Buto Sienų, Lubų Dažymas

* Butą dažyti pradedama nuo lubų. Pirmiausia grindys paden­giamos pjuvenų sluoksniu arba popieriumi, paskui mentele nu­skutami seni dažai, užglaistomi plyšiai ir įskilimai, gruntuojama vario sulfatu ir tik po to baltinama.

* Glaistas. 100 g stalių klijų užpilama 5 1 šalto vandens ir palaikoma 12 val, paskui ištirpinama ant silpnos ugnies. Į karš­tą klijų tirpalą maišant įpilama 2 šaukštai pokosto, įberiama 3 kg maltos sijotos kreidos. Gauta masė rūpestingai išmaišoma.

* Vario sulfato gruntas. 100—150 g vario sulfato ištirpinama 2 l verdančio vandens ir atskirai, taip pat 2 l verdan­čio vandens, 200 g šaltame vandenyje išmirkytų stalių klijų. Į karštą klijų tirpalą įdedama 250 g smulkiai supjaustyto skalbia­mojo muilo ir 30—50 g pokosto. Į šį tirpalą supilamas anksčiau paruoštas vario sulfato tirpalas. Į kiek ataušusį mišinį įberiami 3 kg sijotos kreidos, atskiedžiama šiltu vandeniu, kad iš viso bū­tų 10 l skysčio.

* B a l t i n i m a s. Iš 1 kg sijotos kreidos, 40 g melsvės ir 0,5 1 vandens užmaišoma tiršta masė. Šaltame vandenyje išmirkoma 60 g klijų plytelių. Po 12 val jie ištirpinami ant mažos ugnies ir sudedama kreidos pasta. Visa masė praskiedžiama vandeniu, kad skiedinys butų grietinės tirštumo ir lengvai tekėtų nuo teptuvo. Baltinant skiedinį reikia retkarčiais pamaišyti, kad kreida nenu­sėstų.

* Lubas patariama baltinti du kartus: pirmą kartą skystu skie­diniu (tepama teptuvu) šviesos srauto kryptimi, pradedant nuo lango; antrą kartą, — išdžiūvus pirmajam sluoksniui, ta pačia kryptimi.

* Baltinant kalkėmis, pirmiausią lubos tepamos skystu skie­diniu statmenai šviesos srautui, paskui tirštesniu ir pamelsvintu skiediniu šviesos srauto kryptimi, pradedant nuo lango.

* Norint dažyti sienas, pirma reikia, kaip ir baltinant, mente­le nugrandyti senus dažus: prieš grandant sienos suvilgomos van­deniu. Joms pradžiūvus, glaistomi plyšiai ir įskilimai, paskui grun­tuojama: pirma horizontaliai, paskui vertikalia kryptimi.

Dažai sienoms ruošiami taip pat, kaip skiedinys luboms bal­tinti, tiktai dedama dvigubai daugiau klijų.

Dažų spalva ir atspalvis patikrinamas ant stiklo šukės, kuri paskui padžiovinama ant mažos ugnies. Į per tamsius dažus de-dama šiek tiek kreidos; šviesius dažus galima patamsinti spalvo­tais pigmentais.

* Tamsus kambarys atrodys šviesesnis, jeigu sienas nudažysi­me geltonai.

Žydromis, šviesiai žaliomis sienomis kambarys atrodo erd­vesnis o nudažytas ruda, terakotine (rausvai ruda) spalva atro­do mažesnis, bet jaukesnis. Atsižvelgiant į tai, galima, pavyzdžiui, ilgo kambario galines sienas dažyti tamsesnėmis spalvomis (tera­kotine, šviesiai ruda), o šonines — šviesiomis (kremine, rausvai gelsva).

Aukštų kambarių sienas geriau dažyti ne iki pat viršaus, o paliktąją jų dalį ir lubas nudažyti viena spalva — kremine, gel­tona.

Žemose patalpose paneliai netinka.

* Dažant butą, reikia vengti skersvėjų, nes išdžiūvusios sie­nos gali būti ruožuotos.

* Glaistui pagaminti imama 100 g sausos grūstos kreidos ir 25 g pokosto. Kreida rūpestingai išmaišoma pokoste. Šį galima pakeisti žaliu sėmenų aliejumi, tačiau, kad glaistas greičiau džiūtų, reikia primaišyti cinko arba švino baltalų.

* Aliejiniais dažais dažytas sienas galima plauti šiltu vande­niu su geriamąja soda, amoniaku (šaukštas amoniako litrui van­dens), paskui nuvalyti drėgna, po to sausa šluoste.

* Klijiniais dažais dažytų sienų negalima plauti. Jas valykime minkštu švariu flaneliniu skuduru, užvyniotu ant šepečio ilgu kotu.

