Drabužių skalbimas

Skalbiniams skalbti tinka švarus, minkštas vanduo, ypač lietaus arba sniego. Tačiau dažniausiai tenka naudoti kietesnį van­dentiekio vandenį. Jį galima suminkštinti soda, natrio trifosfatu, silikatiniais klijais, amoniaku ir šarmais. Žiūrint kokio kietumo vanduo, imamas nevienodas minkštiklių kiekis.

Vandentiekio vandens kietumą galima nustatyti atsižvelgiant į tai, kaip putoja muilas. Minkštame vandenyje putos atsiranda greitai, kietame — pamažu, o labai kietame muilas visai neputoja. Negalima vartoti muilo kartu su minkštikliais, nes jame esančios riebiosios rūgštys greičiau reaguoja su vandenyje esančiomis kal­cio bei magnio druskomis ir skaidosi.

Geležingų druskų turintis vanduo skalbti netinka, nes jis yra gelsvas, ir gali nudažyti skalbinius. Geležingoms druskoms nusės-dinti vartojami silikatiniai klijai (1 šaukštas klijų 10 1 vandens).

Vandeniui minkštinti vartojama natrio karbonatas arba kalci­nuota soda. Šią reikia ištirpinti tik karštame vandenyje (3—10 g 10 1 vandens).

* Balti medvilniniai ir lininiai skalbiniai paprastai virinami 30—40 min. Nevirinami šilkiniai, vilnoniai, sintetiniai, taip pat iš plonų audinių skalbiniai ir nėriniai. Itin atsargiai skalbiami au­diniai su lavsanu ir nailonu.

* Gaminiai iš vilnonių audinių su dirbtiniais (viskozės, aceta­to) ir sintetiniais (kaprono, vinolo, nailono, lavsano, nitrono ir kt.) pluoštais skalbiami pamuilėse arba neutralių skalbiklių tirpale, ne karštesniame kaip 40° C. Be to, šių skalbinių nereikia stipriai mechaniškai veikti (neskalbti ant lentos, su šepečiu ir negręžti).

Išskalbti gaminiai pirma perplaunami šiltame, paskui šaltame vandenyje, lengvai nuspaudžiami, ištiesinami ir džiovinami.

* Vilnoniam trikotažui skalbti labai tinka baltų pupelių nuo­viras — jame skalbiamas jis nesusivelia. Tam tikslui 1 kg pupelių verdama 5—6 l vandens, nuoviras perkošiamas, ataušinamas iki 40—50° C ir skalbiama be muilo. Kaip visuomet, išskalbtas triko­tažas perskalaujamas ir išdžiovinamas.

* Blunkantis trikotažinis daiktas prieš skalbiant mirkomas šal­tame bent kiek actu parūgštintame vandenyje. Skalaujant į varn-denį įpilama glicerino (šaukštą 10 l vandens).

* Prieš skalbimą norint patikrinti, ar blunka vilnonis gaminys, reikia iš blogosios pusės ištrauktį siūlą, palaikyti jį karštose pa-muilėse, susukti į baltą skudurėlį ir išdžiovinti. Jeigu ant skudurė­lio nėra dažų pėdsakų, vadinasi, gaminys neblunka. Blunkantys daiktai skalbiami šiltame vandenyje, į kurį įberiama druskos ir įpilama acto.

* Vilnonis daiktas skalbiamas ir skalaujamas vienodos tempe­ratūros šiltame vandenyje. Nuo staigaus temperatūros pasikeiti­mo gaminys veliasi ir traukiasi.

* Dažytiems vilnoniams daiktams skalbti labai tinka garsty­čios (100—150 g kibirui vandens).

* Kad neišsitemptų, prieš skalbdamos vilnonių drabužių kilpas apdaigstykime.

* Flanelinių skalbinių negalima trinti muilu, reikia skalbti pa­muilėse.

* Tiulines užuolaidas pirma išdulkinkime, paskui skalbkime šiltose pamuilėse, po to du kartus perskalaukime ir standinkime cukraus tirpale (šaukštas cukraus litrui vandens). Standintas užuo­laidas nuspauskime švariame rankšluostyje, bet negręžkime, pas­kui, padėję švaraus popieriaus, patieskime ant grindų ir kampus prismeikime smeigtukais, kad išliktų stačiakampio formos. Išdžiūvusias užuolaidas galima kabinti nelaidytas. Išskalbtas užuolai­das taip pat galima kabinti ant langų drėgnas, pritvirtinus kraš­tus smeigtukais.

