Senėjimo teorija ir priežastys

Opa Neseniai buvo apibendrinti JAV mokslininkų tyrimai apie žmogaus senėjimo procesą. Jau keli tūkstančiai metų norima prailginti gyvenimo trukmę, ieškoma jaunystės eliksyro, galinčio pajauninti žmogų. Neseniai JAV mokslo naujienų žurnale buvo rašyta, kad sulėtinti senėjimo procesą visiškai įmanoma. Tikimasi, jog ši problema bus išspręsta maždaug po 50 metų.

Per pastarąjį šimtmetį buvo sukurta daugiau kaip 300 senėjimo teorijų. O tai reiškia, kad mes dar beveik nežinome, kaip pajauninti seną žmogų. JAV mokslininkai senėjimo problemos tyrinėjimams kasmet išleidžia milijardus dolerių. Naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis, žmonės pradeda senti nuo visiško subrendimo. Sensta beveik vienodai ir vyrai, ir moterys, nors vyrai daug trumpiau gyvena. Statistiniais duomenimis, 60 metų ir vyresnių vyrų miršta 41 proc. daugiau negu tokio pat amžiaus moterų. Vyrų mirtingumas 3,4 karto didesnis nuo nelaimingų atsitikimų, kvėpavimo organų ligų ir piktybinių navikų. Genetika – jaunas mokslas (gimimo data laikomi 1900 metai), bet jo raida nepaprastai greita ir audringa. Genetika tyrinėja paveldimumą, kintamumą ir genetinę ontogenezę (individualaus organizmo vystymąsi). Genai lemia, kada žmogus pradeda senti, kokiomis ligomis greičiausiai susirgs.

Nuo genų priklauso, ar žmogus pasens jau vaikystėje (progerija), ar subrendusiame amžiuje (Huntingtono liga). Nėštumo metu žmogaus gemalą gali pažeisti vaistai (talidomidas ir kt.), alkoholis ar kiti veiksniai. Tik neseniai paaiškėjo, kad nėštumo pradžioje (22-24 dieną po apvaisinimo), prasidėjus nervų sistemos raidai, labiausiai yra pažeidžiamos nervų ląstelės. Kai kuriuose nervų centruose jų skaičius gerokai sumažėja, vystymasis atsilieka, pakinta elgesys, ir todėl greičiau pradedama senti.

China G.Mendelio atlikti bandymai davė pradžią eksperimentinei genetikai. Jo atlikti bandymai su augalais (žirniais ir kt.) bei musėmis parodė, jog greitai galima ištirti jų augimą bei dauginimąsi. Laisvai besiveisiančios muselės daug greičiau sensta negu tos, kurių dauginimasis kontroliuojamas. Sulėtinus dauginimąsi, vaisinių muselių (drosofila melanogaster) amžius pailgėja 2-3 kartus ir daugiau. Be priežasties gamtoje niekas nevyksta. Ankstyvo senėjimo užuomazga prasideda žmogui dar negimus. Rūpintis savo sveikata reikia pradėti nuo pačios anksčiausios sąmoningos veiklos. Neįgalumas prasideda jau vaikystėje.

Ankstyvo senėjimo požymius ypač sužadina rūkymas. Bet senėjimą galima ir sulėtinti: nesivaikykime vien malonumų, nepataikaukime kūno užgaidoms – ugdykime ir dvasią, stiprinkime valią. Kai kada atsisakykime to, kas tikrai mums ne į sveikatą – meskime rūkyti, atsisakykime svaigalų. Visi žinome, kad psichikos sveikatos pakrikimų ir savižudybių atžvilgiu mes pirmaujame Europoje. Susimąstykime!