Stresas. Priežastys Ir Gydymas

Stresas – tai nervinis atsakas į aplinką ir patiriamą įtampą. Normalus organizmo stresinis atsakas nuslūgus įtampai tuoj pat išnyksta. Šiam procesui reikia ir kalcio, ir magnio. Jei jų organizme yra nepakankamai, po an unwitting victim...bwahahhahahaastreso sunku atsigauti, dar ilgai jaučiamės nervingi, sudirgę, vargina padidėjęs kraujo spaudimas, gausus prakaitavimas. O tada iš organizmo pasišalina dar daugiau magnio ir kalcio.

Į STRESĄ REAGUOJAME NEVIENODAI

Kai išgąsdina netikėtas garsas, dauguma mūsų išliekame sąlygiškai ramūs, kaip ir profesionalūs krepšininkai, kurie, kamuoliui netikėtai atsidūrus priešininkų rankose, tiesiog vejasi jį. Suintensyvėja kvėpavimas, padažnėja širdies dūžiai, bet po kelių minučių viskas vėl grįžta į savo vėžes. Tačiau kiti žmonės yra labai jautrūs streso sukeltam dirginimui, jis išlieka ilgai ir neleidžia iš tikrųjų atsipalaiduoti, didina budrumą, išprovokuoja nervingą elgseną. Kodėl į stresą reaguojame nevienodai?

Streso metu kūne atpalaiduojami specifiniai hormonai, vyksta magnio ir kalcio pokyčiai kraujyje. Tuo pat metu suaktyvėja ir tarsi „užsidega” nervinės ląstelės, paspartėja širdies bei raumenų darbas. Šie pokyčiai įvyksta akimirksniu: padažnėja pulsas, padidėja kraujo spaudimas. Esame pasiruošę kovoti arba sprukti.

Vienas pagrindinių streso hormonų – adrenalinas. Patekęs į kraujotaką, jis pasklinda labai greitai, todėl paspartėja kraujo cirkuliacija, įsitempia raumenys, padidėja jų susitraukimo jėga, greitesnė tampa medžiagų apykaita. Iš ląstelių atsipalaiduoja magnis, kuris padeda organizmo fermentams skaidyti gliukozę ir pagaminti energijos, ypač reikalingos raumenims. Stresinio atsako metu kraujyje labai sumažėja kalcio ir padaugėja magnio, nes jie chemiškai veikia priešingai vienas kitam ir vadinami antagonistais. Kalcis dirgina nervus, magnis juos nuramina, kalcis palaiko raumenis sutrauktus, o magnio reikia jiems atpalaiduoti.

Kalcis skatina kraujo krešėjimą, žaizdų gijimą, o magnis apsaugo nuo nenormalaus kraujo tirštėjimo bei trombozių, galinčių būti labai pavojingų gyvybei

PO STRESO SUNKU ATSIGAUTI

stresas darbe

stresas darbe

Normalus organizmo stresinis atsakas nuslūgus įtampai tuoj pat išnyksta. Šiam procesui reikia ir kalcio, ir magnio. Jei organizme trūksta šių mineralinių medžių, po streso sunku atsigauti, dar ilgai jaučiamės nervingi, sudirgę, vargina padidėjęs kraujo spaudimas, gausus prakaitavimas. O tada iš organizmo pasišalina dar daugiau magnio ir kalcio. Ramybės metu mūsų kūno ląstelėse turi būti daugiau magnio nei kalcio. Jei ši pusiausvyra dėl magnio trūkumo neatkuriama, organizme nuolat skiriasi daugiau adrenalino, iššvaistomos energijos atsargos, todėl jaučiamės vis labiau išsekę, pavargę ir dirglūs. Kadangi šiame techologijų pažangos pasaulyje gyvename patirdami nuolatinį lėtinį stresą, tinkamas magnio ir kalcio kiekis, gaunamas su maistu, padeda „sveikai” reaguoti į stresą ir šis atsakas trumpam tinkamai mus sužadina.

VARTOJAME PER MAŽAI MAGNIO

Deja, dažnai mūsų mityboje labai trūksta magnio turinčių produktų, nors vartoti papildomus kalcio preparatus nuo kaulų retėjimo tapo beveik įprasta. Tik retai esame informuojami, kad tuo pat metu negaudami pakankamai magnio sutrikdome nervų sistemos pusiausvyrą, tampame dirglesni ir dažniau sergame širdies ligomis. Jau ne vienais tyrimais įrodyta, kad tokių pacientų organizme trūksta magnio arba jo atsargos jau visai baigia išsekti. Tokios būklės žmogui kiekvienas stresinis įvykis gali baigtis infarktu ar insultu. Los Andželo (JAV), kurį dažnai užklumpa netikėti žemės drebėjimai, medikai sako, kad žemės drebėjimų metu ligonines tiesiog užplūsta pacientai, sergantys širdies ligomis. Visiems gerai žinoma, kad širdžiai ir kraujagyslėms kenkia per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, negydomas padidėjęs kraujospūdis, šeiminis paveldimumas, bet pastaruoju metu jau pripažinta, kad staigus ar lėtinis stresas, išeikvojantis daug magnio, taip pat didina riziką susirgti šiomis ligomis.

