Indų Plovikliai – Pavojus Jūsų Sveikatai!

valiklis Kiekvieną dieną daug kartų girdime įtaigią reklamą, kad vos vienas lašelis vienokio ar kitokio indų ploviklio darąs tiesiog „stebuklus”. Kiekvieno reikalas tuo tikėti ar netikėti. Tačiau esant gausiai šiuolaikinių indų ploviklių pasiūlai, išties nelengva išsirinkti tokį, kuris ir nepriekaištingai atliktų savo darbą ir nekeltų grėsmės sveikatai.

Nereikia būti išminčiumi, kad suprastum, jog ši veiksminga buitinės chemijos priemonė ne be priekaištų. Tačiau tai įrodyti nelengva, mat išsamių tyrimų apie neigiamą jos poveikį organizmui dar nėra, pirmosios neigiamos apraiškos dar tik randasi. Moterys vis dažniau skundžiasi sudirgusia rankų oda, įvairiomis alerginėmis reakcijomis, lūžinėjančiais nesveikais nagais, o gydytojai nerimauja ir skelbia negailestingą diagnozę: tai neigiamas cheminių medžiagų poveikis organizmui, kurį sukelia įvairūs plovikliai, šveitikliai, kitos valymo priemonės. Juk galingieji plovikliai, akimirksniu suskaidantys riebalus, tą patį daro ir rankų apsauginiam riebaliniam sluoksniui. Guodžia nebent tai, kad visi indų plovikliai parduotuvių lentynas pasiekia tik gavę Visuomenės sveikatos centro pažymėjimą, jog atitinka jiems keliamus higienos reikalavimus. Tad galima viltis, kad vartotojų nepasiekia nekokybiški ir itin kenksmingi buitinės chemijos produktai.

Retas kuris, nusipirkęs patinkančios pakuotės indų ploviklį, atidžiai, nuo pradžios iki galo, perskaito vartojimo instrukciją, nurodymus, kaip naudoti priemonę, ar atkreipia dėmesį į įspėjamuosius ženklus. Daugelis nė nežino šių ženklų reikšmės.

Bene mažiausiai agresyviais laikomi universalūs valikliai. Po jų eina indų plovikliai. Dar pavojingesni orkaičių, grilių bei kanalizacijos vamzdžių valikliai, kurių veikliosios medžiagos itin kenkia aplinkai. Nors indų plovikliai yra žemo kenksmingumo, tačiau jų sudėtyje yra tokių kenksmingų medžiagų , kaip amonio hidroksidas – tai viena korozinių medžiagų, dirginančių odą, kvėpavimo takus, akis – ir perchloretilenas, kuris žinomas kaip kancerogenas. Netinkamai ir neatsargiai naudojant visus ploviklius, galima ne tik pakenkti rankų odai, bet ir nudegti, apsinuodyti ar patirti alergines reakcijas. Dažniausiai organizmo alergines reakcijas sukelia plovikliuose esančios aromatinės medžiagos. Todėl patartina rinktis tokšžį ploviklį, kuriame kuo mažiau nebūtinų medžiagų – dažų, kvapiųjų medžiagų. Niekada neapsiriksite vadovaudamiesi tokia taisykle: „kuo ploviklis veiksmingesnis, tuo pavojingesnis”.

Indų plovikliai skirstomi į cheminius ir natūralius – ekologiškus. Kuo jie skiriasi ir kurie geresni? Skiriasi tuo, kad į cheminio ploviklio sudėtį įeina paviršinio aktyvumo ir įvairios aromatinės medžiagos, fosfatai, dažikliai, fermentai bei kiti priedai, kurių „ nekaltąjį „ poveikį organizmui pajusime vėliau, o natūralūs ir ekologiški plovikliai yra pagaminti iš tam tikrų koncentruotų augalinės kilmės medžiagų ar aliejų. Jie ne tik tausoja rankas, bet ir nepalieka jokių kenksmingų medžiagų pėdsakų, kurių neįmanoma išvengti naudojant cheminius ploviklius, net kruopščiai ir ilgai skalaujant indus. Beje, jau yra vietinės gamybos ekologiškų ploviklių. Populiarus lietuviškas natūralus indų ploviklis „Garstukas”, pagamintas iš garstyčių miltelių ir putokšlio. Gal ir keista, bet natūralūs plovikliai riebalus nuo paviršių pašalina ne prasčiau kaip cheminiai. Dažniausiai jie yra bekvapiai, bespalviai ir labai ekonomiški, o svarbiausia, išties tausojantys sveikatą.

Patariama vengti bet kokių valiklių ir ploviklių, kurių sudėtyje yra chloro. Chloro junginiai yra labai toksiški, dirgina odą, kvėpavimo takus, akių gleivinę, sukelia niežulį, paraudimą, net vėžio ligas. Taip pat manoma, kad šie junginiai gali sukelti reprodukcinius sutrikimus bei moterų nevaisingumą. Ne mažiau kenksmingas ir triklozanas, kurio neretai dedama į įvairius šveitiklius, ploviklius. Ši medžiaga kaupiasi organizme ir gali sukelti vystymosi sutrikimus. Beje,šio pavojingo komponento galima rasti ir dažnai reklamuojamose dantų pastose, burnos skalavimo skysčiuose ar kramtomojoje gumoje.

valikliai

Paminėtinos dar dvi blogybės, kurių dažnai nepaisome – tai apsaugos priemonių nenaudojimas plaunant indus bei netinkamas priemonių dozavimas. Plaudama indus reta mūvi gumines pirštines – jos apsaugo rankų odą bei nagus nuo kenksmingų medžiagų. Nepamirškime to daryti savo labui… Kita bėda, kad įtakingos reklamos apsvaigintos net neskaitome ant pakuotės pateiktų nurodymų, kaip ir kokiais kiekiais naudoti priemonę. Dažniausiai jos pilame „iš akies”, bet padėtis ne pagerėja, o tik pablogėja, nes tada nemažai ploviklio lieka ant grindų. Logika paprasta – jie visi atsiduria organizme.

Norintieji gyventi sveikiau ir švariau gali prisiminti senas, bet ne mažiau efektyvias plovimo priemones, kaip antai maistinę sodą, actą, rupią druską ar citrinos sultis.
Rupia druska puikiai nušveisime puodus , lėkštes ir kitus indus.
Citrinos sultyse yra daug balinančios rūgšties.
Actą praskiedusios vandeniu, nepriekaištingai nuvalysime langus, veidrodžius ir kitus stiklinius paviršius, bei glazūruotas plyteles.
Su maistine soda lengvai išvalysime visus indus bei kitus paviršius, net šaldytuvą.