Kraujo Spaudimas: Hipertenzija

Project 365 #134: 140511 Under Pressure!Padidėjęs kraujo spaudimas – vienas dažniausių negalavimų, kuriais skundžiasi pacientai. Tokiems pacientams pirmiausia, žinoma, pasiūloma keisti gyvenimo būdą bei įpročius, tačiau turbūt žmogus norėtų gauti atsakymą į visai paprastus klausimus – kas tas kraujo spaudimas, kodėl jis padidėja ir kodėl tai yra blogai organizmui.

KAS SUKELIA DIDELĮ KRAUJOSPŪDĮ?

Nors tiksli padidėjusio kraujo spaudimo priežastis iki šiol nėra žinoma, tačiau rizikos veiksniai yra aiškūs. Tai – nejudrus gyvenimo būdas, rūkymas, netinkama mityba, nutukimas, nervinė įtampa, naktinis darbas, vyresnis amžius bei paveldimas polinkis.

KAS YRA SISTOLINIS IR DIASTOLINIS KRAUJO SPAUDIMAS?

Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Širdies susitraukimo metu į arterijas yra išmetama kraujo banga. Ji atsitrenkia į arterijos sienelę. Sistolinis kraujo spaudimas – tai išmatuota būtent ši atsitrenkimo jėga, o diastoliniu vadinamas kraujo spaudimas tarp širdies susitraukimų, tai yra kai širdis atsipalaiduoja. Vidutinis normalus žmogaus kraujospūdis yra 120/80 mmHg.

KAS YRA NORMALUS KRAUJO SPAUDIMAS?

Army checkupKraujospūdis laikomas normaliu, kai sistolinis spaudimas yra mažesnis nei 120 ir diastolinis mažesnis nei 80 mmHg. Rizika susirgti didelio kraujospūdžio liga atsiranda tada, kai sistolinis spaudimas yra tarp 120 ir 139 ar diastolinis kraujospūdis tarp 80 ir 89 mmHg. Pirmosios stadijos hipertenzija diagnozuojama, kai kelis vizitus iš eilės paciento sistolinis kraujo spaudimas yra tarp 140 ir 159 ar diastolinis tarp 90 ir 99 mmHg. II stadijos, arba sunki hipertenzija diagnozuojama sistoliniam kraujospūdžiui pakilus daugiau nei 160, o diastoliniam – daugiau nei 100 mmHg. Normalus arterinis kraujo spaudimas priklauso nuo fizinės ir psichinės žmogaus būklės. Pasportavus, susinervinus jis natūraliai padidėja. Taip pat pastebimas tam tikras normalus kraujospūdžio svyravimas per parą: rytą paprastai jis būna mažesnis, o vakare šiek tiek padidėja. Skirtumas neturėtų būti didesnis nei 10-15 mmHg. Priešingu atveju didesni spaudimo svyravimai gali būti dėl hormonų sutrikimo organizme. Be to, kai kurie žmonės turi vadinamąjį„balto chalato” sindromą. Pamatę gydytoją, jie nesąmoningai susijaudina, todėl vizito metu arterinis kraujo spaudimas išmatuojamas aukštesnis nei būna įprastai. Tokiems pacientams patartina nesidrovėti ir pasisakyti, jei jie gydytojo kabinete pajuto stresą, padidėjusį prakaitavimą ar padažnėjusį širdies ritmą.

KOKIŲ NEGALAVIMŲ GALI SUKELTI PADIDĖJĘS KRAUJOSPŪDIS?

Pirmiausia tai aterosklerozė – arterijų liga, kuri prasideda tada, kai ant kraujagyslės vidinės sienelės susiformuoja aterosklerozinė plokštelė ar riebalinės medžiagos sankaupa. Aterosklerozę skatina ir aukšto kraujospūdžio liga (hipertenzija), nes padidėjus kraujospūdžiui didesnė jėga veikia arterijų sienelę ir ši yra nuolat traumuojama. Kraujagyslei plyšus būna insultas, kuris gali baigtis staigia mirtimi ar neįgalumu. Be to, dažnai su padidėjusiu kraujo spaudimu susijusios ir kitos širdies ligos. Viena jų – širdies nepakankamumas, kuris ištinka, kai širdis„pavargsta” ir pradeda per lėtai pumpuoti kraują.Taip pat gresia išeminė širdies liga, kai jos audiniai gauna per mažai kraujo, o su juo kartu maisto medžiagų ir deguonies. Dėl nuolat didelio nekontroliuojamo kraujospūdžio širdis gali padidėti. Tuomet jai reikia daugiau energijos susitraukti, kad išstumtų iš savo ertmių kraują. Hipertenzija taip pat gali pažeisti inkstų kraujagysles ir sutrikdyti filtravimo funkciją, todėl nepakankamai iš organizmo pasišalina toksinės bei nereikalingos medžiagos. Ilgą laiką padidėjęs kraujo spaudimas pažeidžia ir smulkias akių tinklainės kraujagysles, todėl gali atsirasti regos sutrikimų, padidėja rizika apakti.

