Kurmių Naikinimas

Dažnas mano, kad kurmis – graužikas, tačiau iš tikrųjų šis gyvūnas yra iš vabzdžiaėdžių būrio. Todėl niekuomet ir jokiomis sąlygomis jis nesuvalgys sode nė vieno tulpių svogūnėlio, neapgrauš nė vienos šaknelės. Tai ne jo maistas. Kurmis, kaip ir jo artimiausi giminaičiai -ežiai ir kirstukai – daugiausia minta smulkiais bestuburiais. Tad kurmių skaičius tiesiogiai priklauso nuo dirvoje gyvenančių bestuburių kiekio, taip pat ir nuo pačios dirvos. Kokioje dirvoje daug bestuburių organizmų? Žinoma, derlingoje, geros struktūros, giliai įdirbtoje. Įsigiję žemės sklypelį, nuolat uoliai geriname dirvą, sudarydami puikias sąlygas joje gyventi ir bestuburiams gyvūnams. O viso šito padarinys – kurmių gerovė.

PB200014Svarbiausias kurmių maistas – sliekai, lervos, žemėje gyvenantys suaugę vabzdžiai. Jeigu kelyje staiga pasirodys pelytė, kirstukas ar varlė, kurmis jų nepražiopsos. Tai tikras požeminis krokodilas!

Kaip jau minėjome, augalijos kurmiai neliečia, tad juos visai be reikalo kaltina pakenkus šakniavaisiams ir bulvėms ar sušlamštus gėlių svogūnėlius. Šį sodams ir daržams kenksmingą darbą nuveikia peliniai graužikai. Tačiau kurmiai, rausdami savo požemines galerijas, gali smarkiai pažeisti kelyje pasitaikančių augalų šaknis. Kurmių supiltos kalvelės darko vejas ir gėlynus.

Požeminiams darbams kurmiai eikvoja milžinišką kiekį energijos, tad ją reikia nuolat papildyti. Todėl kurmiai – nepaprastai ėdrūs. Per parą kurmis suėda maždaug tiek maisto, kiek pats sveria. Be maisto jis gali gyventi ne daugiau nei 12-15 valandų.

Požeminis krokodilas

Talpa amigurumiKurmiai idealiai prisitaikę gyventi po žeme. Aksominis trumpas tankus kailiukas saugo gyvūno odą nuo sąlyčio su dirva ir leidžia jam be vargo judėti pirmyn ir atgal. Dėl tvirto cilindro formos liemens, kūgio pavidalo galvos su nedideliu tvirtu straubliuku kurmis greitai juda požeminiais keliais. Jo kaklas trumpas ir raumeningas, o kakta plati. Priekinės kojos atstoja savotiškus rausimo prietaisus. Žastai ir dilbiai sutrumpėję ir paslėpti. Užtat letenos didžiulės, su dideliais tiesiais aštriais nagais ant pirštų.

Visi penki kurmio letenos pirštai gerai išvystyti. Prie jų yra ypatingas pjautuvo formos kaulelis – tarsi šeštasis pirštas, kuris rausimui sutvertą leteną daro dar platesnę ir tvirtesnę. Kurmio letenėlės nukreiptos ne žemyn, kaip kitų žvėrelių, o į šalis – delnais į išorę ir atgal.

Greitis, kuriuo kurmiai rausia savo požemines galerijas, pribloškia. Per dieną kurmis, kurio ilgis – vos 15 cm, gali išrausti iki 30 metrų!

Ausų kaušelių kurmis neturi – klausos angos pridengtos odos raukšle, kuri saugo, kad į jas nepribyrėtų žemių. Kurmio akys mažytės ir pasislėpusios kailyje. Naudos jos teikia nedaug, nes po žeme tamsu. Užtat gyvūnėlis turi puikiai išvystytas klausą, uoslę ir lytėjimo juslę, padedančias jam ieškoti maisto. Aštrūs kurmio dantys kūgiška forma ir išsidėstymu panašūs į krokodilo dantis.

Požeminių urvelių schema

Skiriami mitybiniai ir giluminiai kurmių urveliai. Mitybiniai urveliai paprastai būna arčiau žemės paviršiaus, 3-5 cm gylyje. Kurmis juos vis apeina ir surenka sliekus bei vabzdžius. Giluminiai kurmio keliai išsidėstę 10-20 cm gylyje, kartais net giliau. Tokio storo ir sunkaus žemės sluoksnio kurmis pakelti negali, todėl žemės perteklių pro laikinus vertikalius urvelius galva išstumia į paviršių. Mesdamas žemes kurmis paviršiuje nepasirodo, tačiau aptikti jį nesunku. Iš pradžių vos pastebimai ima judėti dirvos paviršius virš jo urvo. Tuomet toje vietoje pasirodo drėgnų purių žemių. Palaipsniui žemių kauburėlis vis auga.

