Pomidorų Veislės

Skaitymo laikas: 8 – 12 min.

Healthy Red Tomatoes with Water Drops

pomidoru veisles

Pasaulyje priskaičiuojama keletas tūkstančių pomidorų veislių. Ir Latvijoje sėklų prekybos firmos siūlo maždaug 100 veislių, o mėgėjai augina dar daugiau veislių, nors ne visas iš jų galima vadinti tikromis veislėmis.
Daugybė pomidorų veislių klasifikuojamos pagal kelis biologinius bei ūkinius požymius.

Kilmės atžvilgiu veislės skirstomos į dvi grupes:
a) laisvo apsidulkinimo veislės, gautos sisteminės atrankos būdu, naudojant Įvairius selekcijos metodus, ir dauginamos iš elitinių motininių augalų;

b) hibridinės veislės F1 (pirmosios kartos heteroziniai hibridai), gauti kryžminant atskirai selekcionuotas tėvinių augalų linijas. Sėklos auginamos dviem etapais: išauginamos tėvinių augalų sėklos, o po to hibridų sėklos. Tolesnėse kartose iš hibridinių augalų išauga įvairaus tipo augalų (veislė “skyla”).

Turgaus reikmėms profesionalūs daržininkai dabar dažniausiai naudoja hibridines veisles, kurios yra derlingesnės ir specialiai pritaikytos įvairiems rinkos bei vartotojų reikalavimams. Ir mėgėjams hibridinės veislės dažnai yra tinkamesnės. Tėvinių augalų linijos pačios savaime paprastai nėra įdomios nei vartotojui, nei turgaus prekės gamintojui. Šių linijų formavimas bei savybės dažniausiai būna firmos paslaptis.

Hibridinės veislės paprastai būna atsparios kelioms ligoms, tai liudija santrumpos po veislės pavadinimu, pavyzdžiui, ‘Dombello F1’ ; Tm C5 V F2 N Wi žymi atsparumą:
Tm – tabako mozaikos virusui (kartais žymima ir TMV);
C5   – lapų rudajam pelėsiui
(kladosporiozei), 1-5 rasei;
V    – lėtajam vytuliui (verticiliozei);
F2    – greitajam vytuliui (fuzariozei), 1 ir 2 rasei (be skaičiaus – tik 1 rasei);
N    – nematodams (Meloidogyno rūšys);
Wi   – sidabriniams lapams (kartais žymima Si).
Kitoms veislėms būdingas atsparumas dar kitoms ligoms, kurios žymimos, pavyzdžiui:
Bsp – indų kūlelių audinių bakteriozė;
Fr   – lapų ir šaknų vyturys (kita Fusarium rūšis);
Ph   – vaisių rudasis puvinys (fitoftora);
Asc – sausasis dėmėtumas (alternariozė).
Ženklai, žymintys atsparumą retesnėms ligoms, paprastai iššifruojami atitinkamų veislių aprašymuose.

Naujausi selekcijos metodai, pavyzdžiui, genų modifikavimo technika, kuriai visuomenė kol kas dar nevisiškai pritaria, leidžia suteikti veislėms daug naujų savybių. JAV yra išvesta nauja lauko pomidorų veislė ‘Flavr Savr’, atspari herbicidui raundapui (jis naikina visus žaliuosius augalus, tik ne naująją veislę).
Pagal augimo tipą veislės skirstomos į determinantines ir indeterminantines; pagal vartojimo būdą: vartoti švieži, konservuoti, gaminti pomidorų tyrei arba sultims bei kitoms specifinėms reikmėms; pagal auginimo vietą: lauko ir šiltnamio (mėgėjai skiria ir kambarinius bei balkono pomidorus).

