Visų Dėmių Valymas

Šiais patarimais galite išvalyti dažniausiai buityje pasitaikančias dėmes.

Dėmių valymas

* Norint iš drabužių išvalyti dėmes namuose, visada reikia turėti šių chemikalų: terpentino, amoniako, denatūrato, acetono, benzino, skalbiklių , vandenilio peroksido, gli­cerino, sodos, acto, citrinos rūgšties, kreidos arba dantų miltelių.

Išteptą audinio vietą užtraukime ant stiklinės ar puodelio (žiū­rint kokio dydžio dėmė), vatos tamponą arba skudurėlį pavilgy-kime reikiamame tirpale arba masėje ir juo atsargiai trinkime. Paskui dėmę paplaukime šiltomis pamuilėmis.

* Kad riebalų dėmė gabardino, vilnos, trikotažinio ir kitokio audinio, taip pat įvairių spalvų krepų gaminiuose valant nesiplėstų, jos ribas apdėkime drėgna vata, apibarstykime bulvių krak­molu arba baltuoju moliu.

* Išvalius dėmę, drabužyje likusios žymės („aureolė”) išnyks arba sumažės, jeigu audinį palaikysime virš garų.

* Norėdami išvalyti dėmę iš lengvų įvairiaspalvių audinių, pirma nustatykime, ar jų dažai atsparūs rekomenduojamiems va­likliams. Tikrinkime nepastebimoje vietoje: kur nors prie siūlės ar ant prisiuvo. Jeigu audinio spalva nesikeičia, galime valyti ir pačią dėmę.

* Dirbtinio šilko gaminių negalima iš karto, neišmėginus, va­lyti acetonu, vandenilio peroksidu, oksalo, acto ir citrinos rūgš­timis.

* Iš dirbtinės odos dirbinių negalima dėmių valyti spiritu, benzinu, acetonu, o tik šiltomis pamuilėmis.

* Vaisių ir vaisių sulčių dėmes galima išvalyti glicerino ir degtinės (lygiomis dalimis) tirpalu, taip pat jos išnyks, palaikius audinį virš indo su verdančiu vandeniu ir patrynus dėmę actu.

* Senas dėmes iš drabužio galima išvalyti pašildytomis citrinos sultimis laikant jį virš indo su verdančiu vandeniu.

Dėmę taip pat galima išimti perpus su degtine arba denatūratu atskiestomis citrinos sultimis, paskui tą vietą patrinti vandenyje su amoniaku pavilgytu skudurėliu.

* Šviežias obuolių, aviečių, trešnių dėmes išplausime šiltame piene pavilgytu tamponu ir pamuilėmis.

* Vaisių sulčių dėmes valykime amoniaku perpus su vandeniu, paskui visą gaminį išskalbkime.

* Vyno dėmes iš medvilninio drabužio galima išvalyti verdan­čiu pienu.

* Šviežias raudonojo vyno, vaisių dėmes apibarstykime druska ir skalbkime pamuilėse arba patrinkime 5% amoniako tirpalu, paskui išskalbkime.

* Baltojo vyno ir šampano dėmes patrinkime iki 40—50° C pašildytu glicerinu, paskui išskalbkime šiltu vandeniu.

* Vyno ir alaus dėmes iš medvilninės staltiesės išimsime, įtrynę jas citrina ir kurį laiką palaikę saulėje. Paskui staltiesę išskalau­kime.

* Vyno dėmės išnyks, jeigu gerai jas išskalbsime šiltame pie­ne, paskui skalausime pirma šaltame, paskui karštame vandenyje.

* Alaus dėmes valykime šiltu amoniaku, paskui audinį iš­skalbkime šiltose pamuilėse.

* Šviežias žalios žolės dėmes valykime degtine, geriausia de­natūratu. Taip pat galima jas išimti valgomąja druska (šaukštelis pusei stiklinės šilto vandens). Išėmę dėmę, audinį išskalaukime šiltame vandenyje.

* Iš baltų audinių žolės dėmes valykime 3% vandenilio pe­roksido tirpalu su trupučiu amoniako.

* Kvepalų ir odekolono dėmes ant šilkinių ir vilnonių drabu­žių suvilgykime etilo alkoholiu arba grynu glicerinu, paskui va­lykime vata, sudrėkinta etilo eteriu arba acetonu.

Baltuose audiniuose tokias dėmes pirma sudrėkinkime amonia­ku, paskui hidrosulfito tirpalu (žiupsnelis hidfosųlfito stiklinei vandens) ir po 2—3 min — oksalo rūgšties tirpalu (žiupsnelis rūgšties stiklinei vandens).

* Lūpų dažų dėmės iš vilnos ir šilko lengvai išsivalo grynu spiritu.

* Plaukų dažų dėmes galima išvalyti vandenilio peroksido tirpalu su amoniaku arba hidrosulfito tirpalu (šaukštelis stiklinei vandens). Tirpalą pašildykime iki 60° C ir jame pavilgyta vata pavalykime dėmę. Paskui daiktą išskalbkime šiltose pamuilėse.

* Prakaito dėmės išnyks, jeigu skalbdamos į šiltas pamuiles įpilsime truputį amoniako (šaukštelis litrui vandens). Taip pat dėmę galima valyti degtinės ir amoniako mišiniu.

vilnonio drabužio prakaito dėmes galima išimti koncentruo­tame druskos tirpale sudrėkintu skudurėliu; taip pat galima jas valyti spiritu.

* Pieno dėmes išskalbkite šaltose pamuilėse arba vandenyje su boraksu ar amoniaku.

* Purvo dėmės nevalykime tuoj pat, dar šlapios. Tegu ji iš­džiūsta, paskui valykime silpnu borakso tirpalu ir patrinkime sau­su skuduru.

