų, kurios su kalcio ir magnio jonais sudaro netirpius junginius. Yra parduodamos spec. tabletės. Mes galime naudoti gesintas kalkes arba net medžio pelenus. Vidutinio kietumo vandeniui (5 mmol/l) reikėtų 0,2 g/l gesintų kalkių, o pelenų apie 0,4 g/l; kietam vandeniui (10 mmol/l) minėtų medžiagų reikėtų – dvigubai daugiau. Supylus į vandenį tas medžiagas, po kurio laiko reikia vandenį nupilti, o susidariusias nuosėdas palikti.

7. Vandenį galima minkštinti dar ir tokiu paprastu būdu: 20-30 g gerai išdžiovintų durpių supilkite į retos drobės maišelį ir nakčiai panardinkite į vandenį. Vanduo suminkštės. Durpes dar galima suberti į rėtį ir per jį perpilti vandenį.

8. Nepamirškite, kad gėlėms laistyti skirto vandens temperatūra turi būti tokia kaip patalpos arba net 2-3 laipsniais aukštesnė.

Rūpestingai laistoma gėlė jaus mylinčią ranką ir atsilygins jums savo grožiu.