Karštieji Gėrimai (Arbata, Kakava)

arbata• Medaus nešildykite daugiau kaip iki 60°C temperatūros ne medus greitai reaguoja į šilumą ir lengvai sugeria įvairius kvapus. Nelaikykite jo prieš saulę. Nepalikite medaus indelyje metalinio šaukšto arba peilio, nes jie oksiduosis.

• Nelaikykite medaus drėgnoje patalpoje, nes jis ims rūgti. Tinkamai laikomas medus nesugenda ir nepraranda vertingų ypatybių ištisus dešimtmečius.

Gėrimai

Arbata. Jeigu negaluojate kepenų ligomis, nesibijodami ger­kite arbatą. Ji ne tik tonizuoja organizmą, padeda jam kaupti vi­taminą C, bet ir gerina apetitą.

Išgėrus arbatos, išnyksta kraujagyslių spazmai ir pagerėja kraujotaka.

Jeigu didelis jūsų širdies susitraukimų dažnis, negerkite stip­rios arbatos, o tiems, kurių sumažėjęs kraujospūdis, stipri arbata pagerina savijautą.

• Atsiminkite: arbatoje yra tanidų, eterinių aliejų, alkoloidų, aminorūgščių, pigmentų, mineralinių medžiagų, vitaminų. Tani-dai, pasižymintys sutraukiamosiomis ypatybėmis, mažina skran­džio sulčių ir gleivių sekreciją, bet taip pat jie saugo skrandžio gleivinę nuo mechaninių pažeidimų, mikroorganizmų, kanceroge­ninių medžiagų poveikio.

Žaliojoje arbatoje yra dvigubai daugiau tanidų negu juodo­joje. Joje yra daugiau ir kotechinų (jie pasižymi antimikrobinėmis ypatybėmis). Be to, joje yra pusantro karto daugiau vitamino P.

Ar žinote, kad, išgėrus 3—4 stiklines žaliosios arbatos, orga­nizmas aprūpinamas vitamino P visa dienos norma?

Žalioji arbata ne tik malšina troškulį, bet ir mažina nuovargį, kelia darbingumą, gerina savijautą, sumažina cholesterino kiekį kraujyje, trukdo riebalinėms medžiagoms nusėsti ant kraujagyslių sienelių. Ja gydoma ir aterosklerozė.

juodoji arbataStipria žaliąja arbata gydomos votys, skrandžio ir dvylika­pirštės žarnos opos (reikia nuolat gerti).

• Žmonėms, kuriuos pykina važiuojant autobusu, sergantiems jūrų liga, bloguojančioms nėščioms moterims dažnai padeda sausos žaliosios arbatžolės. Jas reikia kramtyti.

• Įvairių žolių arbata nekenkia nei vaikų, nei suaugusiųjų svei­katai, tik ji turi būti nestipri ir kaitaliojama.

Atsiminkite: arbata stimuliuoja žmogaus centrinę nervų sis­temą, skatina žmogaus kūrybines jėgas ir kelia darbingumą. Ar­bata su citrina arba greipfrutu geriau padeda atstatyti jėgas, mal­šina troškulį.

• Stipri arbata su pienu —- priešnuodis apsinuodijusiems alkoho­liu, narkotikais, kai kuriais vaistais.

Karšta stipri arba vidutinio stiprumo arbata su citrina arba su medumi yra prakaitą ir šlapimą varanti priemonė.

• Šalta stipria arbata (geriau juodosios ir žaliosios mišiniu) plaunamos akys užsiteršus gleivinei, prasidėjus vokų uždegimui, sergant konjunktyvitu.

sausainiaiArbata gera priemonė prieš aterosklerozę. Geriama su pienu, ji labai tinka profilaktiškai nuo dantų karieso.

• Sočiai pavalgę riebaus ir sunkiai virškinamo maisto, išgerkite stiklinę stiprios arbatos: ji palengvina virškinimą, pagerina me­džiagų apykaitą.

• Arbatą su pienu rekomenduotina gerti rytais arba pajutus nuo­vargį.

• Išglebai per karštį — išgerk stiklinę arbatos. Sušalai — išgerk stiklinę arbatos. Arbata grąžina žmogui jaunystę, išsaugo sveikatą! — sako Kaukazo ilgaamžiai.

• Arbatžolių laikymas. Nelaikykite arbatžolių popierinėje, pakuo­tėje virtuvėje, kur būna daug garų: eteriniai aliejai nepatvarūs ir greitai išsisklaido. Arbata netenka aromato.

Arbatžolėms laikyti visiškai netinka polietileniniai maišeliai arba plastmasiniai indai.

Arbatžoles geriausia laikyti stikliniame inde su užsukamu arba stikliniu kamščiu palikus oro tarpelį. Indas turi būti visiškai švarūs be pašalinių kvapų. Kasdieniniam vartojimui tinka nedidelės talpos metalinės arbatinės.

