Pomidorų Veislės

(komentarai)

Skaitymo laikas: 8 – 12 min.

3773953521 3cdec661eb m Pomidorų Veislės

pomidoru veisles

Pasaulyje priskaičiuojama keletas tūkstančių pomidorų veislių. Ir Latvijoje sėklų prekybos firmos siūlo maždaug 100 veislių, o mėgėjai augina dar daugiau veislių, nors ne visas iš jų galima vadinti tikromis veislėmis.
Daugybė pomidorų veislių klasifikuojamos pagal kelis biologinius bei ūkinius požymius.

Kilmės atžvilgiu veislės skirstomos į dvi grupes:
a) laisvo apsidulkinimo veislės, gautos sisteminės atrankos būdu, naudojant Įvairius selekcijos metodus, ir dauginamos iš elitinių motininių augalų;

b) hibridinės veislės F1 (pirmosios kartos heteroziniai hibridai), gauti kryžminant atskirai selekcionuotas tėvinių augalų linijas. Sėklos auginamos dviem etapais: išauginamos tėvinių augalų sėklos, o po to hibridų sėklos. Tolesnėse kartose iš hibridinių augalų išauga įvairaus tipo augalų (veislė “skyla”).

Turgaus reikmėms profesionalūs daržininkai dabar dažniausiai naudoja hibridines veisles, kurios yra derlingesnės ir specialiai pritaikytos įvairiems rinkos bei vartotojų reikalavimams. Ir mėgėjams hibridinės veislės dažnai yra tinkamesnės. Tėvinių augalų linijos pačios savaime paprastai nėra įdomios nei vartotojui, nei turgaus prekės gamintojui. Šių linijų formavimas bei savybės dažniausiai būna firmos paslaptis.

Hibridinės veislės paprastai būna atsparios kelioms ligoms, tai liudija santrumpos po veislės pavadinimu, pavyzdžiui, ‘Dombello F1′ ; Tm C5 V F2 N Wi žymi atsparumą:
Tm – tabako mozaikos virusui (kartais žymima ir TMV);
C5   – lapų rudajam pelėsiui
(kladosporiozei), 1-5 rasei;
V    – lėtajam vytuliui (verticiliozei);
F2    – greitajam vytuliui (fuzariozei), 1 ir 2 rasei (be skaičiaus – tik 1 rasei);
N    – nematodams (Meloidogyno rūšys);
Wi   – sidabriniams lapams (kartais žymima Si).
Kitoms veislėms būdingas atsparumas dar kitoms ligoms, kurios žymimos, pavyzdžiui:
Bsp – indų kūlelių audinių bakteriozė;
Fr   – lapų ir šaknų vyturys (kita Fusarium rūšis);
Ph   – vaisių rudasis puvinys (fitoftora);
Asc – sausasis dėmėtumas (alternariozė).
Ženklai, žymintys atsparumą retesnėms ligoms, paprastai iššifruojami atitinkamų veislių aprašymuose.

Naujausi selekcijos metodai, pavyzdžiui, genų modifikavimo technika, kuriai visuomenė kol kas dar nevisiškai pritaria, leidžia suteikti veislėms daug naujų savybių. JAV yra išvesta nauja lauko pomidorų veislė ‘Flavr Savr’, atspari herbicidui raundapui (jis naikina visus žaliuosius augalus, tik ne naująją veislę).
Pagal augimo tipą veislės skirstomos į determinantines ir indeterminantines; pagal vartojimo būdą: vartoti švieži, konservuoti, gaminti pomidorų tyrei arba sultims bei kitoms specifinėms reikmėms; pagal auginimo vietą: lauko ir šiltnamio (mėgėjai skiria ir kambarinius bei balkono pomidorus).

Vaisiai pagal dydį ir formą skirstomi į apvalius su 2-3 sėklų kameromis ir 50-80 g sveriančiais vaisiais, didžiavaisius arba mėsingus (angliškai beef tomatoes, vokiškai Fleischtomaten) su daugiau negu 9 sėklų kameromis ir 150-500 g svorio vaisiais, vyšnios formos, pailgavaisius (slyvos, kriaušės formos) pomidorus. Taip pat yra įvairių tarpinių formų.
Vakarų Europoje pastaruoju metu kaip atskiras tipas pasirodė kekiniai pomidorai, kurie nuimami ir parduodami kekėmis -4-6, kartais 8 vaisiai kartu. Šio tipo veislės tinka ir daržuose individualiam vartojimui, nes vaisius galima nuiminėti ir po vieną, tačiau kur kas rečiau negu paprastų apvaliųjų pomidorų veislių derlių, t. y. 1-2 kartus per savaitę.

