Pomidorų Veislės

‘RONCO F1’
V F2        Bejo 110-120 (73-77) Vaisiai apvalūs, sveria 80-90 g, be žalios
dėmelės, prinoksta vienu metu ant viso augalo, galima išlaikyti iki 3 savaičių, galima iš karto neskinti, nes ilgai nepernoksta. Skirti daugiausia perdirbti, taip pat greitai šaldyti. Augalas kompaktiškas. Rekomenduotinas tankumas lauke – 3,5 augalai kv. m.

‘SELE F1
V F2 Bejo 110-120 (70-75) Vaisiai pailgi, sveria 70-80 g, be žalios dėmelės, prinoksta beveik vienu metu ant viso augalo. Skirti daugiausia konservuoti ir tyrei gaminti. Augalas tvirtas, vidutiniškai lapuotas. Rekomenduotinas tankumas lauke – 3 augalai kv. m, reikalauja didesnio kalcio trąšų kiekio.

‘SEMKO 99 F1
TmV F2 NPh   Semko 100-105
Vaisiai paplokščiai apvalūs, šiek tiek rie-vėti, daugiakameriai, sveria 160-170 g, atsparūs trūkinėjimui, transportabilūs. Pirmoji žiedų kekė virš 7-8 lapo, kitos – kas 1-2 lapai. Augalas pakankamai kompaktiškas, galima sodinti 2,5-3 augalus kv. m. Tinka ir žemiems šiltnamiams. Vertinga savybė – atsparumas rudajam vaisių puviniui (fitoftorai), tačiau neatsparus rudajam lapų pelėsiui.

‘SIBIRSKIJ SKOROSPELIJ’
98-108
Vaisiai paplokščiai apvalūs, 5-6 kamerų, sveria 90-110 g. Augalas vidutinis, 50-90 cm aukščio, tvirtas, dideliais lapais. Geras ankstyvas derlius. Veislė jautri ligoms.

‘SULTAN F1
V F.        Bejo (72-77) Vaisiai dideli, paplokščiai apvalūs, daugiakameriai, sveria 200-250 g. Augalas didelis, tvirtai augantis.

‘TALALICHIN 186’
100-115 (60-65) Vaisiai paplokščiai apvalūs, prie kotelio šiek tiek rievėti, daugiakameriai, sveria 75-120 g, dera 45-50 dienų. Augalas vidutinio tvirtumo, 50-70 cm aukščio, vidutiniškai lapuotas. Veislė pakankamai atspari žemai temperatūrai, tačiau mažai atspari ligoms. Latvijoje laukui tinkančių veislių sąraše nuo 1956 metų.

‘TOPSPIN’ F1
V F2        Bejo (72-77) Vaisiai slyvos formos, 2-3 kamerų, sveria
maždaug 100 g, be žalios dėmelės, prinoksta ant viso augalo vienu metu, išsilaiko iki 2 savaičių. Augalas pakankamai žemas, kompaktiškas.

‘VILTIS 2’
100-105
Vaisiai paplokščiai apvalūs, lygūs, sveria 75-100 g. Keras status, 90-130 cm aukščio, vidutiniškai tvirtas. Galima auginti ir polietileniniuose šiltnamiuose. Latvijoje laukui skirtų veislių sąraše nuo 1998 metų.

PUSIAU DETERMINANTINĖS veislės, tinkančios auginti polietileniniuose šiltnamiuose ir vėlai sodinti stikliniuose šiltnamiuose. Auginant lauke reikia pririšti prie kuoliukų ir laiku (liepos pabaigoje) apskabyti viršūnes. Vaisiai skirti daugiausia vartoti švieži.

‘ANASTASIJA F1’
TmC3 F     Gavriš (53-59)
Vaisiai apvalūs, lygūs, 3-5 kamerų, sveria 80-100 g, greitai bręsta. Augalas kompaktiškas, formuoja 4-6 kekes, pirmoji po 7-9 lapo, kitos – kas 1-2 lapai. Reikalauja 20-30 proc. daugiau trąšų. Šviesą mėgstantis hibridas, negalima anksti sodinti. Latvijoje polietileniniams šiltnamiams tinkančių veislių sąraše nuo 1997 metų.

‘DOCENT’ F1
TmC3 F2     Gavriš (55-65)
Vaisiai paplokščiai apvalūs, šiek tiek rievėti, 5-7 kamerų, sveria maždaug 120 g. Augalas tvirtas, ant pagrindinio stiebo išaugina 7-9 kekes, pirmąją po 10-11 lapo, kitas – kas 2-3 lapai. Latvijoje perspektyvių veislių, skirtų polietileniniams šiltnamiams, sąraše nuo 1998 metu.

‘gamajun f1’
Tm C3 F Gavriš 100-105
Vaisiai paplokščiai apvalūs, daugiakame-riai. sveria 90-110 g. Augalas tvirtas, ant pagrindinio stiebo auga 6-8 kekės: pirmoji po 9-11 lapo, kitos – kas 2 lapai.

