Karštas Vynas
Šaltais rudens ar žiemos savaitgaliais išėję pasivaikščioti sužvarbstame ir būtinai užeiname į kokią nors kavinukę. Užsisakome kvapnios arbatos arba puodelį kavos. Patogiai įsitaisome kėdėje ir tęsiame savo bendravimą su artimu žmogumi.
Galbūt kalbame apie artėjančias Šv. Kalėdas, dovanų pirkimą, o galbūt apie tai, kas tiesiog miela širdžiai. Tam, kad pajustum šiltos vasaros, įvairiausių gėlių, ar miško uogų aromatus, o bendravimas taptų malonesnis, kad įsivyrautų gera ir jauki atmosfera, reikia tiek nedaug… Visa tai padeda patirti puodelis karšto liepsnojančio vyno. Kas gali būti geriau už malonų bendravimą draugų rate?
Istorija siekia Antikos laikus
Nežinia kodėl mūsų tautiečiai karštą vyną vadina Kalėdiniu vynu. Ten iš kur yra kilęs, jis vartojamas ne vien per šventines Kalėdų muges, bet ir visu šaltuoju metų laikotarpiu. Žiemą labai daug šventinių mugių yra organizuojama Vokietijoje bei Skandinavijos šalyse. Vaikštinėjant tokiose Šventinėse mugėse galima išvysti įvairių neapsakomo grožio rankdarbių, skirtų eglutės papuošimui, šokolado meistrų meno šedevrų, kuriais raudonomis nuo šalčio nosimis smulkūs amatininkai prekiauja pagrindinėse miestų aikštėse. Beveik kiekvienas iš jų pasiūlo sušilti ragaujant kokį karštą gėrimą. Vienas iš tų gėrimų būtinai būna kaitintas vynas.
Taigi, išvertus iš vokiečių kalbos „Glühende wein”, reiškia liepsnojantį vyną. Patikėkite, jis turi labai gilią, kupiną tradicijų istoriją. Šio vyno istorijos šaknys siekia gilią Europos senovę, o tiksliau – senovės Romos laikus, kuomet didikai, norėdami nustebinti savo svečius įvairių orgijų metu, specialiai maišydavo vyną su įvairiais prieskoniais. Buvo siekiama, kad vynas kuo ilgiau išsilaikytų, kad prieskoniai jam suteiktų ypatingą, dar nepatirtą skonį ir aromatą. Tuo metu Romos imperijoje toks vyno patekimas buvo laikomas didele prabanga ir atitinkamo stasuso deklaravimu. Atliekant archeologinius kasinėjimus buvo rasta dviejų tūkstančių metų senumo kulinarinė knyga, pavadinimu „Conditium parado’xum”, kurią parašė Romos pilietis Markas Gavijus Apicijus. Šioje kulinarinių receptų knygoje yra pateikti vyno paruošimo receptai, tokie kaip, pavyzdžiui: kaitinamas vynas būdavo maišomas su medumi, pridedama į jį pipirų, medienos sakų, lauro lapų, šafrano, datulių ir jų apkepintų kauliukų. Beje, Antikos laikais sakus į vyną dėdavo turėdami vieną tikslą — prailginti jo gyvenimą.
Mieliems skaitytojams norisi priminti, kad tuo metu visi prieskoniai buvo pakankamai brangūs ir maišytų vynų ruošimą sau galėjo leisti tik nedaugelis turtingų romėnų. Taigi, šis archeologinis radinys ir dokumentais pagrįsti faktai mums liudija tai, kad vyno, maišyto su įvairiais prieskoniais, kilmės šaknys siekia tikrai senus laikus ir net ne Vokietiją, ar Skandinavijos šalis.
Romos imperijos nebeliko, keitėsi laikai, kultūra, tačiau vyno maišymo su prieskoniais tradicija tęsėsi toliau. Dar iki viduramžių; kaip vienas iš komponentų iš šio gėrimo iškrito datulės, kurias pakeitė Jamaikos pipirai. 1307 metais garsus Katalonijbs gydytojas ir teologas Arnaldo De Vilanova, savo išleistame traktate „Regiment de sanitat” („Sveikatos taisyklės”), rekomenduodavo maišytu vynu. su Jamaikos pipirais gydyti įvairiausias ligas.
