Kaip Apsisaugoti Nuo Radiacijos

New Radiation Warning Signs Radioaktyvumas — reiškinys, būdingas kai kuriems gamtiniams ir dirbtiniams (transuraniniams) cheminiams elementams, kurių branduoliai nuolat kinta (šis kitimas vadinamas branduolių radioaktyviuoju skilimu). Radioaktyviosios medžiagos skleidžia trijų rūšių spindulius: alfa spindulius (sudarytus iš helio atomų branduolių), beta spindulius (sudarytus iš elektronų) ir gama spindulius (trumpas elektromagnetines bangas, arba fotonus).

Prancūzų fizikas A. Bekerelis (A. Becquerel) 1896 metais pastebėjo, kad jo laboratorijoje esančios tam tikros medžiagos (vėliau pavadintos radioaktyviosiomis) apšviesdavo, kartais net iki juodumo, į metalines dėžutes sudėtas fotografines plokšteles. Gamtoje randama daug radioaktyviųjų elementų. Jeigu vieną iš jų (ar vieną iš jų druskų) įdėsime į švininį indą, kuriame yra kiaurymė, tai pro tą kiaurymę ims sklisti spinduliai. Veikiami magnetinio lauko, jie suskils į tris pluoštus: alfa (a), beta (B) ir gama (y) spindulių. Alfa spindulių pluoštas nukryps kaip teigiamieji elektros krūvininkai. Šie spinduliai sudaryti iš helio atomų branduolių (dviejų protonų ir dviejų neutronų) ir vadinami alfa dalelėmis.

Beta spindulių pluoštas magnetiniame lauke nukrypsta kaip neigiamieji krūvininkai. Šie spinduliai sudaryti iš elektronų ir vadinami beta dalelėmis (iš čia kilęs ir elektronų greitintuvo — betatrono — pavadinimas). Pagaliau turime gama spindulius, kurių neveikia nei magnetinis, nei elektrinis laukas. Gama spinduliai yra elektromagnetinės bangos, t. y. fotonai, kurių bangos ilgis lygus Rentgeno spindulių bangos ilgiui arba yra už jį mažesnis. Šių fotonų energija yra tokio pat didumo, kaip Rentgeno spindulių, arba didesnė. Tai priklauso nuo juos spinduliuojančio elemento.

Geiger counter Kiekvienas radioaktyvusis elementas (išimčių yra nedaug) skildamas išspinduliuoja vieną alfa arba vieną beta dalelę (visada arba alfa, arba beta dalelę), o kartu su jomis ir gama spindulius. Branduolyje du protonai ir du neutronai gali susijungti sudarydami vieną alfa dalelę, kurios ryšio energija, tenkanti vienam nukleonui, pakankamai didelė, taigi alfa dalelė yra stabili.

Esant tam tikram apibrėžtam radioaktyviojo elemento kiekiui, tinkamomis sąlygomis atomai skyla vienas paskui kitą, o ne visi kartu. Laiko tarpas, per kurj pradinis radioaktyviojo elemento kiekis sumažėja perpus, vadinamas skilimo pusamžiu. Gamtoje aptikti radioaktyvieji elementai skirstomi i tris grupes: urano, aktinio bei torio. Yra ir dar viena grupė — neptūnio grupė, tačiau ji sudaryta iš dirbtinai pagaminto elemento plutonio (Pu-241), kurio gamtoje nerandama. Iš Medžiagos gabalėlio, sudaryto tik iš 2,8U arba iš kurio nors kito pirminio izotopo, sudėtis ilgainiui pakinta. Jis jau yra ne vien pradinis izotopas, bet dar turi tam tikrą dalį kitų elementų. Pagal kitų grupės elementų, esančių tame medžiagos gabalėlyje, kiekį galima sužinoti to gabalėlio amžių. Šiais tyrimais remiamasi nustatant archeologinių radinių ir iškasenų amžių.

