Skaitymas Iš Veido

Skaitymas Iš VeidoVienas žvilgsnis gali pasakyti daugiau nei tūkstantis žodžių, – tikina psichologai. O jūs ar tikrai išmanote akių kalbą?

Tokį sugebėjimą atsine-šėme greičiausiai dar iš akmens amžiaus. Stipriai užmerkdami akis mūsų tolimi protėviai gindavosi nuo gresiančio pavojaus, šitaip išvengdavo atviros priešpriešos, galbūt smūgio. O štai aukštyn kylantys antakiai siuntė žinią: „Esu stiprus ir negalite man nieko padaryti!”

Ilgainiui žmogui vis labiau įgundant bendrauti žodžiais, žvilgsnio vaidmuo palengva keitėsi. Nepaisant to, iki šiol net 70 proc. informacijos, kuria apsikeičiame, perduodama žvilgsniais. Gal todėl, kad persimesti žvilgsniais galima labai greitai, tuo pačiu itin tiksliai parodant savo jausmus ir vertinimus. Žiūrėdami žmogui tiesiai į akis, perduodame jam tai, ką iš tiesų jaučiame, nes sąmonė į šį reikalą nesikiša. Kiek kartų girdėjome, kad akys – tai sielos veidrodis! Akyse įmanoma išskaityti daugybę informacijos, ir viskas bus tikra tiesa, nes to, ką atspindi žvilgsnis, nei suvaldysi, nei suklastosi. Mokslininkai tvirtina, kad smegenims pakanka viso labo 3 sekundžių, kad nuspręstų, priimti ar atstumti nepažįstamąjį, su kuriuo susižvalgome.

Kodėl jis į mane taip žiūri?

Akių kontaktas sukuria puikią progą užmegzti su žmogumi artimesnę pažintį. Tai Išskirtinis dialogas, per kurį labai greitai apsikeičiamą svarbia informacija. Pirmasis metęs žvilgsnį žaibiškai gauna atsakomąją žinią. Iškart žino, kokį įspūdį padarė – gerą ar toli gražu, nes bendraujant akimis mūsų išspinduliuota informacija atsispindi kito žmogaus akyse ir kaipmat grįžta atgal. Prieš mus esanti akių pora atspindi mūsų ketinimus ir troškimus.

Kuo tikslesnis atspindys, tuo didesnės sėkmės galime tikėtis. Kitaip tariant, jeigu patraukęs dėmesį žmogus atsako susidomėjusiu žvilgsniu – ledai pralaužti, tad galima drąsiai pradėti jį kalbinti.

Beje, azijiečių nuomone, žiūrėjimas tiesiai į akis – didžiulis netaktas. Arabai, priešingai, sutikę nepažįstamąjį, stengiasi kuo greičiau užmegzti su juo akių kontaktą. Akių kalba labai dažnai pasinaudojame flirtuodami.

Bent jau taip tvirtina psichologai. Kuo daugiau žvilgsniu pasakome, tuo geriau. Sekioti akimis paskui tą, kuris mums patinka, -senas ir patikrintas viliojimo būdas. Žinoma, žvilgsniu galime parodyti ne tik susidomėjimą ir simpatiją, bet ir neigiamą nusiteikimą kieno nors atžvilgiu. Žvilgsnis gali jaudinti, ignoruoti, drausminti, pulti, degti meile arba stingdyti neapykanta. Tirada išrėktų žodžių nepajėgs išreikšti to aukščiausio paniekos ir pasibjaurėjimo laipsnio, kokį geba parodyti vienintelis žvilgsnis.

Kaip skaityti žvilgsnį

Tai, kaip žiūrime, labai dažnai išduoda mūsų tikruosius ketinimus. Jeigu kalbėdamas žmogus nevalingai stengiasi nukreipti akis nuo pašnekovo, žvelgia tolyn jam per petį ar panašiai, labai tikėtina, kad jis meluoja. Žemyn nudelbtas žvilgsnis – akivaizdus susidrovėjimo, gėdos įrodymas. Neramus žvalgymasis aplink išduoda pernelyg didelį žmogaus nervingumą, o išplaukęs, miglotas žvilgsnis kužda, kad kai kas įsimylėjęs. Yra ir dar subtilesnių akių kalbos signalų, kuriuos verta išmokti pažinti.

Plačiai atmerktos akys ir tolyn bėgantis žvilgsnis liudija, kad žmogus yra malonus ir geranoriškas, kupinas palankumo pasauliui ir aplinkiniams. Jis atviras gyvenimui, geba ryžtingai priimti svarbius sprendimus. Dar šitaip žvelgia žmonės, kurie mėgsta ir moka flirtuoti. Lengvai primerktos akys – susikaupimo, koncentracijos, užsisklendimo savyje požymis. Taip žiūri žmonės, jaučiantys poreikį atsiriboti nuo to, kas aplinkui vyksta. Be to, primerktos akys rodo, kad prieš jus esantis žmogus be galo užsispyręs ir, ko gero, nepakenčiamai smulkmeniškas.