KAIP PACIENTAS GALI SUŽINOTI, AR JO KRAUJOSPŪDIS YRA PADIDĖJĘS?

CG helping CGDažnai padidėjusio kraujo spaudimo žmogus nejaučia, todėl hipertenziją paprastai diagnozuoja šeimos gydytojas bendros sveikatos būklės patikrinimo metu. Tokie vizitai ypač būtini žmonėms, kurie turi artimų giminaičių, sergančių padidėjusio kraujospūdžio liga. Labai padidėjus kraujo spaudimui žmogus gali jausti nepaprastai stiprų galvos, krūtinės skausmą, sunkumą kvėpuojant, jis netoleruoja net menkiausio fizinio krūvio. Pajutus tokius simptomus būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

KAIP GYDOMAS DIDELIS KRAUJO SPAUDIMAS?

Paprastai gydymas turi prasidėti nuo gyvenimo būdo pokyčių, o tik po to, jei vis dar reikia, skiriama vaistų. Tik nuo paciento pastangų keistis, priklausys, kiek vėliau jam reikės gerti tablečių ir išleisti pinigų gydymui. Pirmiausia žmogus turėtų atsikratyti antsvorio, mesti rūkyti, mažinti druskos kiekį maiste, riboti alkoholio vartojimą, pradėti sveikai maitintis bei užsiimti reguliariais aerobiniais pratimais (pavyzdžiui, greitu ėjimu). Visada pacientas turėtų aptarti su šeimos gydytoju visas iškilusias problemas, nes nemedi-kamentinis gydymas yra gana individualus ir turi būti pritaikytas prie paciento sveikatos būklės. Jei kraujo spaudimas nemažėja, be vaistų tikriausiai nepavyks apsieiti. Tik svarbu, kad pacientas juos vartotų tiksliai pagal gydytojo nurodymus. Tai padės išvengti padidėjusio kraujo spaudimo sukeliamų ligų.

KOKIE KRAUJOSPŪDĮ MAŽINANČIŲ VAISTŲ ŠALUTINIAI POVEIKIAI?

kraujospudzio matuoklis

kraujospudzio matuoklis

Dažnai juokaujama, kad jei vaistas nesukelia šalutinio poveikio, tai jis ir negydo. Vis dėlto gydymas neturėtų trukdyti kasdienei veiklai, todėl verta žinoti vartojamų vaistų galimus šalutinius poveikius:
Diuretikai, arba šlapimo varomieji vaistai, mažina kalio kiekį kraujyje, sukelia galvos, raumenų ar sąnarių skausmus, silpnumo pojūtį.
• AKF inhibitoriai sukelia sausą, nuolatinį kosulį, galvos skausmą, viduriavimą, didina kalio kiekį kraujyje.
• Angiotenzino receptorių blokatoriai gali būti atsiradusio nuovargio, galvos svaigimo, nualpimo, raumenų skausmo, viduriavimo priežastimi.
• Kalcio kanalų blokatoriai sukelia galvos svaigimą, kvėpavimo sunkumą, širdies ritmo problemas, kulkšnies patinimą.
• Beta blokatoriai sukelia galvos svaigimą, mieguistumą, mažina libido, retina pulsą.

KADA REIKĖTŲ KREIPTIS Į GYDYTOJĄ DĖL DIDELIO KRAUJOSPŪDŽIO?

Jei pacientas serga hipertenzija, jis turi reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją, kuris ir atsakys į visus iškilusius klausimus. Vis dėlto reikėtų perspėti pacientą, kad kartais pasitarti su gydančiu specialistu būtinai reikia nedelsiant: jei beveik savaitę žmogus vartoja paskirtus vaistus, o kraujospūdis išlieka didelis arba jei pasireiškė vaisto šalutinis poveikis. Pastaruoju atveju tenka keisti vaisto dozę ar paskirti kitų medikamentų.

AR GALI KITI VAISTAI PADIDINTI KRAUJO SPAUDIMĄ?

Kai kurie vaistai, gydantys kitas ligas, gali padidinti kraujospūdį. Dažniausi jų – amfetaminai gliukokortikoidai, kiti hormonai (ir kontraceptikai), vaistai nuo migrenos, ciklosporinai ir kt. Šių medikamentų išrašo gydytojas, todėl pastebėję padidėjusį kraujospūdį nenutraukite paskirto medikamento vartojimo be gydytojo žinios. Turbūt aktualesni be recepto parduodami vaistai, kurie turi pseudoefedrino ar efedrino. Dažniausiai tai antialerginiai, nuo peršalimo bei apetitą malšinantys preparatai. Tad rinkdamasis juos vaistinėje, pacientas turėtų nepamiršti vaistininkui paminėti, jog serga hipertenzija.

PrastaiPuiku (No Ratings Yet)
Loading...
  1. , , , , ,
Komentarų nėra. Būkite pirmas

Jūsų komentaras:

Your email address will not be published. Required fields are marked *




Patarimų Archyvas
© 2009-2021 ValdoPatarimai.lt Visos teisės saugomos.
Pateiktą informaciją draudžiama kopijuoti ir skelbti kitose svetainėse.
Privacy policy