Kaip išvengti širdies ligų

Nuo seno vyravusi nuomonė, jog širdies ligomis labiau linkę sirgti vyresnio amžiaus vyrai, šiandien tapo mitu. Specialistai teigia, kad pastaraisiais metais jos tapo pagrindine menopauzę išgyvenusių moterų mirties priežastimi.

Statistiniai duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos per metus visame pasaulyje nusineša apie 8,6 mln. moterų gyvybių. Vien Europoje nuo jų miršta viena iš trijų, o nuo krūties vėžio – tik viena iš trisdešimties dailiosios lyties atstovių.

June 27th 2008 - My Heart Beats for HerDeja, tik nedaugelis moterų suvokia širdies ligų grėsmę sveikatai ir stengiasi jų išvengti. Ką reikėtų daryti, jei nusprendėte rūpintis savo širdimi? Pirmiausia turime gerai žinoti visus širdimi ir kraujagyslių rizikos veiksnius. Iš jų svarbiausi yra didelis cholesterolio kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis, judėjimo trūkumas, nutukimas, žalingi įpročiai (rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu), nuolatinis stresas, depresija, gliukozės padidėjimas kraujyje bei diabetas. Nieko nelaukus būtina juos mažinti.

1. Reguliariai tikrinkitės sveikatą

Širdies ligos be galo klastingos, jų simptomai dažnai iš anksto nepastebimi. Štai kodėl kas kartą atvykę pas gydytoją pasitikrinti sveikatos paprašykite, kad jis nustatytų bendrąją riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, rekomenduotų reikalingus tyrimus. Kalbėdamasi su gydytoju, būkite atvira: pasakykite, ar rūkote, vartojate alkoholinius gėrimus, kokius maisto produktus valgote, kaip dažnai sportuojate, koks jūsų darbo pobūdis (dirbdama daugiau sėdite, stovite, judate). Jei žinote savo šeimos narių širdies ligos istorijas, papasakokite apie tai gydytojui. Ši informacija specialistui padės tinkamai įvertinti būtent jūsų riziką, tinkamai patarti. Svarbu, kad vizito metu gydytojas patikrintų jūsų kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje. Mat padidėjęs kraujospūdis gali sukelti insultą, miokardo infarktą, širdies arba inkstų funkcijos nepakankamumą. O cholesterolis užkemša kraujagysles, užblokuoja kraujo tekėjimą į širdį ir sukelia miokardo infarktą. Jei kraujas negali patekti į smegenis, ištinka insultas.

2. Matuokite savo kūno apimtis

Manote, kad centimetrus ir kilogramus skaičiuoja tik fanatiškai savo kūno linijomis besirūpinančios gražuolės? Ne! Tiesa ta, kad svoris ir kūno formos turi didelės jtakos mūsų sveikatai. Riebalų perteklius ant klubų ir šlaunų ne toks pavojingas nei esantis aplink juosmenį. Liemens matavimo duomenys gali padėti nustatyti riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, net kai kuriomis vėžio formomis. Įdomu, kada reikėtų sunerimti? Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pavojus susirgti lėtinėmis ligomis suaugusiesiems gresia tada, kai vyrų juosmens apimtis siekia daugiau nei 94 cm, moterų – daugiau nei 80 cm. Pastebėjusi, kad centimetrinė juostelė jau siekia specialistų nustatytą ribą ar ją peržengia, stenkitės keisti mitybos įpročius ir daugiau judėkite.

Nutukimas gali būti vertinamas ir pagal kūno masės indeksą. Jis apskaičiuojamas pagal formulę iš asmens ūgio ir svorio.

Kūno masės indeksas (KMI) = kūno svoris kilogramais:

(ūgis metrais x ūgis metrais).

KMI < 18 – per mažas svoris.
KM118-24,9 – normalus svoris.
KMI 25-29,9 – antsvoris.
KMI >30-nutukimas.

3. Stebėkite, ką valgote

(Explore #177!) 1000+ views!??!Riebalų apykaitos su triklmai yra vie na pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Tai nereiškia, kad turime laikytis griežtos dietos ir visiškai atsisaky to maisto, kuriame yra riebalų. Be šios medžiagos neturėtume pakankamai energijos, negautume mums būtinų polinesočiųjų riebalų rūgščių (jos reguliuoja kraujo krešėjimą ir kraujospūdį) ir riebaluose tirpstančių vitaminų. Tačiau, vartojant per daug sočiųjų riebalų rūgščių, padidėja cholesterolio koncentracija kraujyje. O jis, kaip žinote, didina infarkto bei insulto riziką.

Taigi kokio maisto reikėtų vengti?

Visų pirma tokio, kuriame daug gyvulinės kilmės riebalų (riebaluose kepto maisto, greitojo maisto ir kepinių, pavyzdžiui, pyragaičių, pyragų, sausainių) ir druskos. Specialistai pataria į savo racioną įtraukti kuo daugiau daržovių, vaisių, šaldytos ar šviežios žuvies, rupių grūdų, duonos, makaronų ir ryžių. Taip pat nepamirškite produktų, kuriuose gausu omega-3 ir omega-6 rūgščių, t. y.: linų sėmenų, rapsų, graikinių riešutų, kviečių gemalų ir sojų aliejų, žalių lapinių daržovių, riešutų ir riebių jūrų žuvų (tunų, lašišų, silkių, skumbrių). Pakeisti mitybą ne taip paprasta. Svarbu rimtai apsispręsti ir skirti tam laiko. Nemanykite, kad sveikai maitindamasi kažką prarandate, priešingai – atrandate maisto įvairovę. Be to, juk nesiruošiate sporto varžyboms ar grožio konkursui, tad retkarčiais galite leisti sau nukrypti ir pasimėgauti ne tokiu sveiku maistu.