Deja, tai beveik paskutiniai iki mūsų dienų išlikę minimi faktai apie šį gėrimą. Kadangi šis gėrimas buvo naudojamas gydymui, vėliau buvo pradėtas vadinti „Gipokras”. Taip pavadintas legendinio senovės graikų gydytojo Hipokrato garbei. Tai buvo priimtina, nes maišytas vynas tuo metu buvo laikomas gydimo priemone. Vienas iki šių dienų išlikęs karšto vyno gaminimo receptas mus pasiekė dar iš 1390 metų. Šis karšto vyno gaminimo būdas yra toks: 3 uncijos cinamono, 3 uncijos imbiero, 1 mera Ispanijos nardo, gvazdikėlių, Jamaikos pipirų, muskatinio riešuto, mairūno ir kardamono (kiekvieno po ketvirtadalį uncijos), Gvinėjos pipirų. Iš visų šių ingredientų sutrinami labai smulkūs milteliai ir sumaišomi su raudonuoju sausu vynu.
Žvelgiant į šį receptą galima spėti, kad toks gėrimas būdavo laikomas kažkuo stebuklingu, o be to, dėl prieskonių brangumo dar ir ypatingos prabangos atributu. Norisi pridurti, kad cukrus tuo metu taip pat buvo laikomas priekoniu ir jį galėdavo įsigyti tik turtingi žmonės. Iki XVII šimtmečio į „Gipokraso” sudėtį įėjo vynas ir prieskoniai, o tik vėliau į gėrimą pradėjo dėti vaisius: apelsiną, citriną, obuolius. Bėgant laikui, pingant prieskoniams, Europoje šis gėrimas vis populiarėjo ir tapo prieinamas paprastiems žmonėms. Atitinkamai pakito ir jo pavadinimas, iš mokslinio lotyniško „Gipokraso” imtas vadinti paprasčiausiai liepsnojančiu vynu. Nuo tada mūsų.kalboje ir pradėtas naudoti žodis „Gluhvvein”, be kurio šiandien Vakarų Europoje net neįsivaizduojamos žiemos šventės, turgavietės, ar įvairūs renginiai, vykstantys po atviru dangumi.
Improvizacijos džiaugsmas
Nuostabiausias dalykas ruošiant Liepsnojantį vyną yra tas, kad laikantis pagrindinių taisyklių, iki begalybės eksperimentuojant su” prieskoniais, maišant su įvairiomis sausų vynų rūšimis, kad būtų galima atrasti kuo įdomesnį aromatą bei skonį ir nustebinti bičiulius, kiekvienas iš mūsų gali tapti šio vyno vyndariu.
Tiesa, labai svarbu žinoti ir jausti prieskonių ypatumus ir įsivaizduoti koks prieskonis papildys gaminamą vyną, sukurs individualų jo charakterį, suteiks gėrimui išskirtinį aromatą, skonį, bei įgalins pajusti jaukią, šventinę atmosferą. Žinoma, ne kiekvienas prieskonis ir ne visi jų deriniai gali sukurti nepakartojamą gėrimą, tačiau tikrai nereikia bijoti suklysti. Liepsnojančio vyno gaminimas arba vartojimas – visada improvizacijos džiaugsmas ir galbūt tai, ko kartais trūksta šaltų rudens vėjų ar žiemos pūgų gairinamai kasdienybei praskaidrinti. Geriant paruoštą liepsnojantį vyną beveik visada norisi į puodelį įdėti vieną kitą citrusinių vaisių skiltelę, kuri gėrimui suteikia rūgštelės (tik jos nereikia per daug!).
Gurkšnojant, tokį gėrimą nejučia iškyla prisiminimai apie nuostabias šiltas vasaros dienas, o jo aromatas aplinką pripildo rytietiškų prieskonių akcentais ir sukuria gerą, jaukią bendravimo atmosferą.
- Fondiu Receptas. Šveicariškas Fondiu
- Termosai ir jų priežiūra
- Kofeino Poveikis Sveikatai. Paros Norma
Bjauriausi gyvūnai pasaulyje
Žmogus nugriovė savo namą
Paslaptingi namai
(No Ratings Yet)
Loading...