‘krasnaja strela F1
Tm C3 F2 Iljinična 100-113 (55-63) Vaisiai apvalūs, daugiakameriai, sveria 80-90 g. netrūkinėja, transportabilūs. Augalas retas, pakenčia blogą apšvietimą. Ant pagrmdinio stiebo išaugina 3-4 kekes, pirmoji po 7-9 lapo, kitos – kas 2 lapai. Tinka polietileniniams šiltnamiams bei rudens derliui. Latvijoje rekomenduotinų veislių sąraše nuo 1992 metų.

‘marmande’
115-120 (60-75) Vaisiai paplokščiai apvalūs, rievėti, daugiakameriai, sveria 80-150 g, su plona odele, būna daug apsigimusių vaisių. Augalas 80-100 cm aukščio, gulantis, lapai nedideli, reikia išlaužyti daug atžalų. Pirmoji kekė po 8-9 lapo, kitos – kas 3-4 lapai. Veislė jautri ligoms. Iš užsienio atėjusių sėklų augalai žemi, kartais krūmiški.
‘peremoga 165’ (Peramoga)
115-130
Vaisiai paplokščiai apvalūs, daugiakameriai, sveria 100-120 g. Augalas vidutinio tvirtumo, 60-80 cm aukščio, gerai šakojasi, daug lapų, lauke reikia apskabyti viršūnes. Jautrus vaisių rudajam puvinui (fitoftorai).

‘portlend f1
Tm C5 F  Gavriš 100-110 (60-65)
Vaisiai apvalūs, 3-5 kamerų, sveria 90-130 g, geros kokybės. Augalas kompaktiškas, išaugina 4-6 kekes. Tinka šiltnamiams, anksti sodinti. Latvijoje rekomenduotinų veislių sąraše nuo 1996 metų.

‘verlioka f1
Tm C3 F Gavriš 100-110 (55-60)
Vaisiai paplokščiai apvalūs, daugiakameriai, sveria 80-100 g, gerai mezgasi. Augalas retas, mažai turi apatinių šakų, išaugina 4-6 kekės. Latvijoje polietileniniams šiltnamiams rekomenduotinų veislių sąraše nuo 1992 metų.

‘tornado f1
vidutinio ankstyvumo Vaisiai apvalūs, sveria 80-100 g, kokybiški. Augalas retas, vidutinio lapuotume Galima auginti ir lauke.

INDETERMINANTINĖS
(ilgastiebės) veislės.
• Apvalieji pomidorai, smulkūs, daugiausia 47-57 mm skersmens ir mažesni, su 2-3 sėklų kameromis. Žiedo kekė paprasta, daugelio veislių pirmoji kekė išauga po 8-10 lapo, kitos – kas 3 lapai. Veislės daugiausia skirtos auginti šiltnamiuose, o jų vaisiai – vartoti švieži.

‘grein f1’
Tm C3 F N Iljinična 100-105 (60-65) Vaisiai apvalūs, sveria 80-100 g, prinoksta beveik vienu metu. Augalas vidutinio šakotumo, lapai nedideli. Mėgstantis šviesą hibridas. Latvijoje rekomenduotinų auginti šiltnamiuose rudenį veislių sąraše nuo 1993 metų.

‘kondinė pagerintoji’
117-140 (88-102) Vaisiai paplokščiai apvalūs, sveria 60-80 g. Augalas tvirtas, stipriai šakojasi. Latvijoje rekomenduotinų auginti žieminiuose šiltnamiuose veislių sąraše nuo 1968 metų.

‘lastočka f1
TmCV Iljinična 118-124 (84-86) Vaisiai apvalūs, sveria 60-85 g, žalia dėmelė vos žymi, skanūs. Augalas kompaktiškas, vidutinio lapuotumo. Latvijoje rekomenduotinų auginti šiltnamiuose rudenį veislių sąraše nuo 1982 metų.

‘miledi F1
Tm C5 V F2 N Gavriš (57-62)
Vaisiai apvalūs, lygūs, sveria 80-100 g, be žalios dėmelės, skanūs. Augalas tvirtas, vidutinio lapuotumo. Latvijoje yra perspektyvių veislių sąraše ilgai auginti žieminiuose bei polietileniniuose šiltnamiuose.

‘moneymaker’
100-115
Vaisiai apvalūs, sveria 70-100 g, be žalios dėmelės. Augalas tvirtas, vidutiniškai lapuotas, kekės kas 1-2 arba 3 lapai. Tinka vėlai sodinti, daugiausia daržuose – šiltnamiuose ir lauke. Turguje būna ir tokio pat pavadinimo pusiau determinantinių formų.

‘tasty’ f1
Tm C V F      Bęją (62-67)
Vaisiai apvalūs, sveria 100-110 g, kieti, transportabilūs. Augalas kompaktiškas, mažai šakojasi. Tinka auginti lauke ir polietileniniuose šiltnamiuose, gana atsparus vaisių rudajam puviniui (fitoftorai).