* Apdailos plytelės gerai nusiplauna vandenyje išleista kreida. Šiuo skiediniu nubaltinama visa sienelė arba koklinė krosnis, pas­kui nuvaloma sausu skuduru.

Taip pat jas galima valyti žibalu arba vandeniu atskiestu 9% actu (stiklinė acto litrui vandens).

* Nuo panelio atšokusią glazūruotą plytelę galima priklijuoti cinko baltalais. Tam tikslui nuo plytelės blogosios pusės ir sienos, kur ji bus klijuojama, nuvalomos dulkės. Parą prieš klijuojant rei­kėtų tose vietose sieną patepti pokostu (seno cemento nereikia valyti). Paskui plytelė ištepama tirštais baltalais (1/2— 1 mm sluoks­niu), dedama į vietą ir, pamažu spaudžiant, paviršius pastuksena­mas lengvu mediniu daiktu, kol išgirstamas duslus garsas.

* Iškritusią keraminę plytelę galima priklijuoti skystuoju stiklu. Sirupo konsistencijos skystis sumaišomas su dantų milte­liais, ta mase ištepama plytelė ir padedama į vietą.

* Jeigu vonioje nuo sienelės atsiklijavo keletas plytelių, rei­kia nuo jų nuvalyti cementą, patepti aliejiniais baltalais arba bet

kokiais aliejiniais dažais ir glaudžiai prispausti prie sienos: plyte­lės laikysis. Taip pat jas galima priklijuoti virtų miltų kleisteriu.

* Išsipūtusią ir nuo grindų atšokusią plastiko plytelę galima priklijuoti: nuvalykime grindis, padėkime plytelę į vietą, užden­kime švariu popieriaus lapu ir palyginkime labai karšta laidyne (iš pradžių greitai, paskui lėčiau).

* Lubose arba sienose atsiradusį plyšį galima užglaistyti skie­diniu, paruoštu iš stalių klijų ir dantų miltelių arba smulkiai trintos kreidos.

* Ketinės vonios nudaužtą emalį galima atnaujinti sausais bal­talais ir klijais BF-2. Tam tikslui ketaus paviršius nutrinamas švit-riniu popieriumi, nuplaunamas benzinu ir gerai išdžiovinamas, paskui užtepamas plonas klijų sluoksnis, užbarstoma truputis sau­sų baltalų, sumaišoma su klijais ir išlyginama ant viso paviršiaus. Pakartotinai tepama keletą kartų, kas 1—1,5 val, kol užteptasis sluoksnis pasidaro tokio pat storio kaip vonios emalis.

* Apmušalai, priklijuoti prie sienų, užglaistytų su alebastru paruoštu glaistu, atlips, o glaistas nutrupės. Prieš klijuojant tokias sienas reikia ištepti pokostu ir leisti joms išdžiūti.

* Prieš klijuojant apmušalus, sienų tinką reikia palyginti pem-za arba plytgaliu (silikatinės plytos), paskui nuvalyti šepečiu arba skuduru.

* Apmušalų piešinys parenkamas atsižvelgiant į kambario plo­tą ir aukštį. Horizontalus piešinys aukštą patalpą optiškai žemina, vertikalus, priešingai, aukština. Rombiškas piešinys sukelia erdvės pojūtį.

* Koridorių ir prieškambarių sienos klijuojamos tamsesniais apmušalais negu gyvenamųjų kambarių.

* 2—3 kartus sudrėkinti karštu vandeniu seni apmušalai leng­vai nuimami.

* Siek tiek išteptus apmušalus galima išvalyti: nubraukus šluo­ta dulkes, sienas nušluostyti sausu skuduru, kartkartėmis jį pavo-liojant avižiniuose dribsniuose. Nešvarias apmušalų vietas dar ga­lima patrinti iš viršaus žemyn sužiedėjusios baltos duonos riekele.

* Dėmes iš apmušalų galima išvalyti vata, sudrėkinta dantų miltelių ir benzino mišiniu. Milteliams išdžiūvus, pavaloma šepe­čiu. Tai kartojama keletą kartų.

* Riebalų dėmes iš apmušalų galima išimti vata, suvilgyta ben­zino ir magnezijos mišiniu. Tamponas keletą kartų uždedamas ant dėmės, bet netrinama, nes gali pasikeisti apmušalų spalva.

PrastaiPuiku (No Ratings Yet)
Loading...
  1. , , , ,

Jūsų komentaras:

Your email address will not be published. Required fields are marked *




Patarimų Archyvas
© 2009-2021 ValdoPatarimai.lt Visos teisės saugomos.
Pateiktą informaciją draudžiama kopijuoti ir skelbti kitose svetainėse.
Privacy policy