Dažasvydis. Žaidimo Istorija.
Laisvalaikis – reikalas rimtas. Kiekvienas pats renkasi kaip jį praleisti. Manyti, kad rudenį nėra ką veikti, klaidinga. Kaip visada, labai daug kas priklauso nuo Jūsų išradingumo ir, žinoma, poreikių. Nors spalio mėnesį ir įpusėja ruduo, o viršų pradeda imti rudeniškos darganos, nereikia pamiršti, kad spalis tai ir auksu pasipuošę medžių lapai, ir lengva šalna, ir į pietus iškeliaujantys paukščiai, ir pro debesų properšas nedrąsiai pasirodanti saulutė. Nelygu kokie orai nusistovi. Dar galima ir žygį dviračiais po apylinkes surengti, pasivaikščioti, galima nuveikti ir kai ką ekstremalesnio… Kad ir pažaisti dažasvydį.
Truputis žaidimo istorijos
Dažasvydžio era prasidėjo apie 1970-uosius metus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš pradžių paprastais markeriais buvo žymimi medžiai ar gyvuliai (dabar markeriais vadinami dažasvydžio šautuvai). Vėliau kilo idėja kaip juos panaudoti pramogai. Dažasvydis yra militaristinio stiliaus žaidimas. Jis aktyvus, pilnas netikėtumų, įtampos, gerų emocijų. Žaidimo metu dalyviai aktyviai juda, slepiasi, taikliai ir greitai šaudo, reaguoja į besikeičiančias situacijas, kovoja su „priešais”. 1981 metais dvylikos draugų kompanija sužaidė pirmąją dažasvydžio partiją. Jos metu buvo naudojamos saugos priemonės, veido kaukės, kad būtų išvengta sužalojimų. Po metų Ročesteryje (JAV) atidaryta pirmoji pramoginė lauko dažasvydžio aikštelė. Europą ši atrakcija pasiekė tik po dešimties metų. Lietuvą – dar vėliau, tik apie 1999 metus. Šiuo metu jis yra tapęs viena iš populiariausių ekstremalaus sporto šakų. 2006-aisiais jį praktikavo apie penki milijonai žmonių, pusė iš jų – nuolatiniai žaidėjai.
Norint pasinerti į šią aktyvaus laisvalaikio pramogą, reikia greitos orientacijos, nuovokos, noro pasportuoti, pajudėti ir geros draugų kompanijos. Yra skiriamos dvi dažasvydžio rūšys: sportinis ir pramoginis.
Pramoginis dažasvydis žaidžiamas specialiai įrengtose aikštelėse, kuriose daug kliūčių, užtvarų. Tai gali būti ir uždaros patalpos, ir lauko aikštelės, tad priklausomai nuo žaidimui numatytos vietos, galima šėlti net ir rudenį, ir žiemą. Žaidime gali dalyvauti visi norintys vyrai, moterys, vaikai. Jo esmė: nugalėti „priešą”, persikelti į numatytą punktą ir t.t. Žaidėjai „nušaunami” kulkomis, kurios iššaunamos iš specialaus šautuvo, žaidimo entuziastų vadinamo markeriu. Žaidimo trukmė priklauso nuo pramogautojų skaičiaus, poreikių, fantazijos ir aikštės dydžio.
Aplinkai nekenkia
Dažasvydžio žaidimo metu, šaudoma iš specialių kamuoliukų, užpildytų vandeniniais dažais. Dažų šovinukus dažniausiai gamina tos pačios gamyklos, kurios gamina vaistų kapsules. Nuo smūgio kamuoliukai-šoviniai dūžta, o ant rūbų paliekamos ryškios lengvai išplaunamų dažų dėmės. Beje, jeigu dažasvydis žaidžiamas miške, dažus, likusius ant medžių kamienų, nuplauna lietus, įdomu tai, kad ant žemės besimėtantis nesugadintas kamuoliukas po kiek laiko ištirpsta nuo rasos ar lietaus poveikio ir jo žymių nelieka nė pėdsako.
