Avalynės Priežiūra

* Tinkamai prižiūrima avalynė laiko ilgiau.

Rudenį ir žiemą avalynę kasdien tepkime batų tepalu; nuo jo oda esti elastinga, o avalynė — neperšlampama.

* Ant spalvotos avalynės atsiradusią dėmę mėginkime nutrinti pamuilėse pavilgyta vata arba perpjautu svogūnu, arba benzine ar citrinos sultyse sudrėkintu skudurėliu.

* Riebalų dėmes iš odinės avalynės galima išvalyti amoniako tirpalu (šaukštelis pusei stiklinės vandens). Paskui ją nutrinkime minkštu sausu skudurėliu. Sukietėjusias odos vietas patepkime šviežiu pienu.

* Apsitrynusius šviesius batelius galima perdažyti juodai: įtrinkime juos perpjauta žalia bulve, paskui ištepkime juodu te­palu ir nublizginkime aksomo skiaute arba šepečiu. Kartais pri­reikia dažyti batus pakartotinai.

* Permirkusią avalynę prikimškime laikraščių ir, kad ne­trūkinėtų oda, džiovinkime toliau nuo šildymo prietaisų.

* Kad suminkštėtų, avalynės odą įtrinkime vazelinu, o po ke­leto valandų valykime kaip paprastai. Ant odos susidariusias bal­tas dėmes patrinkime 9 % actu.

* Lietingam orui skirta avalynė neperšlaps, jeigu ją išilgai siūlių keletą kartų ištepsime sėmenų aliejum arba ricina, taip pat lygių dalių vaško ir riebalų mišiniu.

Avalynė taip pat nepraleis vandens, jeigu smulkius parafino gabaliukus ištirpinsime vandenyje su benzinu, paskui šiame tir­pale pavilgytu plaukų teptuku arba minkštu šepečiu ištepsime odą. Pradžiūvusios (ore, toliau nuo ugnies) avalynės siūles tepki­me pakartotinai.

* Zomšinę avalynę valykime kietu šepečiu, švitriniu popie­riumi (atsargiai), smulkia druska, sužiedėjusios duonos plutele ar­ba naujos degtukų dėžutės grublėtu paviršium, taip pat rašalo trintuku. Dėmes išimkime karštame vandenyje pavilgyta vata.

* Rudus zomšinius batelius gerai išvalysime kavos tirščiuose pavilgytu šepečiu. Pradžiūvusius batelius pavalykime sausu šepe­čiu.

* Zomšinės avalynės plaukelius atnaujinsime, jeigu palaikysi­me batelius virš arbatinuko garų.

* Verstinės odos (veliūro tipo) avalynę valykime kasdien gu­miniu šepečiu. Spalvai atgaivinti kartkartėmis įtrinkime ją švie­žiame piene arba amoniake pavilgyta vata, o išdžiūvusią patrin­kime smulkiu švitriniu popieriumi.

* Kad nesiraukšlėtų, lakuotą avalynę kartkartėmis patepkime glicerinu, vazelinu, ricina arba plaktu kiaušinio baltymu.

* Lakuotą avalynę galima plauti piene suvilgytu skudurėliu, o išdžiūvusią patrinti svogūnu ir nublizginti aksomo atkarpa ar flanele.

* Lakuotą avalynę laikykime įmautą į senas kojines.

* Šviesią avalynę laikykime suvyniotą į minkštą baltą popie­rių arba skudurą. Geriausia ją valyti šviežiu pienu. Nedideles dė­mes galima nutrinti švariu mokykliniu trintuku.

* Labai nešvarią šviesią avalynę valykime benzinu su trupučiu degtosios magnezijos. Šis mišinys tinka valyti ir baltai drobinei avalynei.

* Baltą avalynę galima valyti (pamažu trinant) šiltame skalbik-lių tirpale pavilgyta porolono kempine arba minkštu šepečiu, greitai nuplauti tirpalą šiltu vandeniu, nušluostyti švariu skuduru, išdžiūvusią ištepti bespalviu batų tepalu, paskui nublizginti šepe­čiu arba aksomo atkarpa.

* Į sukietėjusį tepalą įpilkime truputį terpentino ir atsargiai pašildykime ant ugnies.

* Patamsėjusius kaučiukinius batų padus plaukime su muilu, trindamos pemza.

* Pelėsius nuo avalynės valykime benzine arba glicerine pa­vilgytu skudurėliu.

* Apelsino žievele įtrinti panešioti odiniai batai atrodo kur kas gražesni.

* Girgždančios avalynės padus įtrinkime keletu lašų aliejaus arba ricinos.

* Ankštą odinę avalynę susukime į verdančiame vandenyje pavilgytą ir gerai nuspaustą šluostę, palaikykime keletą minučių, paskui šiek tiek patepkime aliejum, ir tegul ji parą pastovi.

* Avalynė bus minkšta, jeigu pirma ją sudrėkinsime, paskui patepsime žibalu.

* Kad nepritrintų kulno, kietus naujų batelių užkulnius įtrin­kime žvake, drėgnu muilu arba suvilgykime spiritu.

* Spalvoti auliniai plastiko batai netrūkinės, jeigu juos valy­sime vazelinu.

actas

* Kad actas negestų, užkimštą butelį įstatykime į vandenį, pa­virinkime 20—30 min ir tame pat vandenyje ataušinkime.

* Jeigu indų plautuvę išplausime šiltu vandeniu su actu, išnyks nemalonus jos kvapas.

* Iš indų visai dings žuvies kvapas, jeigu juos pavalysime ac­te pavilgyta šluoste, o paskui perplausime šiltu vandeniu.

Stipriu acto tirpalu galima: išvalyti dėmes nuo stiklų ir veidrodžių; nublizginti paauksuotus medinius rėmus; išvalyti vonią, kriauklę, emaliuotus puodus; išplauti riebaluotus indus ir šepečius; išimti vaisių dėmes;

išvalyti riebaluotą švarko arba palto apykaklę.

* Jeigu naują dagtį pamirkysime acte, išdžiovinsime ir pas­kui įsuksime į lempą arba žibalinį virintuvą, tai jis degs be paišų.

* Buteliuke sutirštėjusį rašalą galima atskiesti keletu acto lašų.

* Ištrinkti, su actu (šaukštas litrui vandens) perplauti plaukai žvilgės, bus kaip šilkas.

* Su actu (3 šaukštai litrui vandens) perplautas šilkas bus švel­nus, o zomša — minkšta.

* Pritrinti buteliukų ir flakonų kamščiai dažnai įstringa. Į kamščio ir flakono gurklelio sandūrą laštelėkime acto esencijos ir kamštį lengviau ištrauksime.

* Prieš berdamos į tešlą, sodą pirma ištirpinkime šaukštelyje acto, tada kepinyje nejausime sodos skonio.

* Apšalusias bulves minutę palaikykime šaltame vandenyje, paskui dėkime į verdantį, įpilkime truputį acto ir virkime.

* Kad baldų apmušalai, kilimai būtų ryškesnių spalvų, dul­kinkime juos per skudurą, pamirkytą acto tirpale (šaukštas acto litrui vandens).

PrastaiPuiku (1 votes, average: 10.00 out of 10)
Loading...
1 komentaras

Leave a Reply to Loreta Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *




Patarimų Archyvas
© 2009-2021 ValdoPatarimai.lt Visos teisės saugomos.
Pateiktą informaciją draudžiama kopijuoti ir skelbti kitose svetainėse.
Privacy policy