Suraukti antakiai ir beveik užmerktos akys – skiriamasis bruožas žmonių, kurie jaučiasi itin pažeidžiami, visada nesaugūs, tokiu būdu jie lyg ir mėgina gintis nuo pavojų. Antra vertus, taip žvelgia ir nedraugiški, kitų žmonių atžvilgiu nepalankiai nusiteikę pikčiurnos.

Tiesus žvilgsnis yra atvirų, nuoširdžių, patiklių, tyros širdies žmonių požymis.

Į šalis klydinėjantis žvilgsnis rodo, kad žmogus nepakankamai pasitiki pašnekovu, jo nuomonė apie pašnekovą nėra pati geriausia ir jis nenori prisileisti to žmogaus pernelyg arti.

Dažnas akių kontaktas liudija didžiulę simpatiją pašnekovui ir pasirengimą priimti jį be jokių išlygų.

Žiūrėti į akis vengiama tada, kai žmogus susirūpinęs, nes nežino, kaip susiklosčiusiomis aplinkybėmis jam derėtų elgtis.

Nuleisti akių vokai išduoda žmogaus drovumą, pasitikėjimo savimi stoką, norą nuslėpti, ką jis iš tikrųjų mano ir jaučia.

Akys gali būti rudos, pilkos, mėlynos, žalios, geltonos, juodos.. Spekuliacijų tema „Nustatyk charakterį pagal akis” – nors vežimu vežk. Tik bėda, kad prielaidų – ištisa jūra, o tikslių įrodymų vargu ar bent lašą suskrebentume. Vis dėlto kai kuriais dalykais neabejojama.

Įdomi detalė: pasaulio mitologinių būtybių aprašymuose galima aptikti įvairiausių akių, išskyrus rudas. Matyt, mūsų protėviams rudos akys buvo toks kasdienis dalykas, kad nei piktas raganius, nei gerosios fėjos tokių akių turėti negalėjo.

Juodos akys europiečiams asocijuojasi su blogiu ir grėsme. Tačiau arabams „juoda akių gelmė” – mylimosios sinonimas. Nepaisant įvairių sąlygiškumų, juodos akys pavojingos, gali nužiūrėti. Juodų akių žmonės stiprūs, karšti ir aršūs.

Geltonos akys išduoda įvairiais gabumais apdovanotą prigimtį ir, deja, savimeilę, savanaudiškumą. Geltonos akys gali būti perspėjimas, kad žmogus linkęs pavyduliauti.

Žalios akys – gyvas stebuklas, tekęs vienetams. Jos byloja apie pastovumą, nuoširdumą ir drąsą, bet tuo pat metu įspėja dėl nevaldomų pavydo protrūkių. Trumpai tariant, susidūrę su žalių akių žvilgsniu neišvengiamai patenkame į audringų jausmų, nevaržomų aistrų ir beprotiškų norų jūrą.

Pilkos ir mėlynos akys leidžia tikėtis, kad žmogus yra jautrus ir švelnus, lengvai įsi-plieskiantis, isižeidžiantis ir su-pykstantis, bet taip pat greitai atleidžiantis ir skubantis į pagalbą. Beje, pati meilės deivė Afroditė buvo žydraakė. Tiesa, ji vedžiojo už nosies savo teisėtą sutuoktinį Hefaistą, bet pasiaukodama meldė nemirtingumo savo mylimajam Adoniui. Išvada būtų tokia: su žmogumi mėlynomis akimis galima gyventi, tik atsargiai.

Žvilgsnio „treniruotė”
Kai nervinamės, jaučiamės sugniuždytos, žvilgsniu stengiamės sprukti kuo toliau – ir taip tik pralaimime! Žvilgsnio jėgos ugdymas padeda atsikratyti nerimo ir nervingumo. Sustiprinti žvilgsnį ypač praverstų droviems ir nedrąsiems žmonėms.

Norėdama pasipraktikuoti pasikvieskite ką nors, kuo visiškai pasitikite. Atsisėskite vienas priešais kitą ir suremkite žvilgsnius. Jūsų užduotis – atlaikyti kito žmogaus žvilgsnį bent 5 min. Susikaupkite ir nekreipkite dėmesio, kas vyksta aplinkui. Akių kontakto nevalia pamesti. Jei pavyks ištverti 5 min., kitą kartą pratimą darykite ilgiau. Kaskart po pratybų atsakykite sau į klausimus: ką jautėte pratybų pradžioje ir ką joms baigiantis? Nepasitikėjimą savimi, įtampą? O paskui – atsipalaidavimą ir pasitenkinimą, kad ištverėte iki galo? Ar stiprėjant žvilgsniui pati jaučiatės stipresnė? Tokios pratybos gali pasirodyti vaikų žaidimas, bet psichologai pataria vertinti jį itin rimtai. Esą net po kelių pratybų turėtume pasijusti tvirčiau – atremti sutiktą žvilgsnį jau neatrodys neįmanoma užduotis.

PrastaiPuiku (1 votes, average: 10.00 out of 10)
Loading...

Jūsų komentaras:

Your email address will not be published. Required fields are marked *




Patarimų Archyvas
© 2009-2019 ValdoPatarimai.lt Visos teisės saugomos.
Pateiktą informaciją draudžiama kopijuoti ir skelbti kitose svetainėse.
Privacy policy