Dažasvydžio šautuvų greitis reguliuojamas, tad jei vis dėlto pasitaiko vienas kitas nepavykęs šūvis, labai rimtų sužalojimų nebūna. Nebent viena kita mėlynė ar nubrozdinimas.
Prieš žaidimą teisėjai-instruktoriai visuomet praveda saugaus elgesio žaidimo metu instruktažą, supažindinami su technika bei saugaus naudojimosi ja taisyklėmis. Instruktoriai stebi žaidėjus visos „kovos” metu, rūpinasi jų saugumu netikėtose situacijose.
Visi žaidimo dalyviai privalo dėvėti apsaugines kaukes. Dažniausiai „dažais taškomasi” dėvint kamufliažinį kostiumą – kelnes ir striukę. Kita vertus, dėvint spalvotus rūbus, geriau matomas „priešininkas”. Svarbiausia, kad pasirinkti rūbai ir avalynė neribotų žaidėjų judesių, kad būtų patogūs, kad neperšlaptų.
Kokie buna žaidimo laukai?
Tradiciškai dažasvydis žaidžiamas retame miške, kuriame dar pristatoma statinių, išvirtusių medžių, tvorelių, užtvarų. Kartais, jei lauke pakankamai krūmų, medžių, papildomos kliūtys nebereikalingos. Atvirose aikštelėse pastatomos kliūtys iš senų mašinų, faneros lakštų, padangų ar pripučiamų figūrų.
Specialių aikštelių pranašumai: didesnis žaidimo greitis, geresnės galimybės pasislėpti, nes didesnės uždangos, geriau matosi tiek žaidėjams, tiek žiūrovams.
Jei jau kalbama apie žiūrovus, neretai kyla klausimas: ar gali žiūrovai stebėti šį žaidimą iš šalies? Taip, gali, nes tai nepakartojami vaizdai ir situacijos. Tereikia, kad žiūrovai laikytųsi saugaus atstumo ir stebėtų žaidimą iš ten, kur niekas į juos nepataikys (geriausiai už specialaus apsauginio tinklo). Teisėjams-instruktoriams leidus, į žaidimo teritoriją įleidžiami operatoriai ar fotografai, dėvintys apsaugines kaukes.
(NE)linksmas incidentas
Pačioje dažasvydžio Lietuvoje atsiradimo pradžioje, buvo įvykęs incidentas, susijęs su šio žaidimo kamuoliukais. Įvykis būtų rimtas, jei nebūtų juokingas. Kairių miestelio (Šiaulių r.) gyventojas tąkart kreipėsi į Šiaulių rajono civilinės saugos operatyvinį budėtoją ir prašė išsiaiškinti jo darže besimėtančių nematytų neregėtų rutuliukų kilmę. Juolab, kad iš jų sunkėsi spalvotas skystis, žmogus įtarė, kad tai galinčios būti pavojingos cheminės medžiagos.
Specialistai kelias dienas suko galvas, kas tai galėtų būti. Netikėtai paaiškėjo: paslaptingieji rutuliukai
– visai nepavojingi, pripildyti panašiais į guašą dažais. Į gyventojo daržą jie atskrieję iš netoli miestelio įrengtos dažasvydžio aikštelės.
Nuvykę į kokį miškelį grybauti ar šiaip pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru, neišsigąskite jei pamatysite su ginklais bėgiojančius „karius”. Karo pavojus Lietuvoje kol kas nepaskelbtas. O miške šėlstantys „kariai” tai dažasvydžio žaidėjai, aktyviai ir linksmai leidžiantys laisvalaikį. Neapsigaukite ir neįsivelkite į kokį incidentą su neatpažintais kamuoliukais ar po mišką bėgiojančiais „kovotojais”.
Bjauriausi gyvūnai pasaulyje
Žmogus nugriovė savo namą
Paslaptingi namai
(No Ratings Yet)
Loading...