LĖTINIS EMOCINIS STRESAS

Lėtinis emocinis stresas yra dažna depresijos priežastis. Pažeidžiamiausi yra žmonės, praeityje turėję skaudžių asmeninių ar šeimos įvykių. Tokie įvykiai įstumia į lėtinio emocinio streso gniaužtus ir pareikalauja daugiau magnio nei įprasta. Ypač skaudūs prisiminimai dažnai netikėtai sukelia stresinę organizmo reakciją: kamuoja naktiniai košmarai, nuo kurių pabundama išprakaitavus, įtemptais raumenimis, jaučiamas padažnėjęs širdies plakimas. Toks emocinis stresas gali sukelti širdies smūgį ir staigią mirtį. Beje, pavojingas ir darbe patiriamas stresas, nuolatinis nerimas dėl artimųjų, karo baimė.

AR PADEDA SUSIKAUPTI?

Dažnai girdime, kad stresas padeda susikaupti. Deja, tai – tik dalis tiesos. Stresas padeda susikaupti tik trumpą laiką, būtent adrenalino išsiskyrimo metu.Tuomet pagerėja dėmesio sukoncentravimas į užduotį, nes smegenyse suaktyvėja dauguma neuronų. Deja, po tam tikro laiko organizmas išnaudoja reikalingų cheminių medžiagų atsargas ir protinės galimybės mažėja. Tad dažnai girdime studentus skundžiantis, kad per egzaminą nieko negalėjo prisiminti. Visa tai atsiranda dėl sutrikusio stresinio atsako. Nervintis prieš egzaminą – normalu, bet jeigu šis jaudulys nepraeina atsakinėjant, viena iš priežasčių gali būti sumažėjusios magnio atsargos organizme ir padidėjęs jautrumas dėl ilgalaikio streso per sesiją. Be to, žmonėms, dažnai patiriantiems stresą, patariama išmokti atsipalaidavimo pratimų, laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, t. y. kas valandą įtemptą protinį darbą pakeisti lengvu 10 minučių pasivaikščiojimu, skaniu sumuštiniu ar fiziniais pratimais.

SKUBĖKIME PROTINGAI

Alarm Clock 3Matydami aplink skubančius žmones, kuriuos skatina darbas, šeima, studijos, rūpesčiai, dažnai puolame skubėti ir mes, kad nebūtume „baltos varnos”, t. y. pasirodytume neiniciatyvūs, neverti konkurencijos. Turbūt kiekvienas vis nejučia pasvajojame, kaip įveiksime „kryžiaus kelius” ir mūsų besišypsantis veidas puikuosis ant žurnalo viršelio, pasieksime dar didesnių aukštumų, būsime pripažinti – ir tai padaryti norime kuo jaunesni. Tas beprotiškas vertimasis per galvą dažnai atitraukia dėmesį nuo paprasčiausių dalykų – tokių kaip ramaus poilsio valandėlė namie be triukšmo, apmąstant praėjusią dieną ar net buities rūpesčius: ką valgysiu šiandien, ko reikia mano kūnui. Dažnai net sunku įvertinti, ar pakankamai vartojame daržovių, kai skubėdami ar su kolegomis aptarinėdami darbo problemas greitai sušveičiame įprastą patiekalą šalia esančioje valgykloje, kurioje galime ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti garnyrui patiektus agurko ar pomidoro griežinėlius. Mokslininkai teigia, kad vartojame per mažai magnio, nors kalcio papildų buteliukas dažnai puikuojasi virtuvės lentynėlėje. Tai kas tuomet lieka geriausiu mūsų skydu nuo streso? Daugeliui – tik magnio papildai, padedantys palaikyti ir atkurti sveiką magnio ir kalcio pusiausvyrą, kuri ypač svarbi mūsų sveikatai šiais streso kupinais laikais.

Magnį medikai vadina svarbiausiu gyvybės mineralu. Jis reikalingas angliavandenių, riebalų apykaitai, slopina nervinių impulsų perdavimą, reguliuoja nervų ir raumenų aktyvumą, sušvelnina tokius simptomus kaip nerimas ir susierzinimas. Jeigu jaučiamas nuolatinis stresas, dirglumas ir jautrumas, patariama papildomai vartoti magnio.

PrastaiPuiku (No Ratings Yet)
Loading...
  1. , , , , , , , , , , , , , ,

Jūsų komentaras:

Your email address will not be published. Required fields are marked *




Patarimų Archyvas
© 2009-2019 ValdoPatarimai.lt Visos teisės saugomos.
Pateiktą informaciją draudžiama kopijuoti ir skelbti kitose svetainėse.
Privacy policy