Gėlių Priežiūra

* Žemus kambarinius augalus statykime arčiausiai lango stiklo, o už jų — aukštesnius. Tada didelėms ir mažoms gėlėms vienodai teks oro ir šviesos.

* Naujus ir vartotus vazonus pusvalandį pavirinkime vande­nyje.

* Jaunus augalus persodinkime kiekvieną pavasarį — balan­džio ar gegužės mėnesį; jeigu jie gerai auga,— kartą per 2—3 metus.

* Drėgmės perteklius augalams kenkia labiau negu sausumas. Gėlių nelaistykime gausiau, negu joms reikia.

* Pabeldus pirštu į vazoną, galima nustatyti, ar reikia laistyti. Jei žemė sausa, vazonas skambės skardžiai, jei drėgna, — garsas bus duslus.

* Gėles laistykime kambario temperatūros vandeniu, kurio iš anksto pripilkime į indą ir palaikykime, kad išgaruotų vanden­tiekio vandenyje esantis chloras.

* Sodindami į vazoną daigą arba auginį, žemę kiek suspaus­kime, ypač vazono kraštuose. Pasodintą augalą gausiai palaistykime ir, kol įsišaknis, laikykime kiek užtamsintoje vietoje.

* Jeigu bute centrinis šildymas, gėles laikykime toliau nuo radiatoriaus.

* Kad neapdegintume šaknų, prieš tręšdami pirma palaistykime augalą grynu vandeniu, o paskui — trąšų tirpalu.

* Susmulkinti ir sumaišyti su miltiniu cukrumi kiaušinių lukš­tai yra puiki trąša kambariniams augalams.

* Gėlės ilgiau nenuvys, jeigu jas skinsime ankstį rytą arba va­kare, pjaudami įstrižai stiebo aštriu peiliu (bet ne žirklėmis).

* Skaistažiedes (chrizantemas) geriau ne pjauti, bet laužti.

* Jurginų ir ciklamenų pjaukime jau išsiskleidusius žiedus. Vi­sų kitų gėlių galima pjauti butonus (jau nusispalvinusius). Nu­pjautas gėles merkime į kambario temperatūros vandenį ir ne mažiau kaip 2 val palaikykime tamsioje vėsioje vietoje, ir tik paskui komponuokime iš jų puokštes.

* Alyvos, jazmino, skaistažiedžių šakelių galus įskelkime pei­liu, o į plyšius įkiškime degtuko šipuliukus. Į vandenį įpilkime truputį amoniako arba įberkime druskos (šaukštelį litrui vandens). Taip pamerktos gėlės ilgiau išsilaikys.

* Rožes pjaukime anksti rytą, pusiau išsiskleidusias.

* Vilkdalgius ir kardelius pjaukime tik tokius, kurių stiebo viršūnėje žiedas dar neišsiskleidęs.

* Tulpių, bijūnų pjaukime butonus, o gvazdikų, skaistažie­džių — prasiskleidusius žiedus, nes jų butonai vazose paprastai neprasiskleidžia.

* Nuo vandenyje esančios žiedstiebio dalies nuskinkime visus lapus, nes jie ims pūti.

* Parduotuvėje pirktas gėles namuose atšviežinkime: įmerki-me į vandenį ir tiesiog jame 1—2 cm patrumpinkime stiebių galiu-kus. Į vandenį galįma įmesti gabaliuką medžio anglies, įpilti truputį amoniako arba įberti šaukštelį druskos litrui vandens. Kai kurios gėlės, pvz., rožės, gvazdikai, astrai, skaistažiedės, geriau laikosi, į vandenį įbėrus cukraus. Jurginams ir gvazdikams tinka į vandenį įdėti aspirino.

* Vazos su gėlėmis nestatykime prie atviro lango arba skers-vėjyje. Taip pat saugokime jas nuo tiesioginių saulės spindulių.

* Vandenį gėlėms keiskime kasdien, pasistenkime, kad jis bū­tų kambario temperatūros. Kad nesidaugintų puvimą sukeliančios bakterijos, į vandenį įmeskime kalio permanganato kristaliuką arba varinę monetą.