Vaisiai pagal dydį ir formą skirstomi į apvalius su 2-3 sėklų kameromis ir 50-80 g sveriančiais vaisiais, didžiavaisius arba mėsingus (angliškai beef tomatoes, vokiškai Fleischtomaten) su daugiau negu 9 sėklų kameromis ir 150-500 g svorio vaisiais, vyšnios formos, pailgavaisius (slyvos, kriaušės formos) pomidorus. Taip pat yra įvairių tarpinių formų.
Vakarų Europoje pastaruoju metu kaip atskiras tipas pasirodė kekiniai pomidorai, kurie nuimami ir parduodami kekėmis -4-6, kartais 8 vaisiai kartu. Šio tipo veislės tinka ir daržuose individualiam vartojimui, nes vaisius galima nuiminėti ir po vieną, tačiau kur kas rečiau negu paprastų apvaliųjų pomidorų veislių derlių, t. y. 1-2 kartus per savaitę.

Pagal vaisių spalvą pomidorai skirstomi į raudonus, rožinius, geltonus, baltus, žalius, rudus (“juodus”) bei margus. Europoje, taip pat ir Latvijoje, daugiausiai vartojami ir auginami raudonvaisiai pomidorai, Šiaurės Amerikoje labai populiarūs rožiniai pomidorai. Rinkos reikmėms didesniais kiekiais auginami ir geltoni pomidorai, pavyzdžiui, Izraelis sėkmingai eksportuoja į Europą vyšnios formos geltonuosius pomidorus. Įvairių kitų spalvų pomidorus augina daugiausiai mėgėjai savo malonumui. Margi pomidorai šiltnamyje gali pasidažyti ir dėl nesubalansuoto tręšimo bei nuo kai kurių pomidorų ligų. Tikrai margų pomidorų veislių, pavyzdžiui, ‘Tigerella’, yra mažai.

Daugelis pomidorų veislių skiriasi žalių vaisių spalvinimosi eiga. Kai kurių veislių (ypač su tamsiai žaliais vaisiais) pirmiausiai nusispalvina vaisiaus viršūnė, o prie pagrindo aplink kotelį tam tikrą laiką išlieka apvali žalia dėmelė, kuri vėliau tampa raudona arba rožinė, priklausomai nuo veislės. Kitų veislių vaisiai (šviesiai žali) nusispalvina vienodai, visas vaisius kartu. Tokie turguje mėgstami ir veislių, ypač skirtų šiltnamiams, aprašymuose, minima, kad titinkamos veislės pomidorai yra be žalios dėmelės. Kaip visada, būna ir tarpinių formų su ne tokia ryškia žalia dėmele.

Pastaruoju metu turguje pasirodė ir vadinamųjų “ilgaamžių” (longlife) pomidorų -apvalūs, kieti, su.storomis sienelėmis, nok-stantys labai lėtai ir skirti tolimam transportavimui, pavyzdžiui, iš Olandijos į Ameriką arba Japoniją. Jie auginami daugiausia pietų šalyse (Ispanijoje, Maroke). Žiemą jų patenka taip pat ir į Latvijos rinką. Šie pomidorai turi šiek tiek kitokį skonį, kurį ne visi mėgsta. Tačiau tokia veislė gali praversti ir darže, kad pailgėtų pačių išsiaugintų pomidorų vartojimo sezonas. Kaip pavyzdį galima paminėti S.Gavrišo (Rusija) hibridus ‘Slager F1’, ‘Rokoko F1’, Olandijos (De Ruiter) ‘Madrila F1’ ir kitas.

Keli žodžiai apie veislių pavadinimus. Didžiosios specializuotos daržovių selekcijos firmos savo veislių pavadinimus registruoja ir juridiškai apsaugo. Europos Sąjungoje yra bendras augalų veislių registras, o kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje taip pat ir savi registrai. Vienoje šalyje vienas augalas, pavyzdžiui, pomidorai, negali turėti kelių veislių vienodu pavadinimu. Labai retai kuri nors iš naujų veislių turi antrą pavadinimą, vartojamą atskiroje šalyje.