* Skalbiant nertas užuolaidas, į melsvės tirpalą patariama įpilti truputį pieno. Nuo jo užuolaidos atrodo naujesnės.

* Prieš skalbdamos nertus užtiesalus ir staltiesėles retais dygs­niais pridaigstykime prie balto audinio atkarpos — jie išliks to­kios pat formos ir bus lengviau laidyti.

* Kad užuolaidos būtų kreminio atspalvio, palaikykime jas per­koštame kavos nuovire (1 1 verdančio vandens užplikykime 2 šaukštelius kavos).

* Norėdamos išskalbti tepaluotus specdrabužius, susmulkintą ketvirtį gabalo skalbiamojo muilo ištirpinkime 1 l verdančio van­dens. Į praaušusį tirpalą įpilkime pusę l žibalo ir įberkime šaukš­tą kokių nors skalbiklių arba kalcinuotos sodos. Tuo mišiniu įtrin­kime specdrabužių rankoves ir priekį, o apykaklę ir nugarą šiek tiek ištepkime, paskui tvirtai susukime ir palaikykime parą.

Tokius drabužius skalbkime karštose pamuilėse, paskui keletą kartų perskalaukime šiltame vandenyje.

Specdrabužius geriau džiovinti atvirame ore, kad išnyktų ži­balo kvapas.

* Margi medvilniniai audiniai atrodys gražesni, jeigu juos per-skalausime actu parūgštintame vandenyje, ir laidysime pro jame suvilgytą skudurą.

* Gaminiai iš tamsaus šilko ir satino ilgiau išliks žvilgantys, jeigu išskalbtus perskalausįme šaltame pasūdytame vandenyje (4 šaukštai druskos 5 l vandens).

* Juodas šilkas išliks žvilgantis, jeigu jį skalausime gruziniš­kų arba indiškų arbatžolių nuovire.

* Dirbtinio šilko drabužių skalbiant negalima smarkiai trinti, tempti, gręžti, nes drėgni jie nustoja beveik 60% stiprumo.

* Kad nesusiveltų, vilnonę ar pūkinę skarelę skalbkime šilto­se pamuilėse arba su milteliais. Gerai perskalavusios, susukime į rankšluostį ir nuspauskime. Paskui ištieskime ją ant faneros, kraštus pritvirtinkime skalbinių spaustukais (smeigtukai nelabai tinka, nes gali pradėti rūdyti).

* Prieš skalbdamos smulkiai klostuotą sijoną ar suknelę, su-daigstykime plonu siūlu laisvais retais dygsniais. Išskalbusios klos­tes gerai ištiesinkime ir patempkime. Sijoną džiovinkime ant spe­cialaus arba paprasto pakabo.

* Vaikų vystyklai neturės specifinio kvapo, jeigu išskalautus keletą minučių palaikysime šaltame actu parūgštintame vandeny­je. Geriausia vystyklus džiovinti skersvėjyje.

* Kad maudymosi rankšluosčiai ir chalatai būtų minkšti ir pu­rūs, išskalbtus juos truputį palaikykime sūdytame vandenyje, pas­kui perskalaukime ir išdžiovinkime (laidyti nereikia).

* Šluostes ir nosines geriau išskalbsime, jeigu prieš tai jas pa­mirkysime sūdytame vandenyje.

* Kad skalbiniai butų balti, skalbdamos įpilkime į vandenį tru­putį terpentino.

* Kad išbaltų, pageltusius skalbinius 2—3 val palaikykime rūgusiame piene, paskui išskalbkime šiltame vandenyje, išgręž-kime ir padžiaukime.

* Vilnonius ir šilkinius daiktus geriausiai balinti vandenilio peroksidu arba hidrosulfitu (2—3 šaukštai vandenilio peroksido ir šaukštas amoniako).

* Jeigu į skalbiniams virinti paruoštą vandenį įmesime tuale­tinio muilo likučius, išskalbti skalbiniai maloniai kvepės.

