Alergija: maistui, gydymas

Skaitymo laikas: 3 – 4 min.

IMG_2267.JPGSenovės Graikijos gydytojas Hipokratas labai stebėjosi žmonėmis, netoleruojančiais drėgmės. Tai stebina ir šių dienų medikus. Na, o žmonės, alergiški vaisiams, išberiami ir į odą įtrynus obuolių putėsių. Jeigu žmogus labai jautrus menkei, vos įkvėpus jos kvapo ant kaklo išryškėja dėmės.

Specialus leidinys Vokietijoje teigia, kad nuo 1 iki 5 proc. Vokietijos piliečių yra alergiški maistui. Ligoninių kasų federalinis susivienijimas teigia, kad dėl maisto sukeltos alergijos kenčia „15 proc. visų gyventojų”.
Alergologai nuolat plečia alergijos simptomų rinkinį. Ji gali pasireikšti ir viduriavimu, ir padažnėjusiu širdies plakimu, ir karščiavimu, ir šlapinimosi sutrikimais, ir net nerimu bei bloga nuotaika.

Kai kas teigia kad sriubos, kuriose yra gliutomato, jam sukelia įsiūčio protrūkius. Kai kas galvoja, kad bananai jiems sukelia depresiją.
Dermatologai mano, kad bet koks maistas – varškė ar datulės (finikai), želė ar ženšenis gali sukelti alergiją, tačiau dažniausiai ją sukelia:
♦ gyvuliniai baltymai: vištos kiaušiniai, karvės pienas, ka-zeinas, mėsa, paukštiena, žarnokai;
♦ daržovės: salierai, bulvės, pankolis, baklažanai, ropės, žirniai, pupelės, lęšiai;
♦ vaisiai: obuoliai, vyšnios, persikai, kivi, apelsinai;
♦ prieskoninės daržovės ir prieskoniai: anyžiai, ramunėlės, krapai, kalendra, pipirai, paprika, svogūnai, bazilikas, vaistinė gelsvė.

Neretai maistinė alergija siejasi su žiedadulkių alergija. Jeigu žmogus alergiškas beržų žiedadulkėms, tai dažniausiai jis alergiškas ir obuoliams. Morka „siejasi” su pelynais, miško riešutai – su alksnių ir beržų žiedadulkėmis.

Chiang Mai - Wat Chiang Man - snoozy cat on a chairBet ne visada raudonos dėmės, kurios atsiranda išgėrus šampano, byloja apie organizmo imuninės sistemos reakciją. Dilgėlinė gali pasireikšti ir nesant organizme antikūnų, kovojančių prieš tam tikrą maistą. Panašios „pseudoalergijos” pasireiškia, pavyzdžiui, vartojant produktus, kuriuose yra histamino – valgant raugintus kopūstus, smegenis, geriant vyną. Žmogus suserga tik tada, kai jau yra „poslenkstinė” reakcija. Pavyzdžiui, medžiaga, vadinama tiaminu, išlaisvina organizme histaminą. Šios medžiagos yra braškėse, kavoje, riešutuose, špinatuose.

Pseudoalergiją gali sukelti ir į maistą dedami priedai, pavyzdžiui, sorbino rūgštis arba azo dažai. Kadangi tokiais atvejais liga yra ne imunologinio pobūdžio, gydytojai konstatuoja „individualią jautrumo reakciją”.
Dermatologai paprastai sugauna „nusikaltėlį”, net jeigu jis tik „įtariamasis”, tačiau konservų pramonėje naudojama gausybė įvairių medžiagų apsunkina šią medikų kovą. Norėdami išaiškinti paciento sveikatai kenkiančią medžiagą, gydytojai pirmiausia pataria surašyti „mitybos dienoraštį”.

Jeigu įtariamas koks nors produktas, gydytojai daro odos mėginius. Jeigu ši procedūra nepadeda surasti alergeno, pradedamas antrasis detektyvinio žaidimo raundas. 10-14 dienų pacientui skiriama „bazinė beveik nealergiško maisto dieta”. Kai išnyksta alergijos požymiai, skiriama „išaiškinimo dieta“: į maisto racioną kasdien įvedamas naujas komponentas. Jeigu vėl pasireiškia alergijos simptomai, nustatoma, koks produktas juos sukėlė. Vėliau pacientas šio produkto turi atsisakyti.

PrastaiPuiku (No Ratings Yet)
Loading...
  1. , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Jūsų komentaras:

Your email address will not be published. Required fields are marked *




Patarimų Archyvas
© 2009-2018 ValdoPatarimai.lt Visos teisės saugomos.
Pateiktą informaciją draudžiama kopijuoti ir skelbti kitose svetainėse.
Privacy policy