Mezginiai
Įpusėjus rudeniui, kai saulė vis labiau ima šykštėti spindulių, norisi, kad saulėtos dienos kuo ilgiau nesibaigtų. Deja, daugiau tokių, kuriomis, atrodo, šaltis ir drėgmė tuoj prasiskverbs iki kaulų smegenų. Tokiomis dienomis vienas iš būdų sušilti: dėvėti megztinius, vilnones kojines, šalikus, nuo rudeninių vėjų slėptis po kepurėmis. Siūlų ir mezgimo priemonių pasirinkimas didžiulis, o ir mezgančių bei laisvalaikį leidžiančių palinkus prie mėgstamų rankdarbių, norinčių puoštis, savo rankų darbo gaminiais, tikrai yra ir bus.
Galioja keletas pagrindinių ne tik mezginių, bet ir visų rūbų priežiūros taisyklių. Kai kalbama apie pirktus apdarus, viena ir pagrindinė: viską darykite taip, kaip nurodyta etiketėje, tik dar švelniau. Pavyzdžiui, jei bus vėsesnis nei nurodyta vanduo, audinys mažiau bluks. Tai galioja ir siūlams, ant kurių būna nurodyti ženkliukai su reikalavimais kaip skalbti, džiovinti ar lyginti būsimą mezginį. Seniau megztus gaminius buvo įprasta skalbti tik rankomis. Dabar tam puikiai pasitarnauja skabimo mašinos. Tik būtina nustatyti specialią vilnos skalbimo programą.
• Nesvarbu, kokia mezginio siūlų sudėtis, skalbti patariama skalbikliais, skirtais vilnai.
• Ryškiaspalvius mezginius reikia skalbti šaltame vandenyje, o jei skalbiama pirmą kartą, galima pamirkyti silpname acto ar druskos tirpale drungname vandenyje.
• Vanduo neturėtų būti aukštesnės nei 30 laipsniu temperatūros.
Mezginių negalima stipriai trinti, o vanduo paprasčiausiai atsargiai nuspaudžiamas.
• Prieš džiovinant megztus gaminius, jiems būtina suteikti formą, kad džiūvant nesideformuotų.
• Geriausia džiovinti ant lygaus paviršiaus. Mezginių jokiu būdu negalima padžiauti ant radiatorių.
Vilna – natūralus pluoštas, išgaunamas iš įvairių gyvulių: kupranugario, alpakos, angoras triušio, ožkos, kalnų ožkos. Visų šių gyvulių vilna pasižymi tam tikromis savybėmis, viena tvirtesnė, kita plonesnė ir siūlai lygesni, 
bet priežiūra iš esmės vienoda. Vilnoniai rūbai pasižymi šiomis savybėmis: išlaiko šilumą, nesiglamžo, saugo nuo drėgmės ir leidžia odai kvėpuoti, tačiau juos nešiojant, ant rūbų ilgainiui susidaro gumuliukai. Gamintojai šj trūkumą šalina apdirbdami vilną specialiomis priemonėmis, prideda dirbtinio pluošto. Priedai pašalina anksčiau minėtus trūkumus ir sumažina siūlų kainą.
Priežiūra: daugeliui tikrai yra teką įdėti skalbti vilnonį normalaus dydžio megztinį ar kojines, o ištraukti iš skalbyklės -tinkantį nebent vaikui… Taip atsitinka dėl aukštos vandens temperatūros. Vilnoniai gaminiai skalbiami tik vėsiame vandenyje. Kadangi šlapia vilna pasunkėja iki trijų kartų, ant virvės padžiautas rūbas gali ištįsti.
Medvilnė puikiai sugeria drėgmę, yra tvirta, bet audinys labai glamžosi. Jos privalumas toks, kad tai atsparus skalbimo temperatūrai audinys. Medvilnė išgaunama iš medvilnės augalo, o pagal šio pluošto produkcijos kiekį pirmauja Kinija.
Šilko siūlai išgaunami išvyniojant Šilkaverpio vikšro kokoną. Taip gaunami natūralūs ir itin ploni šilkiniai siūlai. Natūralaus šilko gaminiai beveik nesiglamžo, išoriškai labai dailiai atrodo, turi matinį blizgesį. Natūralus šilkinis siūlas būna keleto spalvų: grynai baltas, baltas su atspalviu, rausvas, žalias ir geltonas su įvairiais atspalviais. Brangiausias – baltas siūlas, nes jis lengvai dažomas, jo nereikia balinti. Dėl aukštos žaliavų kainos, natūralaus šilko verpalai itin reti.
Tai įdomu! Šilkaverpio gimtinė yra Kinija. Vieno šilkaverpio siūlo ilgis siekia iki 1500 metrų. Norint siūlą perdirbti į pluoštąj sujungiami 6-8 kokonų siūlai.
Linas lietuviams nuo seno gerai žinomas augalas, kurį perdirbus išgaunami lininiai verpalai. Iš lininių siūlų megzti ar nerti gaminiai šiek tiek traukiasi. Dėl siūlų savybių lininiai gaminiai yra ypač patvarūs (2-3 kartus tvirtesni, palyginus su medvilniais). Lininiai rūbai greit džiūva, puikiai sugeria drėgmę, vėsina kūną, tad juos smagu dėvėti karštomis vasaros dienomis. Vienas lininių audinių trūkumas: glamžymasis. Gamintojai norėdami šį trūkumą sumažinti, liną maišo su vilna, poliesteriu.
Priežiūra: prieš skalbiant lininius gaminius, dėmesį reikia atkreipti į jų spalvų intensyvumą ir kitus pluoštusj įeinančius į sudėtį ir pagal tai rinktis vandens temperatūrą.
Viskozė išgaunama iš celiuliozės. Viskozė nekaupia statinės elektros krūvio, yra maloni lietimui, tinkanti žmonėms, turintiems jautrią odą, lengva, gerai sugerianti drėgmę. Deja ji labai tįsta, tad dažniausiai maišoma su kitais pluoštais: medvilne, mohera, vilna. Jeigu įsigijote siūlus, kurių sudėtyje yra viskozės, būsimam mezginiui turėtumėte pasirinkti tankų raštą ir įvertinti tai, kad jis pasitemps dėl siūlų svorio.
Priežiūra: drabužius iš viskozės reikia gerai bet atsargiai gręžti, džiovinti horizontalioje padėtyje. Prieš skalbiant nemirkyti ir neskalbti aukštos temperatūros vandenyje.
- Drabužių Dažymas
- Skalbimas. Patarimai, Kaip Skalbti Drabužius
- Praktiški Patarimai
- Drabužių skalbimas
- Kaip Dažyti Metalinius Paviršius
- Šepečiai. Priežiūra
Juokingi gyvūnai
Žmogus nugriovė savo namą
Paslaptingi namai
(No Ratings Yet)
Loading...