VEIDRODŽIAI

Parenkant vietą veidrodžiui, reikia atsižvelgti į tai, kad nuo tiesioginių saulės spindulių ir šilumos jis greitai dulksta. Vis dėlto veidrodis kabinamas gerai apšviestoje vietoje.

Kad vonioje esančio veidrodžio amalgamos neardytų drėgmė, reikia pjūvį apklijuoti lipnia juosta arba aptepti plastilinu. Galima kitą veidrodžio pusę padengti ištirpinto vaško ir terpentino mišiniu (1:2). Vonios veidrodžiai nerasos, jeigu papurkšime priemone prieš automobilių stiklų rasojimą.

Apdulkėjusius ir išteptus veidrodžius valome sausa minkšta skepeta, o vieną kartą per 2-3 mėnesius – lininiu audiniu, sudrėkintu odekolone, degtinėje, etilo spirite, denatūrate, pasūdytame vandenyje ar šaltoje arbatoje. (Lininį audinį galima pakeisti senomis kaproni-nėmis kojinėmis.) Paskui veidrodis blizginamas minkštu popieriumi (netinka laikraščiai, nes spaustuvės dažai palieka sunkiai panaikinamas dėmes). Valant pramoninėmis stiklų valymo priemonėmis (žr. skyrelį “Langų rėmų ir stiklų valymas”) reikia žiūrėti, kad preparatai nepatektų ant poliruotų ir lakuotų paviršių, nes jie tamsėja ir palaipsniui suyra.

Gerai valo dantų miltelių tirpalas ar kreidos ir acto mišinys (1:1). Mišinį praskiedžiame vandeniu, pašildome ir, jam nusėdus, vandenį nupilame, o likusia košele valome. Labai išteptiems veidrodžiams tinka dantų miltelių ir amoniako košelė bei denatūratas ar tik amoniakas. Išvalytą paviršių blizginame su popieriumi.

Musių nutupėtą veidrodį patriname su perpjauta svogūno galvute ir plauname vandeniu su smėliu. Galima musių dėmes nuvalyti ir actu.

Klinčių ar gipso (alebastro) dėmes valome actu, aliejinių dažų – terpentinu.