Kitokia padėtis su senosiomis veislėmis. Daugelyje šalių, ypač Prancūzijoje, Rusijoje, kartais ir Latvijoje, veislių pavadinimus versdavo. Pavyzdžiui, vieną ir tą pačią vokiečių geltonųjų pomidorų veislę ‘GOLDEXE KÖNIGIN’ Rusijoje vadina “Zolotaja koroleva”, Latvijoje “Zelta karaliene”. Arba “Agro karalis” (“Ankstyvijų karalius”), kurį Prancūzijoje vadinama ‘REINE DES HATI-VES’, Rusijoje – “Korol rannih”.
Ir mėgėjai “nusideda” su veislių pavadinimais – dažnai vieną ir tą pačią veislę skirtingose vietose vadina skirtingai arba atvirkščiai – skirtingos kilmės pomidorus vadina vienu vardu, pavyzdžiui, “Mažieji”. Genetinės analizės metodais galima nustatyti kiekvienos veislės skirtumą nuo kitų panašių, tačiau tokios analizės yra brangios ir jomis naudojasi specializuotos firmos selekcijos darbe arba ginčytinais atvejais.

Toliau veislių aprašyme minimos daugiausia profesionalių specialistų bei firmų selekcionuotos veislės, pakankamai tinkamos Latvijos sąlygoms, kurių sėklų galima įsigyti Latvijoje sėklų prekybos firmose.
Dalį mėgėjų pamėgtų veislių sėklų taip pat galima nusipirkti specializuotose firmose, prekiaujančiose patikrintos kokybės sėklomis. Yra taip pat daug firmų, prekiaujančių pomidorų daigais, o tai naudinga daržininkui, auginančiam tiktai 10-15 augalų.

Sąraše veislės suskirstytos pagal augalų tipą – determinantinės, pusiau determinantinės ir indeterminantinės.

  • Kadangi Latvijoje daugiausia auginami raudonvaisiai pomidorai, tai aprašymuose minima tik kitų spalvų veislių vaisių spalva, o likusių spalva yra raudona.
  • Visų veislių vaisius galima vartoti šviežius, todėl minima tik išskirtinis tinkamumas kitiems vartojimo būdams.
  • Šalia veislės pavadinimo minėti ženklai rodo atsparumą ligoms bei nematodams, kartais nurodomas ir kitas pavadinimas, pagal kurį galima pažinti veislę, veislės autorius arba savininkas, taip pat augimo laikas – dienų skaičius nuo sudygimo arba pasodinimo (skliausteliuose) iki pirmojo derliaus ėmimo pradžios, veislių tyrimo stočių bei veislių autorių duomenimis.DETERMINANTINĖS veislės

    (žemos krūmo formos) veislės, tinkančios auginti lauke

    ‘AGATA’ (Belosnežka) Tm V 90-100
    Vaisiai paplokščiai apvalūs, daugiakame-riai, sveria 80-100 g. Augalas žemas -35-45 cm, vidutiniškai lapuotas, pirmoji kekė virš 6-7 lapo. Vaisiai tinka konservuoti.

    ‘BELU NALIV 241’
    100-110
    Vaisiai apvaloki, šiek tiek rievėti, dau-giakameriai, sveria 80-130 g, prieš prinokdami labai šviesiai žali. Augalas vidutinio aukščio, ant pagrindinio stiebo 2-4 kekės.

    ‘BENITO F1’
    V F Bejo (70)
    Vaisiai apvaliai ovalūs, sveria 100-120 g, be žalios dėmelės, ilgai nepernoksta, gerai mezgasi žemoje temperatūroje. Augalas vidutinio aukščio. Derlius skirtas perdirbti, taip pat greitai šaldyti.

    ‘DRUŽOK F1
    Tm C F Gavriš 90-95
    Vaisiai ovaliai apvalūs su 3-4 kameromis, 90 g svorio, ant augalo 2-3 kekės. Augalas nedidelis – 50-70 cm, lauke auga krūmais. Šiltnamyje augina vieną stiebą, augalas pririšamas (sodinama iki 3,2-3,5 augalų kv. m).

    ‘EXPRESS F1
    Bejo (50-55)
    Vaisiai dideli, paplokščiai apvalūs, šiek tiek rievėti, daugiakameriai, sveria 100-150 g, su plona odele, prinoksta per trumpą laiką. Augalas retas, lapų palyginti nedaug. Pritaikytas auginti lauke ir inspektuose. Vaisiai tinka ir perdirbti.