4. Judėkite

Fizinė veikla gali padėti kontroliuoti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, tokius kaip padidėjęs kraujospūdis ir antsvoris. Nebūtina lėkti į sporto salę, kilnoti svarmenis ar nesustojant 45 minutes trypčioti aerobikos treniruotėje. Pakanka mankštintis 4-5 kartus per savaitę ne mažiau kaip po pusvalandį. Galite padaryti nesunkią mankštą ar tiesiog pasivaikščioti. Beje, ėjimas-vienas paprasčiausių būdų palaikyti gerą fizinę formą. Kasdien vaikščiodama bent po 30 minučių, išlaikysite savo svorį, tapsite stipresnė, žvalesnė, geriau jausitės tiek fiziškai, tiek emociškai. Laiko pasivaikščiojimui galite rasti per pietų pertrauką, eidama į darbą ar grįždama namo. Be to, ši veikla nekainuoja nė cento. Žmonės, kurie pakankamai juda, paprastai ilgiau gyvena, rečiau serga širdies ligomis, būna energingesni, išvengia nutukimo, turi mažesnį kraujospūdį, stipresnius kaulus ir raumenis, labiau savimi pasitiki, laimingesni, mažiau įsitempę ir geriau miega.

5. Nerūkykite

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nuo rūkymo miršta net 3 milijonai žmonių. Vienos iš keturių mirčių priežastis -koronarinė širdies liga, ją 20-30 proc. sukelia rūkymas. Ko pavojinga yra cigaretėse? Dervų. Jos padengia plaučius, blokuoja kvėpavimo takus, sukelia plaučių emfizemą ir vėžį. Nikotino. Jis skatina koronarinę širdies iigą. Anglies viendeginio (CO). Patekęs į kraujotaką, išstumia deguonį iš hemoglobino, skatina širdies ir kraujagyslių ligas. Kasdien surūkant 20 ir daugiau cigarečių, miokardo infarkto rizika moterims padidėja šešis kartus, vyrams – tris kartus. Rizika didėja didėjant tabako kiekiui. Ypač pavojingas rūkymo ir hormoninių tablečių derinys.

117/365 - SOOCkittySveikatos specialistai įspėja, kad net trumpai trunkantis pasyvus rūkymas gali padidinti kraujo krešėjimą ir sukelti kraujagyslių spazmą, o tai gali sukelti miokardo infarktą. JAV atlikti tyrimai patvirtino, kad apribojus rūkymą viešose vietose įstatymu pavyko sumažinti širdies ligų riziką. Atsikratyti šio žalingo įpročio išties nelengva, bet įmanoma. Daugeliui mesti rūkyti pavyksta patiems, kitiems reikalinga profesionalų pagalba. Svarbiausia – nenuleisti rankų ir suprasti, kad priklausomybė nuo rūkymo yra rimta liga, todėl nereikia gėdytis prašyti pagalbos. Atsisakius cigarečių, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis per metus sumažėja dvigubai, o galiausiai tampa tokia pat kaip ir nerūkančiojo.

Kaip atpažinti širdies ligą?

Širdies ligų simptomus pajusti nelengva. Itin subtiliai jie pasireiškia moterims. Atidžiai savo sveikatą  turėtų stebėti vyresnės nei 45 metų moterys, nes rizika susirgti širdies ligomis labiausiai padidėja po menopauzės.

KRŪTINĖS ANGINOS (stenokardijos ar koronarinės širdies ligos) simptomai:

  • •    sunkumo jausmas, slėgimas, deginimas, spaudimas ar diskomfortas, paprastai juntami už krūtinkaulio ir trunka ilgiau nei kelias minutes;
  • •    skausmas rankose, kairiame petyje, kakle, žandikaulyje ar nugaroje. Jj dažnai lydi prakaitavimas, pykinimas ir vėmimas, dusulys (ne visada), galvos svaigimas arba alpulys.

INSULTO POŽYMIAI:

  • •    tirpimas ar silpnumas veido, rankų ar kojų, ypač vienos kūno pusės;
  • •    sumišimas, kalbos sutrikimas;
  • •    regėjimo sutrikimas;
  • •    galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas;
  • •    stiprus galvos skausmas;
  • •    staigus nualpimas ar sąmonės praradimas.

Pajutus šiuos simptomus, reikia nedelsiant kreiptis į medikus.

PrastaiPuiku (No Ratings Yet)
Loading...
  1. , , , , ,

Jūsų komentaras:

Your email address will not be published. Required fields are marked *




Patarimų Archyvas
© 2009-2019 ValdoPatarimai.lt Visos teisės saugomos.
Pateiktą informaciją draudžiama kopijuoti ir skelbti kitose svetainėse.
Privacy policy