Pagal vaisių spalvą pomidorai skirstomi į raudonus, rožinius, geltonus, baltus, žalius, rudus (“juodus”) bei margus. Europoje, taip pat ir Latvijoje, daugiausiai vartojami ir auginami raudonvaisiai pomidorai, Šiaurės Amerikoje labai populiarūs rožiniai pomidorai. Rinkos reikmėms didesniais kiekiais auginami ir geltoni pomidorai, pavyzdžiui, Izraelis sėkmingai eksportuoja į Europą vyšnios formos geltonuosius pomidorus. Įvairių kitų spalvų pomidorus augina daugiausiai mėgėjai savo malonumui. Margi pomidorai šiltnamyje gali pasidažyti ir dėl nesubalansuoto tręšimo bei nuo kai kurių pomidorų ligų. Tikrai margų pomidorų veislių, pavyzdžiui, ‘Tigerella’, yra mažai.

Daugelis pomidorų veislių skiriasi žalių vaisių spalvinimosi eiga. Kai kurių veislių (ypač su tamsiai žaliais vaisiais) pirmiausiai nusispalvina vaisiaus viršūnė, o prie pagrindo aplink kotelį tam tikrą laiką išlieka apvali žalia dėmelė, kuri vėliau tampa raudona arba rožinė, priklausomai nuo veislės. Kitų veislių vaisiai (šviesiai žali) nusispalvina vienodai, visas vaisius kartu. Tokie turguje mėgstami ir veislių, ypač skirtų šiltnamiams, aprašymuose, minima, kad titinkamos veislės pomidorai yra be žalios dėmelės. Kaip visada, būna ir tarpinių formų su ne tokia ryškia žalia dėmele.

Pastaruoju metu turguje pasirodė ir vadinamųjų “ilgaamžių” (longlife) pomidorų -apvalūs, kieti, su.storomis sienelėmis, nok-stantys labai lėtai ir skirti tolimam transportavimui, pavyzdžiui, iš Olandijos į Ameriką arba Japoniją. Jie auginami daugiausia pietų šalyse (Ispanijoje, Maroke). Žiemą jų patenka taip pat ir į Latvijos rinką. Šie pomidorai turi šiek tiek kitokį skonį, kurį ne visi mėgsta. Tačiau tokia veislė gali praversti ir darže, kad pailgėtų pačių išsiaugintų pomidorų vartojimo sezonas. Kaip pavyzdį galima paminėti S.Gavrišo (Rusija) hibridus ‘Slager F1′, ‘Rokoko F1′, Olandijos (De Ruiter) ‘Madrila F1′ ir kitas.

Keli žodžiai apie veislių pavadinimus. Didžiosios specializuotos daržovių selekcijos firmos savo veislių pavadinimus registruoja ir juridiškai apsaugo. Europos Sąjungoje yra bendras augalų veislių registras, o kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje taip pat ir savi registrai. Vienoje šalyje vienas augalas, pavyzdžiui, pomidorai, negali turėti kelių veislių vienodu pavadinimu. Labai retai kuri nors iš naujų veislių turi antrą pavadinimą, vartojamą atskiroje šalyje.

Kitokia padėtis su senosiomis veislėmis. Daugelyje šalių, ypač Prancūzijoje, Rusijoje, kartais ir Latvijoje, veislių pavadinimus versdavo. Pavyzdžiui, vieną ir tą pačią vokiečių geltonųjų pomidorų veislę ‘GOLDEXE KÖNIGIN’ Rusijoje vadina “Zolotaja koroleva”, Latvijoje “Zelta karaliene”. Arba “Agro karalis” (“Ankstyvijų karalius”), kurį Prancūzijoje vadinama ‘REINE DES HATI-VES’, Rusijoje – “Korol rannih”.
Ir mėgėjai “nusideda” su veislių pavadinimais – dažnai vieną ir tą pačią veislę skirtingose vietose vadina skirtingai arba atvirkščiai – skirtingos kilmės pomidorus vadina vienu vardu, pavyzdžiui, “Mažieji”. Genetinės analizės metodais galima nustatyti kiekvienos veislės skirtumą nuo kitų panašių, tačiau tokios analizės yra brangios ir jomis naudojasi specializuotos firmos selekcijos darbe arba ginčytinais atvejais.

Toliau veislių aprašyme minimos daugiausia profesionalių specialistų bei firmų selekcionuotos veislės, pakankamai tinkamos Latvijos sąlygoms, kurių sėklų galima įsigyti Latvijoje sėklų prekybos firmose.
Dalį mėgėjų pamėgtų veislių sėklų taip pat galima nusipirkti specializuotose firmose, prekiaujančiose patikrintos kokybės sėklomis. Yra taip pat daug firmų, prekiaujančių pomidorų daigais, o tai naudinga daržininkui, auginančiam tiktai 10-15 augalų.

Sąraše veislės suskirstytos pagal augalų tipą – determinantinės, pusiau determinantinės ir indeterminantinės.

Informuoti, kai atsiras naujas komentaras. Užsisakyti pranešimus