Arbatžolės labai geria drėgmę, dėl to pradeda pelyti. Be to, jos greitai prisigeria pašalinių kvapų. Todėl arbatžoles laikykite sausoje šiltoje vietoje, vėdinamoje patalpoje, atokiau nuo muilo, sū­rio, mėsos, žuvies ir kt. Hermetiškame inde jų kokybė nepasikeičia keliolika mėnesių ir net metų.

Jeigu į dėžutę, kurioje laikomos arbatžolės, įdėsite sudžiovintą citrinos ar apelsino žievelę, tai arbata bus aromatingesnė. Į arbat­žoles, laikomas hermetiškoje dėžutėje, galite įberti ir truputį vanilės. Arbatai ji suteiks neįprastą malonų skonį ir aromatą.

• Arbatos ruošimas. Gerai arbatai paruošti svarbu ir vandens kokybė. Kietame vandenyje virta arbata būna drumsta, nekvapi, neskani.

Atsiminkite: vanduo arbatai turi būti be jokio specifinio kvapo. Smarkiai chloruotą vandentiekio vandenį palaikykite per naktį atvirame inde. Virintas vanduo arba maišytas su nevirintu arbatai netinka.

Vandens arbatai nepervirinkite, nes pasikeičia jo mikrostrutūra. Toks vanduo ne tiktai netenka ekstraktyvumov bet yra, mažiau vertingas mitybos požiūriu.

• Arbatai vandenį virkite ant nekaitrios ugnies ir ne ilgiau kaip iki antrosios virimo stadijos, t. y. kol nuo virdulio dugno ima kilti daugybė smulkių burbuliukų.

Jeigu virdulyje verdamas vanduo pradeda kunkuliuoti ir pavir­šiuje sproginėja dideli burbulai, tai jis yra smarkiai perviręs ir arbatai jau nebetinka, nes menkos jo ekstrakcinės ypatybės.

Kad arbata būtų aromatingesnė, ją užplikę, arbatinuką priden­kite švariu lininiu rankšluosčiu. Po įvairiais siūtiniais šildytuvais arbata sutrokšta, netenka aromato ir skonio.

• Eteriniai aliejai, nepaprastai jautrūs plikymo trukmei. Minutę ilgiau palaikysite užplikytas arbatžoles, ir dings tikrasis aromatas. Juodąsias arbatas užplikytas palaikykite 2—6 minutes.

Atsiminkite: kuo geresnės arbatžolės, tuo trumpesnė jų plikymo trukmė. Birias arbatžoles plikykite trumpiau negu rupiai supjaus­tytas.

• Žaliąją arbatą plikykite ilgiau —8—10 min., o žemesnių rū­šių— net iki 15 min., nes svarbu šios arbatos ne aromatas, o sko­nis.

• Kartu su arbatžolėmis į arbatinuką įdėkite gabaliuką cukraus. Tuomet arbata bus stipresnė.

• Jeigu, užplikius arbatą, atsirado puta, tai, vadinasi, ją gerai paruošėte. Jeigu nėra putos, kažkur padarėte klaidą.

Putose yra daugiausia aromatinių medžiagų. Dėl to, prieš pils-tydamos arbatą, atsargiai išmaišykite ir pirmą puodelį supilkite atgal į arbatinuką.

kava• Užplikytų arbatžolių nestatykite ant karštos viryklės ir nevi­rinkite. Nors arbatžolių nuoviras bus stipresnis, bet arbata bus beskonė ir nearomatinga.

Karstelėjusi arbata — tai ne stipri arbata, o netinkamai pa­ruošta. Ekstrahavosi beverčiai junginiai. Šitaip atsitinka per ilgai laikant užpiltas arbatžoles.

• Iš pradžių juodąsias arbatžoles užpilkite trupučiu vandens, paskui papildykite dar 2—3 kartus, kad iki dangtelio liktų 1 —1,5 cm tarpelis.

• Paruoštą arbatą išpilstykite į puodelius. Nepilkite į ją vandens. Norintiems silpnesnės arbatos papildomai įpilkite vandens, bet ne daugiau kaip paruošta arbatos.

• Jeigu į arbatą įdėsite daugiau kaip vieną gabaliuką cukraus, tai jis suardys vitaminą B1. Geriausia vartoti medų arba razinas.

Įsidėmėkite: arbata sveikatai nekenksminga. Kenkti gali tik per daug karštas vanduo arba per didelis jo kiekis.

Geresnių rūšių arbatžoles galite plikyti 2—3 kartus. Tuomet nenupilkite nuo arbatžolių viso vandens: dėl užpiltų arbatžolių kontakto su oru bematant prasideda oksidacija, ir arbata netenka visų teigiamų ypatybių.

Antrą kartą ant tų pačių arbatžolių pilkite perpus mažiau van­dens, o trečią — triskart mažiau negu pradžioje.

• Nepalikite arbatos su arbatžolėmis ilgesniam laikui. Po kelių valandų ji visiškai netenka skonio ir maistinių ypatybių. Palikta dar ilgiau, ji ekstrahuoja nepageidaujamas ir net žalingas me­džiagas. Vadovaukitės Rytų išmintimi: „Šviežia arbata prilygsta balzamui, palikta nakčiai — gyvatei”.