    ‘FAKEL’
    112-114
    Vaisiai apvalūs, 6-8 kamerų, sveria 60-90 g, kartais pasidaro medingas vaisių pagrindas. Augalas vidutinio didumo – 40-55 cm, vidutinio lapuotume Vaisiai skirti perdirbti į sultis bei tyrę. Galima skinti rečiau negu paprastai.

    ‘KAMILA F1
    Bejo (54-57)
    Vaisiai dideli, paplokšti, daugiakameriai, sveria 150-180 g, gerai mezgasi nepalankiomis oro sąlygomis. Augalas kompaktiškas, su plačiais lapais. Geriau negu kitos veislės dera vėsiomis lietingomis vasaromis. Pritaikyta auginti lauke ir inspektuose. Vaisiai tinka ir perdirbti.

    ‘KOIIT’
    Tm (50-55)
    Vaisiai plokščiai apvalūs, šiek tiek rievėti, daugiakameriai, sveria 80-110 g. Augalas žemas, tvirtas, gausiai lapuotas. Veislė neatspari grybinėms ligoms.

    ‘NEVSKIJ T
    95-100
    Vaisiai apvalūs, 3-6 kamerų, sveria 10-60 g. Augalas stataus kero, 30-50 cm aukščio, mažai šakojasi, galima sodinti iki 6-8 augalų kv. m.

    ‘OLAN F1’
    Bejo (55-60)
    Vaisiai paplokšti, daugiakameriai, sveria maždaug 150 g, labai skanūs. Tinka ir perdirbti. Augalas vidutinio dydžio.

    ‘OTRADNIJ’
    93-102
    Vaisiai apvalūs, 6-8 kamerų, sveria 50-100 g, prinoksta beveik vienu metu. Augalas kompaktiškas, 40-50 cm aukščio, nereikia laužyti apatinių šakų. Latvijoje laukui rekomenduojamų veislių sąraše nuo 1989 metų.

    ‘POTOK’
    117-130
    Vaisiai paplokščiai apvalūs, daugiakameriai, sveria 90-130 g, gero skonio, tinka transportuoti.

    ‘PRIZJOR’
    vidutinio ankstyvumo Vaisiai ovalūs, 2-3 kamerų, kieti, sveria 40-60 g, skirti konservuoti.

    ‘PURES KONSERVU’
    95-105
    Vaisiai apvalūs, lygūs, dviejų kamerų, sveria 20-30 g, transportabilūs. Geri konservuoti. Augalas mažas, žemas, šakojasi vidutiniškai. Vidutiniškai atsparus ligoms. Tinka auginti lauke. Latvijoje laukui tinkančių veislių sąraše nuo 1998 metų.

    ‘RANNIJ 83’
    90-112
    Vaisiai paplokščiai apvalūs, daugiakameriai, sveria 70-100 g, tvirti, transportabilūs. Augalas vidutinio dydžio ir vidutinio lapuotumo.

    ‘RED STONE F1
    TmV F2 (65-67)
    Vaisiai apvalūs, daugiakameriai, sveria 140-150 g, labai aromatingi, laikosi ilgai -iki 6 savaičių. Augalas žemas, kompaktiškas, auga tvirtai.

    ‘RITCHY F1
    V F2        Bejo (73-77) Vaisiai apvalūs, 2-3 kamerų, kieti, sveria
    100-130 g, be žalios dėmelės, transportabilūs. Tinka ir perdirbti. Augalas vidutinio aukščio, stipriai augantis. Skirtas auginti lauke.

PrastaiPuiku (1 votes, average: 10.00 out of 10)
Loading...Loading...
  1. , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Jūsų komentaras:

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Informuoti, kai atsiras naujas komentaras. Užsisakyti pranešimus



Patarimų Archyvas

© 2009-2015 ValdoPatarimai.lt Visos teisės saugomos.
Pateiktą informaciją draudžiama kopijuoti ir skelbti kitose svetainėse.
Privacy policy