• Didžiavaisiai (mėsingi) pomidorai, dideli, daugiakameriai, sėklų mažai, vaisių forma ir masė labai įvairi, vartojami daugiausiai švieži. Žiedų kekė dažniausiai paprasta, daugumos veislių pirmoji kekė išauga po 7-10 lapo, kitos -kas 2-3 lapai. Didesnė veislių dalis skirta auginti šiltnamiuose.

‘BLITZ F1 (DRW 3558)
Tm C5 V F2 Fr Wi De Ruiter
Vaisiai plokšti, sveria 200-280 g, vienodos formos ir geros kokybės, nusispalvina labai vienodai. Augalai labai tvirti. Naujas hibridas.

‘BORIS F1
Tm C5 V F2 Fr Bruinsma (50-55) Vaisiai apvaliai plokšti, lygūs, kieti, sveria 150-180 g, be žalios dėmelės, netrūkinėja, ilgai laikosi, transportabilūs. Augalas tvirtas, retas, maži atstumai tarp lapų, tinka žemiems šiltnamiams. Atsparus pilkajam puviniui.

‘DOMBELLO F1
Tm C5 V F2 N Wi Bruinsma     110-120
(50-60)
Vaisiai apvaliai plokšti, šiek tiek rievėti, sveria 150-200 g (kai kurie vaisiai net 500 g), su žalia dėmele, plona odele. Netinka toli transportuoti. Augalas vidutinio retumo, auginant daigus reikia daugiau fosforo. Polietileniniuose šiltnamiuose gana jautrus pilkajam puviniui. Latvijoje rekomenduotinų anksti auginti šiltnamiuose veislių sąraše nuo 1990 metų.

‘DRW2641 F1
Tm C5 V F2 Fr N Wi De Ruiter Vaisiai plokšti, sveria 180-200 g, be žalios dėmelės, lengvai mezgasi. Augalas tvirtas, pakankamai retas, pradžioje auga lėtai, tinka auginti rudenį šiltnamiuose dirvoje.

‘FORTISSIMO F1
Tm C5 V F2 Fr Wi De Ruiter
Vaisiai plokštoki, sveria 150-180 g, be žalios dėmelės, gerai išsilaiko. Augalas labai tvirtas, reikia laiku išlaužyti pažastinius ūglius. Lapai tamsiai žali. Veislė gana reikli šilumai, sodinimo atstumai eilėje – 50-55 cm. Tinka vėlai sodinti substrate.

‘GENAROS F1
Tm C5 V F2 N      De Ruiter
Vaisiai apvalūs, mažai rievėti, sveria 200-225 g, su neryškia žalia dėmele, vienodo dydžio, kieti. Apdorojus hormonais, vaisiai gerai išlaiko formą. Augalai vidutinio tvirtumo, mažas atstumas tarp lapų. Tinka auginti dirvoje, taip pat žemuose šiltnamiuose.

‘ISIDROF1
T m C5 F2 Rijk Zivaan
Vaisiai paplokščiai apvalūs, sveria maždaug 200 g, be žalios dėmelės, transporta-bilūs. Augalai labai tvirti, reti, pakenčia žemesnę temperatūrą.
‘JŪRMALA’
119-133
Vaisiai plokšti, sveria 120-200 g. Augalas aukštas, vidutinio lapuotumo, reikalaujantis šviesos. Mažai atspari ligoms. Latvijoje šiltnamiams rekomenduotinų veislių sąraše nuo 1974 metų.
‘MAEVAF1’
Tm C5 V F2 Fr Rijk Zwaan (52-56) Vaisiai paplokščiai apvalūs, sveria maždaug 150 g, be žalios dėmelės, skanūs, vienodos formos ir dydžio. Augalas kompaktiškas, tačiau sparčiai augantis. Latvijoje perspektyvių anksti sodinti šiltnamiuose veislių sąraše nuo 1998 metų.
‘TRUSTF1
Tm C5 V F2 Fr Wi De Ruiter
Vaisiai paplokšti, šiek tiek rievėti, sveria 180-280 g, be žalios dėmelės, lengvai mezgasi, kieti, išsilaiko iki 2 savaičių, tačiau nelabai transportabilūs. Augalas vidutinio retumo, vidutinio augimo greičio, galima sodinti tarp augančių augalų pavasarį bei vasarą. Atsparus karščiui, tačiau jautrus pilkajam puviniui ir lapų pakraščių nudegimams.

• Veislės su pereinamosios formos vaisiais (jie 3-5 kamerų), skirtos auginti daugiausia šiltnamiuose (dalis ir lauke) įvairiam vartojimui.
‘ADELAIDE F1’
Tm Cbd V F2 Fr S &G (Novartis seeds) Vaisiai apvaliai plokšti, lygūs, kieti, sveria maždaug 140 g, daugiausia 67-77 mm sker-smens vienodi, be žalios dėmelės, mažai trūkinėja, ilgai išsilaiko. Augalas tvirtas, retas. Tinka auginti šiltnamiuose ankstyvam ir rudens derliui, substrate bei dirvoje.