Loading ...
Skaitymo laikas: 2 – 3 min.
Šaltais rudens ar žiemos savaitgaliais išėję pasivaikščioti sužvarbstame ir būtinai užeiname į kokią nors kavinukę. Užsisakome kvapnios arbatos arba puodelį kavos. Patogiai įsitaisome kėdėje ir tęsiame savo bendravimą su artimu žmogumi.
Galbūt kalbame apie artėjančias Šv. Kalėdas, dovanų pirkimą, o galbūt apie tai, kas tiesiog miela širdžiai. Tam, kad pajustum šiltos vasaros, įvairiausių gėlių, ar miško uogų aromatus, o bendravimas taptų malonesnis, kad įsivyrautų gera ir jauki atmosfera, reikia tiek nedaug… Visa tai padeda patirti puodelis karšto liepsnojančio vyno. Kas gali būti geriau už malonų bendravimą draugų rate?
Istorija siekia Antikos laikus
Nežinia kodėl mūsų tautiečiai karštą vyną vadina Kalėdiniu vynu. Ten iš kur yra kilęs, jis vartojamas ne vien per šventines Kalėdų muges, bet ir visu šaltuoju metų laikotarpiu. Žiemą labai daug šventinių mugių yra organizuojama Vokietijoje bei Skandinavijos šalyse. Vaikštinėjant tokiose Šventinėse mugėse galima išvysti įvairių neapsakomo grožio rankdarbių, skirtų eglutės papuošimui, šokolado meistrų meno šedevrų, kuriais raudonomis nuo šalčio nosimis smulkūs amatininkai prekiauja pagrindinėse miestų aikštėse. Beveik kiekvienas iš jų pasiūlo sušilti ragaujant kokį karštą gėrimą. Vienas iš tų gėrimų būtinai būna kaitintas vynas.
Taigi, išvertus iš vokiečių kalbos „Glühende wein”, reiškia liepsnojantį vyną. Patikėkite, jis turi labai gilią, kupiną tradicijų istoriją. Šio vyno istorijos šaknys siekia gilią Europos senovę, o tiksliau – senovės Romos laikus, kuomet didikai, norėdami nustebinti savo svečius įvairių orgijų metu, specialiai maišydavo vyną su įvairiais prieskoniais. Buvo siekiama, kad vynas kuo ilgiau išsilaikytų, kad prieskoniai jam suteiktų ypatingą, dar nepatirtą skonį ir aromatą. Tuo metu Romos imperijoje toks vyno patekimas buvo laikomas didele prabanga ir atitinkamo stasuso deklaravimu. Atliekant archeologinius kasinėjimus buvo rasta dviejų tūkstančių metų senumo kulinarinė knyga, pavadinimu „Conditium parado’xum”, kurią parašė Romos pilietis Markas Gavijus Apicijus. Šioje kulinarinių receptų knygoje yra pateikti vyno paruošimo receptai, tokie kaip, pavyzdžiui: kaitinamas vynas būdavo maišomas su medumi, pridedama į jį pipirų, medienos sakų, lauro lapų, šafrano, datulių ir jų apkepintų kauliukų. Beje, Antikos laikais sakus į vyną dėdavo turėdami vieną tikslą — prailginti jo gyvenimą.
Turbūt ne vienam yra tekę ryte jaustis, tarsi kas visą naktį per galvą būtų kalęs plaktuku. Teisingai parinkta pagalvė pagerina raumenų poilsį kaklo srityje ir užbaigia miego sistemos bendrą komfortą, o prasta savijauta ryte, pasirodo, labai priklauso nuo pagalvės formos ir dydžio. Ideali pagalvė turėtų palaikyti jūsų sprandą ir galvą tokioje padėtyje, kaip stovint. Norėdami pasirinkti labiausiai tinkančią pagalvę, pirmiausiai, turime išsiaiškinti kokia mėgstamiausia ir dažniausia mūsų miego poza. Pagalvė pagal miegojimo įpročius Mėgstantys miegoti ant nugaros, turėtų rinktis.pagalvę iš porolono „su atmintimi”, kuris išlaiko formą, tarsi prisimena žmogaus galvos padėtį, arba vandens pagalvę. Šios dvi pagalvių rūšys taip pat tinkamos, kai kamuoją sprando skausmai. Miegant ant nugaros taip pat rekomenduojama nedidelė pagalvėlė po keliais. Miegantiems ant šono taip pat rekomenduojama pagalvė tarp kojų, ji padeda ištiesinti stuburą. Po galva reikėtų, pasidėti vidutinio kietumo pagalvę, galinčią palaikyti kaklo padėtį.
Pritrūkus pinigų neskubėkite ieškoti kaip jų pasiskolinti ar uždirbti daugiau, gal užteks pasinaudoti keliais praktiškais patarimais, kaip sutaupyti.
Sakoma, cukrus – baltoji mirtis. Ir tai tiesa, tačiau, anot specialistų, net ir jo reikia mūsų organizmui, kad galėtų normaliai funkcionuoti. Tik reikia žinoti, kokį ir kiek vartoti.
Ar žinote, iš kur atvažiuoja Kalėdų Senis? Iš tolimos šalies! „Geležies ratais, diržų botagais”, „vaško kumelaite kanapine uodegaite”, — taip, rodos, vienoje Kalėdų dainoje dainuojama. Kartais Kalėda pasirodo įsikinkęs šyvą žirgą. Jis važiuoja per žemus klonius, per aukštus kalnus — tarsi latvių dievas ar Saulė.
Sveikatos požiūriu flatulencija, kitaip pilvo pūtimas – dažniausiai nepavojingas reiškinys. Bet nuotaiką, įvaizdi, dalykinį susitikimą ar bendravimą jis ne juokais gali sugadinti.
Mitybos specialistai teigia, kad neapdorotų grūdų produktai (košės, duona) sveikesni, nes turi daugiau mineralinių ir kitų biologiškai veikliųjų medžiagų. Kvietiniuose smulkiai maltuose miltuose jų yra net keturis kartus mažiau. Taip pat mažiau ir organizmo šluota vadinamos ląstelienos. Be to, baltų miltų duona turi daugiau tukinančio krakmolo. Kur kas sveikiau valgyti rupių arba viso grūdo miltų duoną, nes joje esanti ląsteliena valo virškinimo sistemą, greitina šaltuoju metų laiku sulėtėjusią medžiagų apykaitą, gerina žarnyno peristaltiką ir šalina toksinus. Tinka vartoti norintiesiems numesti svorio. Be to, neskaldytų grūdų arba rupiai maltų miltų juodoje duonoje yra 30 proc. daugiau geležies, dvigubai daugiau kalcio ir trigubai daugiau magnio nei baltoje. Rupių miltų duonos gaminiai suteikia organizmui įtampą slopinančio magnio, kalio, fosforo, vitaminų E, PP ir B grupės. Taip pat baltymų, nepakeičiamų aminorūgščių, riebalų, angliavandenių ir cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje mažinančių nesočiųjų riebalų rūgščių, antioksidantų. Sėlenos, gemalai – bene sveikiausios grūdo dalys.
Spanguoles sumaišykite su daigintais grūdais (1:1) ir medumi. Vartokite po valgomąjį šaukštą 5-6 kartus per dieną.