Skaitymo laikas: 2 – 3 min.
Šaltais rudens ar žiemos savaitgaliais išėję pasivaikščioti sužvarbstame ir būtinai užeiname į kokią nors kavinukę. Užsisakome kvapnios arbatos arba puodelį kavos. Patogiai įsitaisome kėdėje ir tęsiame savo bendravimą su artimu žmogumi.
Galbūt kalbame apie artėjančias Šv. Kalėdas, dovanų pirkimą, o galbūt apie tai, kas tiesiog miela širdžiai. Tam, kad pajustum šiltos vasaros, įvairiausių gėlių, ar miško uogų aromatus, o bendravimas taptų malonesnis, kad įsivyrautų gera ir jauki atmosfera, reikia tiek nedaug… Visa tai padeda patirti puodelis karšto liepsnojančio vyno. Kas gali būti geriau už malonų bendravimą draugų rate?
Istorija siekia Antikos laikus
Nežinia kodėl mūsų tautiečiai karštą vyną vadina Kalėdiniu vynu. Ten iš kur yra kilęs, jis vartojamas ne vien per šventines Kalėdų muges, bet ir visu šaltuoju metų laikotarpiu. Žiemą labai daug šventinių mugių yra organizuojama Vokietijoje bei Skandinavijos šalyse. Vaikštinėjant tokiose Šventinėse mugėse galima išvysti įvairių neapsakomo grožio rankdarbių, skirtų eglutės papuošimui, šokolado meistrų meno šedevrų, kuriais raudonomis nuo šalčio nosimis smulkūs amatininkai prekiauja pagrindinėse miestų aikštėse. Beveik kiekvienas iš jų pasiūlo sušilti ragaujant kokį karštą gėrimą. Vienas iš tų gėrimų būtinai būna kaitintas vynas.
Taigi, išvertus iš vokiečių kalbos „Glühende wein”, reiškia liepsnojantį vyną. Patikėkite, jis turi labai gilią, kupiną tradicijų istoriją. Šio vyno istorijos šaknys siekia gilią Europos senovę, o tiksliau – senovės Romos laikus, kuomet didikai, norėdami nustebinti savo svečius įvairių orgijų metu, specialiai maišydavo vyną su įvairiais prieskoniais. Buvo siekiama, kad vynas kuo ilgiau išsilaikytų, kad prieskoniai jam suteiktų ypatingą, dar nepatirtą skonį ir aromatą. Tuo metu Romos imperijoje toks vyno patekimas buvo laikomas didele prabanga ir atitinkamo stasuso deklaravimu. Atliekant archeologinius kasinėjimus buvo rasta dviejų tūkstančių metų senumo kulinarinė knyga, pavadinimu „Conditium parado’xum”, kurią parašė Romos pilietis Markas Gavijus Apicijus. Šioje kulinarinių receptų knygoje yra pateikti vyno paruošimo receptai, tokie kaip, pavyzdžiui: kaitinamas vynas būdavo maišomas su medumi, pridedama į jį pipirų, medienos sakų, lauro lapų, šafrano, datulių ir jų apkepintų kauliukų. Beje, Antikos laikais sakus į vyną dėdavo turėdami vieną tikslą — prailginti jo gyvenimą.