• Aviečių stiebelių arbata yra prakaitą varanti priemonė. Neger­kite jos tuomet, kai ruošiatės dirbti lauke.

• Rudenį, kai erškėtuogės sunoksta, nepatingėkite jų prisirinkti. Erškėtuogių arbata vitamininga ir prilygsta aukščiausiosios rū-šies arbatai, gali būti jos pakaitalu.

• Arbatos galite išsivirti ir iš džiovintų šermukšnių vaisių (ypač iš džiovintų išspaudų). Į šią arbatą dedama džiovintų aviečių, juodųjų serbentų ir kt. lapų arba tarkuotų morkų.

• Kakava padeda atgauti jėgas, žvalumą, tonizuoja (nors kofei­no joje šiek tiek mažiau negu kavoje).

Iš vienos stiklinės kakavos su pienu žmogus- gauna 250 kcal energijos. Ji labai stiprina sveikstančius vaikus. Tačiau nervin­giems vaikams neduokite kakavos: ji gali juos per daug sudirginti.

• Kakava skatina skrandžio sulčių sekreciją, todėl patariama gerti žmonėms, kurių skrandyje trūksta sulčių.

• Kakava gerai ištirps, kai, prieš užpildami karštu pienu, ją išmaišysite su cukrumi.

Kakava netinka sergantiesiems ateroskleroze, kepenų bei inkstų ligomis, diabetu, taip pat nutukusiems.

• Kava. Kad kavos pupelės būtų aromatingos, 10 minučių palai­kykite jas šaltame vandenyje ir po to išdžiovinkite karštoje orkaitėje.

Kava bus aromatingesnė, kai prieš virdami sumaltą kavą tru­putį pakaitinsite ant ugnies ir įdėsite į ją kelis kristalėlius valgomosios druskos.

• Prieš maldami kavos pupeles pakaitinkite orkaitėje. Bus dvi­guba nauda: bute maloniai pakvips, o išvirta kava bus skanesnė ir kvapnesnė.

• Kavai naudokite šviežią nevirintą vandenį. Nuo vandens labai priklauso ir kavos kokybė. Labai kietame vandenyje išvirta kava esti prastesnis kokybės ir spalvos.

Kavą virti geriausia specialiame kavinuke su tinkleliu, ant kurio pilama reikalingas kiekis maltos kavos. Kai tik kava užver­da, kavinuką nukelkite nuo ugnies, įpilkite keletą lašų šalto van­dens ir 5—6 min, tegul pastovi. Tik po to gerkite. Neleiskite kavai ilgiau virti, nes verdant išnyksta aromatas, pasidaro prastesnis skonis. Kavos niekados neatšildykite, nes ji netenka aromato.

• Nepiktnaudžiaukite stipria kava: dėl to pradeda smarkiai plakti širdis, padažnėja kvėpavimas, kartais suerzinama skrandžio ir žarnyno gleivinė. Nereikėtų gerti kavos žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, opalige, gastritu, taip pat tiems, kurie skundžiasi nemiga, jautria nervų sistema.

kava• Neišmeskite kavos tirščių. Jeigu puodai arba arbatinukai įgijo nemalonų kvapą, pašildykite juos be vandens, įdėkite ant dugno kavos tirščių ir uždengusios palikite valandai. Kvapas išnyks.

Arbatinis grybas. Jo antpilas — vaistas nuo uždegimų, galvos skausmo, kraujoplūdžio, žarnyno sutrikimų. Rekomenduotina ger­ti 3—4 kartus per dieną prieš valgį.

• Ryžių grybas. Tai netaisyklingos formos drebučių gumuliukai.

Labai padeda sėdant druskoms.

Pieno grybelis. Tai pilkšvai balti grūdeliai, panašūs į žiedinius kopūstus. Jo gydomosios ypatybės žinomos jau seniai. Antpilas normuoja žarnyno veiklą. Rekomenduotinas vyresniems žmonėms. Dukart per mėnesį pieno grybelį reikia nuplauti šviežiu vandeniu ir kasdien užpilti virintu pienu.

Jeigu pieno grybelio grūdeliai iškilo i paviršių ir gėrimas pa­sidarė tąsus, tai, vadinasi, grybelis sugedo. Tuomet išrinkite svei­kus grūdelius ir kruopščiai perplaukite 2% sodos skiediniu. Po to, kaip paprastai, užpilkite virintu pienu.

Dar skaitykite: Arbatos paruošimas

PrastaiPuiku (No Ratings Yet)
Loading...
  1. , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,
Komentarų nėra. Būkite pirmas

Jūsų komentaras:

Your email address will not be published. Required fields are marked *




Patarimų Archyvas
© 2009-2021 ValdoPatarimai.lt Visos teisės saugomos.
Pateiktą informaciją draudžiama kopijuoti ir skelbti kitose svetainėse.
Privacy policy