Medžių Genėjimas

Paaugusių vaismedžių genėjimas – neatskiriama sodo priežiūros dalis. Taip reguliuojamas jų augimas ir derėjimas. Išretinus vainiką, išauga kokybiškesni, stambesni, spalvingi vaisiai. Net tokios pat veislės obuolių skonis nevienodas. Nusispalvinusi obuolio pusė, kuri buvo tiesiogiai apšviečiama saulės, skanesnė negu kita. Paskanaukime ir įsitikinsime. O tai priklauso nuo tinkamo vaismedžių genėjimo, priežiūros.

äppelträdetTyrimais nustatyta, jog tam, kad vaisiai išaugtų būdingos veislei spalvos, vaisines šakutes turi pasiekti ne mažiau kaip 50 proc. saulės šviesos. Vainiko dalyse, kurios gauna mažiau kaip 50 proc. šviesos, obuoliai esti rausvi, o jeigu šviesos mažiau kaip 30 proc., jie būna ne tik žali, bet ir neišsivystę.

Patys vaismedžiai nevienodai formuojasi vainikus. Kai kurių veislių pagrindinės šakos su kamienu suauga stipriai, atsišakojusios dideliu kampu. į tokių vaismedžių vainikus patenka daugiau saulės. Kitų pagrindinės šakos yra atsišakojusios stačiu kampu ir viena nuo kitos mažiau nutolusios. Todėl saulė blogiau jas apšviečia.

Pavasarį būsimo vainiko zonoje sprogsta pumpurai, iš viršutinio pumpuro išaugęs ūglis turi būti tiesus ir sudaryti viršūnės tęsinį. Iš žemesnių ūglių išaugs naujos pagrindinės šakos, kurios turėtų augti kuo didesniu kampu – gulsčiai. Kaip prisimename, iš viršutinių dviejų trijų pumpurų ūgliai auga smailiu kampu ir sudaro vadinamuosius viršūnės konkurentus. Jie nuo jos savo stiprumu mažai skiriasi. Šiuos ūglius galima nukreipti į šoną. Tam tinka mediniai arba plastmasiniai skalbinių segtukai. Jie segami virš pumpuro. Tada ūgliai iš pat pradžių auga horizontaliai, jų nereikia specialiai atlenkti, jie niekada nenulūžta. Ūgliams paaugus, segtukai nuimami (1 pieš.).

Medžių genėjimas

Antraisiais metais pavasarį apžiūrimi visi vainikai. Jei buvo užsegti segtukai, šakos esti išaugusios dideliu kampu ir joms nieko nereikia daryti (2 pieš., a).

Be segtukų šakos išauga beveik stačiai (žinoma, ne visų veislių), jų šakojimosi kampas esti smailus. Taip išaugę ūgliai atlenkiami. Tai galima padaryti dvejopai; su virvute (2 pieš., b) arba su mediniu spyreliu (3 pieš.).

Jeigu ir šito nepadarysime, tai trečiais augimo metais turėsime nupjauti šakų viršūnes ir palikti šakelę, augančią į išorę (4 pieš., a). Ji taps šakos viršūne ir augs labiau į šalį (4 pieš., b). Jeigu to nepakaktų, kitais metais šį veiksmą reikėtų pakartoti (5 pieš ).

Gali būti ir taip, kad viena kita, ypač apatinė, šaka auga dideliu kampu, svyra žemyn. Tada pašaliname jos viršūnę, o paliekame šakelę, augančią į viršų (6 pieš.). Beaugdama šaka kyla aukštyn.

Į vidų augančius metūglius išgenime ar atlenkiame ir pririšame prie žemiau augančios šakos arba pakišame po ja. Ant jų greitai bus vaisių.

You Have to Make it FallPavasarį metūgliai trumpinami – virš pumpuro paliekamas apie 0,5 cm stuobrelis. Trumpinant metūglį, paliekamas išorinis pumpuras, kad į tą pusę augtų ir šaka. Sutrumpinus metūglį virš pumpuro, iš jo beaugantis ūglis gali augti prasčiau negu iš žemiau jo esančio pumpuro ir šakos tęsinys augs mums nepageidautina kryptimi -labiau į vainiko vidų.

Genint šaką, stuobrelis nepaliekamas. Jis ne užgytų ir po metų kitų pradėtų pūti, atsirastų žaizdų Pjauname prie sustorėjimo (žiedo), kuris ypač aiškiai matosi šakai išaugus didesniu kampu (7 pieš.). Nuo šio sustorėjimo pradeda gyti vaismedžio žaizda. Padarytos žaizdos visada užtepamos.

PrastaiPuiku (No Ratings Yet)
Loading...
  1. ,
1 komentaras

Jūsų komentaras:

Your email address will not be published. Required fields are marked *




Patarimų Archyvas
© 2009-2021 ValdoPatarimai.lt Visos teisės saugomos.
Pateiktą informaciją draudžiama kopijuoti ir skelbti kitose svetainėse.
Privacy policy