Apsauga nuo radiacijos

Alfa daleles sulaiko net ir plonas apsauginis sluoksnis, pav. popierius arba net žmogaus oda, kadangi alfa dalelės negali per ją prasiskverbti. Pavojingi alfa spinduliai tampa tik patekę į organizmą (įkvėpus)

Beta dalelės skvarbesnės, nes gali labiau skverbtis per kliūtis. Jas sulaiko storesni drabužiai. Beta dalelės gali prasiskverbti per odą ir ją nudeginti.

Gama spinduliai pavojingiausi. Jiems sulaikyti reikalinga stora tankių medžiagų (pav švino) izoliacija. Kuo gama spinduliai turi daugiau energijos, tuo tankesnis švino sluoksnis turi saugoti.

Pasklidus radiacijai po atominės avarijos jūs, aišku, nepasistaytysite namų iš švino sienų, tačiau yra keletas apsaugos būdų padėsiančių sumažinti radiacijos poveikį sveikatai.

Kalio jodido tabletės (KI) naudojamos kaip priešnodis nuo radiacijos. Radioaktyvus jodino izotopas yra itin kancerogeniškas, jį labai greitai pasisavina žmogaus skydliaukė, ko pasekoje vystosi skydliaukės vėžys. Kad taip nenutiktų, žmogui duodamas kitas jodo preparatas kalio jodidas, dažniausiai tabletės formos, tam kad skydliaukė prisisotintų “gerojo jodo” ir neleistų kauptis radioaktyviajam. Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) rekomenduoja tokias jodo tablečių dienos vartojimo normas per pirmasias 10 valandų po apšvitinimo arba 3 valandas prieš:

suaugusiems: 130mg
paaugliams (12-18m): 130mg jeigu svoris daugiau kaip 70kg, jeigu svoris mažiau kaip 70kg, tada 65mg
vaikams (3-12m):65mg
kūdikiams (1mėn.-3m) 32,5mg (pusė tabletės)
naujagimiams (iki 1mėn.) 1/4 tabletės

Jodo tabletės gali būti sutraiškomos ir vartojamos su pienu ar vandeniu.
Atminkite, kad kalio jodido nereikia vartoti nesant radiaciniam pavojui, nes jis apkrauna skydliaukę (blokatorius).

Nuo radiacijos padeda vitaminas D, vitaminas K.

Kalio jodidas visiškai nuo pavojaus neapsaugo, cezio ir plutonio radiacija reikalauja, kad vartotumėte daugiau kalio turinčio maisto (kadangi kalis visiškai sustabdo cezio įsisavinimą) ir geležies turinčio maisto (jūros dumbliai, raudona mėsa).

Maistas, turintis daug antioksidantų, taipogi padeda kovoti su radiacija, nes radiacija yra priešingos dalelės antioksidantams. Didelis antioksidantų šaltinis yra datulės.

1945 metais, po atominės bombos sprogimo Japonijoje daktaras Tatsuichiro Akizuki vadovavo vietinei ligoninei, kurioje gulėjo radiacijos pacientai. Jis maitino tiek ligonius, tiek personalą pagal labai griežtą dietą: rudieji ryžiai, miso ir tamari sojų sriuba, wakame, kombu ir kt. rūšies jūros dumbliai, Hokaido moliūgai ir jūros druska. Taipogi labai ribojo cukraus ir saldumynų vartojimą. Rezultatas: visi ligoniai išgyveno toje ligoninėje, ko negalima pasakyti apie kitas.

1968 m. Kanados mokslininkai patvirtino, kad jūros daržovės turi polisacharidų, kurie selektyviai atrenka radioaktyvias stroncio daleles ir padeda jas pašalinti iš organizmo.

Rinkitės pilno grūdo kepinius, jie paspartina toksinų pasišalinimą iš organizmo, padeda išlaikyti pastovų pH, kas padidina atsparumą radiacijai, vitaminas B6 padeda užkrūčio liaukai, kalcis saugo nuo radioaktyvaus stroncio, vitaminas E ir selenas apsaugo nuo laisvųjų radikalų.

Kokio maisto vengti:
1) Rafinuotų, genetiškai modifikuotų ir apdorotų produktų
2) Riebaus maisto
3) Cukraus, gazuotų gėrimų