* Nušutusius ir saulėje išblukusius daiktus galima „atnaujinti” dažais: rausvus — rausvais, mėlynus — mėlynais ir t. t. Tam tikslui šaukštelį dažų įberkime į keturgubai sulenktą audinio at­karpėle ir stipriai suriškime. Paskui įpilkime į dubenį vandens, į jį įleiskime mazgelį su dažais ir pateliūskuokime, kad tirpalas būtų kiek intensyvesnės spalvos, negu skalbiniams melsvinti. Į jį įdė­kime šlapią daiktą ir 6—7 kartus apverskime, kol vanduo pasidarys skaidrus. Paskui daiktą nugręžkime ir džiovinkime.

* Išblukęs raudonas drabužis bus ryškesnis, jeigu perskalaudamos į vandenį įlašinsime keletą lašų raudono rašalo.

* Sausai laikomas muilas suvartojamas 3 kartus lėčiau negu drėgnas.

* Jeigu muilo likučius sudėsime į trigubą maišelį iš senų kap-roninių kojinių arba marlės ir užrišime — turėsime patogią kem­pinę su muilu.

* Nosinėms iškvėpinti pakanka skalaujant į vandenį įlašinti keletą lašų kvepalų.

* Baltas kapronines pirštines skalbkime taip: užsimaukime ant rankų, nuleiskime jas į šiltas pamuiles arba muilo putas ir dary­kime tokius judesius, kaip plaudamos rankas. Paskui nenusimovu­sios perskalaukime šiltame vandenyje ir nusausinkime sausu rank­šluosčiu.

* Kad išbaltų, pageltusius vilnonius ar pusvilnonius gerai iš­skalbtus ir išskalautus verpalus 30—40 min palaikykime tirpale (5 g 3% vandenilio peroksido, 1 g amoniako ir 1 1 vandens), pas­kui vėl gerai išplaukime švariame vandenyje. Į paskutinį vandenį įpilkime acto (3 šaukštus kibirui vandens).

* Gaminius iš krimpleno ir bistero skalbkime šiltame vandeny­je su skalbikliais sintetiniam pluoštui. Išskalautų negręžkime. Džiovinkime ištiesintus.

* Kad neištrūktų sagos skalbiant mašina, jas užsekime ir dra­bužį išverskime į išvirkščiąją pusę.

* Daiktus iš pliušo, paprasto ir šilkinio aksomo (panbarchato) skalbkime ir valykime atsargiai, kad nesugadintume.  Negalima jų valyti acetonu, acto esencija, skalbti karštesniame kaip 50° C vandenyje.

* Velvetinius daiktus skalbkime šiltame vandenyje su skalbik­liais. Jų netrinkime, stipriai negręžkime. Išskalautą daiktą šiek tiek nuspauskime tarp delnų, nupurtykime ir džiovinkime.

* Kad nebluktų, spalvotas puskojines galima skalbti karštame actu parūgštintame vandenyje. Baltas puskojines virinkime.

* Sintetines puskojines skalbkime šiltame arba šaltame vande­nyje su kokiais nors skalbikliais. Nereikia jų smarkiai trinti ir ly­ginti.

* Vilnones puskojines skalbkime šiltame vandenyje, nuspaus­kime negręždamos ir džiovinkime sausoje vėsioje vietoje.

* Iš baltų vaikiškų golfų geltonos dėmės išnyks, jeigu prieš skalbdamos juos pamirkysime vandenyje su boraksu.

* Norėdamos išskalbti plunksnų arba pūku pagalvę į didelį indą įpilkilme verdančio vandens, sudėkime plunksnas arba pūkus į tinklelį arba pintinę, įleiskime į karštą vandeni, paskui ištrau­kime. Šitai kartokime, kol iš pintinės ar tinklelio ims tekėti šva­rus vanduo. Atsižvelgdamos į užterštumą, inde vandenį keiskime.

Labai nešvarias plunksnas skalbkime dideliame inde šiltose pamuilėse su trupučiu amoniako. Pirma plunksnas pamirkykime šiame tirpale 2—3 val, paskui išimkime dalimis ir nuspauskime. Tada jas dėkime į pintinę arba tinklelį ir išskalaukime karštame vandenyje. Plunksnas išdėliokime ant paklodės, pridenkime plonu audiniu ir džiovinkime kaitrioje saulėje.

* Vatines antklodes skalbkime pamuilėse kietu šepečiu. Jų negręžkime, pakabinkime, kad nutekėtų vanduo. Džiovinkime sau­lėje, pridengę sena paklode, kad nenubluktų, ir kartkartėmis pa­daužykime lygia lazdele, — tada vata vėl bus minkšta.