* Kad gėlių butonai greičiau išsiskleistų, į vandenį įpilkime amoniako (pusę šaukštelio litrui vandens) arba merkime jas į šal­tą vandenį su trupučiu pieno.

* Jeigu žiemą (gruodžio pradžioje arba viduryje) nupjausime jazmino arba vyšnios šakelę ir pasodinsime į vazoną, tai po 3—4 savaičių ji pražys.

* Prieš naktį rožes išimkime iš vandens, nupjaukime stiebų galus, suvyniokime į drėgną laikraštį ir padėkime vėsioje vietoje.

* Nulėpusias (vystančias) tulpes galima atgaivinti, šiek tiek palaikius jas po karšta elektros lempute.

* Galima purkšti tik rožes. Daugumai gėlių (gvazdikams, skaistažiedėms) tai kenkia — ant jų atsiranda tamsių dėmių.

* Kambarinės gėlės atsigauna, kai laistomos kiek pasaldintu vandeniu.

* Fiko lapai žvilgės, jeigu juos valysime aluje pavilgytu sku­durėliu.

* Ne visas gėles galima kartu merkti į vieną vazą. Su rezeto­mis ir pakalnutėmis kartu pamerktos visos kitos gėlės vysta grei­čiau. Rožės, gvazdikai ir lelijos atskirai pamerkti laikosi daug ilgiau negu mišrioje puokštėje.

* Norėdamos sužinoti, kiek lieti augalus, ploną lazdelę įsmei­kime į žemę prie vazono sienelės iki pat dugno ir atsargiai, pama­žu sukdamos, ją ištraukime. Jei lazdelė visa aplipusi drėgna že­me, — augalo laistyti nereikia; jeigu viršutinė jos dalis sausa, o apatinė nešvari, — laistyti negausiai; jeigu visa lazdelė sausa, — reikia laistyti gausiai.

* Nei rožių, nei gvazdikų nestatykime ant radijo imtuvo. Jie jautrūs net tokiems nežymiems virpesiams kaip garso bangos ir greitai vysta.

* Kad gėlės geriau laikytųsi vazoje, ant jos dugno įberkime truputį smėlio.

* Prieš važiuojant atostogų arba vasaroti, visada iškyla klau­simas: kaip palaistyti kambarines gėles? Galima įrengti „automa­tinį” laistymą: pastatyti gėles ant grindų, o ant aukštos tabure­tės—indą su vandeniu ir su juo sujungti kiekvieną gėlių vazo­ną iš skuduro suvyta pyne.

Taip pat galima į gėlių vazoną padėti drėgną kempinę. Auga­las pamažu siurbs iš jos drėgmę ir neišdžius. Arba žemių gumulą apie augalą galima pridengti kartonu — žemė ne taip greitai džius.

* Jurginų šakniagumbius laikykime šaltoje patalpoje arba rūsyje 7—10° C temperatūroje. Kad nepūtų ir neužsikrėstų vieni nuo kitų, nedėkime jų labai arti vienas kito, išdėstykime ant ne­didelės iš visų pusių vėdinamos lentynos. Vis dėlto pradėjusį pūti šakniagumbį atidžiai išpjaukime iki sveikos vietos. Pjūvį apibars­tykime trinta medžio anglimi.

Kambario temperatūroje laikomus šakniagumbius apibarstyki­me smėliu.

Perdžiūvusius, susiraukšlėjusius šakniagumbius prieš daigin-damos 1—2 dienas palaikykime kambario temperatūros vande­nyje.

Persodindamos bijūnus, neišmeskime nulaužytų šakniastie­bių — ant jų gali būti miegančiųjų pumpurų. Pasodinti į žemę jie kitais metais išleis ūglius.

PrastaiPuiku (3 votes, average: 10.00 out of 10)
Loading...

Jūsų komentaras:

Your email address will not be published. Required fields are marked *




Patarimų Archyvas
© 2009-2019 ValdoPatarimai.lt Visos teisės saugomos.
Pateiktą informaciją draudžiama kopijuoti ir skelbti kitose svetainėse.
Privacy policy