Sode ar darže kurmis per dieną išrausia vidutiniškai 20 m naujų požeminių tunelių. Visi urvai ir urveliai prasideda nuo platesnio – magistralinio – požeminio kelio, vedančio į lizdinę kamerą. Lizdą kurmis įsirengia nagingai – ir tiesiogine, ir perkeltine reikšmėmis. Nedidelis apvalus 0,4-0,7 m gylyje esantis lizdas dažnai įkuriamas po medžio ar krūmo šaknimis. Lizdo dugnas išklojamas lapais, samanomis ir sausa žole. Be to, lizdelį supa du su juo ir tarpusavyje sujungti žiediniai urvai. Čia kurmis miega ir ilsisi, čia augina vaikelius. Kurmio patelė pavasarį atsiveda ir išmaitina nuo 3 iki 8 mažylių. Pirmąsias tris savaites maitina pienu. Jaunimėlis auga sparčiai. Mėnesio laiko kurmiukai būna ne ką mažesni už tėvus ir pradeda savarankiškai ieškoti maisto, apžiūrėdami motinos išraustus mitybinius urvelius. Dviejų mėnesių kurmiai yra visiškai išsivystę ir dydžiu iš esmės nebesiskiria nuo suaugusių individų.

DSCF3364Kurmiai aktyvūs visus metus ir rausia ieškodami maisto tiek dieną, tiek naktį. Gyvena sėsliai, tačiau susiklosčius ne itin palankioms sąlygoms gali migruoti net didesniu nei kilometras atstumu. Beje, šie gyvūnai gali išlįsti į žemės paviršių ir nubėgti gana nemenką atstumą slėpdamiesi žolėje.

Sodo sklypų savininkams ypatingą galvos skausmą sukelia būtent kurmių gebėjimas ardyti dirvą. Dar būtų atleistina, jeigu jie raustų kur nors gilumoje, bet juk ne! Išraustą žemę kurmis išmeta į paviršių – taip atsiranda kurmiarausiai.

Deja, žala, kurią padaro šie gyviai, yra ne vien estetinio pobūdžio. Jie nutiesia savo kelius po daugiamečių dekoratyvinių augalų, krūmų, medžių šaknimis, todėl po jomis susidaro kiaurymės ir šaknys tarsi pakimba ore. Žinoma, nieko gero augalams tai nežada.

Kaip atbaidyti kurmius?

Kovoti su kurmių invazija galima įvairiais būdais, tačiau apžvelgsime tik tuos, kurie ne sunaikina šiuos nekviestus svečius, o tik atbaido. Kartais rekomenduojama kurmiarausiuose užkasti silkių galvų ar užsodinti visą sklypą juodosiomis pupomis. Tuomet jau geriau apsekite visą pievutę daugiažiedėmis margutėmis. Kurmių neatbaidys, tačiau bus gražu! Yra patarimų, kurie būtų tinkami, tačiau gana sunkiai įgyvendinami. Pavyzdžiui, patariama palei viso sklypo perimetrą į žemę pusantro metro gylyje vertikaliai įkasti šiferio lakštus. Žinoma, tuomet kurmiai į jūsų teritoriją neprasmuks, tačiau tokia apsauga taps aukso vertės.

Tačiau iš tikrųjų pats veiksmingiausias būdas išvyti šiuos padarėlius – pastatyti ultragarsinius aparatus. Ne mažiau svarbu griežtai laikytis instrukcijos: jeigu parašyta, kad sklype, kurio plotas N, turi būti konkretus skaičius tokių aparatų, netaupykite – jei jų bus nepakankamai, kurmiai tiesiog išsikraustys į kitą sodo ar daržo pusę. Pageidaujama, kad įrenginiai veiktų ir žiemą – juk kurmiai būdrauja ir tuomet. Ir dar: ultragarsas geriau sklinda kietu gruntu, todėl nereikėtų aparatų statyti purios žemės lysvėje.

Nauda – nemenka

WeightingNaikindami kenksmingus vabzdžius, ypač karkvabalių lervas, kurmiai teikia didelę naudą sodams ir daržams. Be to, nuolat purendami dirvą, šie gyvūnėliai padaro ją kur kas lengvesnę. Kurmiarausių žemę galite panaudoti augalams sodinti. Pirma, ji – be piktžolių sėklų. Antra, tyrimai parodė, kad kurmiarausių žemė pasižymi ypatybėmis, padedančiomis sėkloms geriau sudygti. Vertinamas ir kurmio kailiukas – nedidelis, bet tvirtas.

Kurmių priešai

Mums tik taip atrodo, kad kurmiai saugiai gyvena po žeme – jie irgi turi priešų. Kartais lapei pavyksta aptikti žemės paviršiuje didėjantį kauburėlį. Tuomet plėšrūnė prisėlina, greitai iškapsto kurmiarausį ir sugauna kurmį. Tačiau jo neėda dėl nemalonaus kvapo. Kur kas daugiau kurmių žūsta nuo vikrių mažų žebenkščių. Žebenkštis – vienas iš nedaugelio plėšrūnų, ėdančių kirstukus ir muskuso kvapą turinčius kurmius.

PrastaiPuiku (No Ratings Yet)
Loading...
  1. , , ,

Jūsų komentaras:

Your email address will not be published. Required fields are marked *




Patarimų Archyvas
© 2009-2019 ValdoPatarimai.lt Visos teisės saugomos.
Pateiktą informaciją draudžiama kopijuoti ir skelbti kitose svetainėse.
Privacy policy