* Ledų ir pieno dėmes galima išimti glicerino, amoniako ir šilto vandens mišiniu (lygiomis dalimis). Šiuo mišiniu pavalykime dėmę, paskui daiktą išskalbkime šiltame vandenyje.

* Kalio permanganato dėmė išnyks, jeigu dėmėtą vietą 3—4 val pamirkysime išrūgose arba rūgusiame piene, paskui daiktą išskalbsime.

* Iš balto audinio kalio, permanganato dėmę galima išvalyti oksalo rūgšties tirpalu (šaukštelis pusei stiklinės vandens), paskui daiktą reikia išskalbti karštame, po to šaltame vandenyje.

* Arbatos dėmes valykime glicerino ir amoniako mišiniu (4 dalys glicerino ir 1 dalis amoniako). Iš balto audinio senas dėmes geriau valykime oksalo rūgštinu (pusė šaukštelio stiklinei van­dens) arba hiposulfato tirpalu (šaukštelis stiklinei vandens). Pas­kui daiktą išvalykime, išskalbkime pamuilėse, įpylę 2 šaukštelius amoniako litrui vandens, ir gerai išskalaukime.

* Arbatos dėmes iš balto audinio galima išimti vandenilio pe­roksidu arba keliais citrinos sulčių lašais, paskui daiktą reikia išskalbti ir išskalauti šiltame vandenyje.

* Kavos, kakavos dėmes valykime perpus vandeniu atskiestu amoniaku. Itin gerai jas išimsime, jei pirma pavalysime benzinu.

* Iš plonų šilkinių suknelių kavos, kakavos dėmes imkime taip: suvilgykime jas glicerinu ir palaikykime 5—10 min, paskui išskalaukime šiltame virintame vandenyje.

* Kavos ir kakavos dėmės išnyks, jeigu daiktą išskalbsime šil­tame sūdytame vandenyje ir išskalausime šaltame. Kavos dėmes visiškai išima vandenilio peroksidas.

* Šokolado dėmės išsivalo verdančiomis pamuilėmis.

Pelėsių ir drėgmės dėmes valykime taip:

  • iš medvilninių audinių — apibarstykime dėmę smulkios sau­sos kreidos sluoksniu, pridenkime sugeriamuoju popieriumi ir ke­letą kartų juo patraukykime šiltą laidynę;
  • iš šilkinių ir vilnonių audinių — dėmę valykime terpentinu, paskui ją apibarstykime sausu moliu, pridenkime sugeriamuoju popieriumi ir išlaidykime šilta laidyne;
  • iš balto audinio — dėmę suvilgykime vandenilio peroksidu, paskui daiktą išskalbkime ir išskalaukime šiltame vandenyje;
  • iš spalvotų ir dažytų audinių — dėmę suvilgykime amoniaku. Tačiau pirma išmėginkime ant atkarpėlės, ar jis nekenkia audinio dažams.

* Šviežių pelėsių dėmių neliks, jeigu jas keletą kartų patrin-sime svogūno (ropelės) sultimis arba išrūgomis, o paskui gaminį išskalbsime karštame vandenyje.

* Tabako dėmes galima išvalyti su denatūratu išmaišytu kiau­šinio tryniu. Paskui audinį reikia plauti šiltu, po to karštu vande­niu.

* Iš šilkinio ir medvilninio audinio šviežią kiaušinio dėmę im­kime taip: paskalbkime šaltame vandenyje, paskui patrinkime silpname acto tirpale pavilgyta vata, po to gaminį išskalbkime šiltame vandenyje.

Rašalo dėmes galima išimti:

  • * amoniako ir geriamosios sodos tirpalu (šaukštelis amonia­ko ir 1—2 šaukšteliai sodos stiklinei vandens);
  • citrinos sultimis (tam tikslui sultys išspaudžiamos ant vatos, ši uždedama ant dėmės, išvalyta vieta perplaunama vandeniu, paskui sausai nušluostoma drobiniu skudurėliu);
  • iš baltų audinių — vandenilio peroksido ir amoniako mišiniu (po šaukštelį stiklinei vandens);
  • rūgusiu pienu (paskui gaminys gerai išskalbiamas ir išskalau­jamas);
  • iš spalvotų audinių — glicerino ir denatūrato mišiniu (2 dalys glicerino ir 5 dalys denatūrato);
  • iš poliruotų baldų — alumi (dėmė patrinama alum suvilgytu-skuduru, leidžiama jai pradžiūti, paskui išvaškuojama ir nubliz­ginama minkštu vilnoniu skuduru);
  • iš odos dirbinių — šiltu pienu;
  • iš klijuotės — degtukais. Dėmė suvilgoma vandeniu ir patri­nama degtuko galvute (prireikus trinama pakartotinai).

* Rašalo ir rūdžių dėmes iš drobės ir nuo rankų išima prino­kusių pomidorų sultys.

* Cheminio pieštuko ir šratinuko dėmės išvalomos denatūratu.

* Spalvoto tušo dėmės valomos vandeniniu borakso arba amo­niako tirpalu ir išplaunamos šiltomis pamuilėmis su amoniaku.

* Rašalo dėmės iš kilimo valomos verdančiu pienu, citrinos sultimis arba koncentruotu citrinos rūgšties arba acto tirpalu.

Tokias dėmes taip pat galima išimti pakaitomis valant pienu ir rūgštimi.

* Šviežias rašalo dėmes ant nedažytų grindų pirmiausia reikia sugerti vata arba sugeriamuoju popieriumi, paskui suvilgyti cit­rinos sultimis, koncentruotu acto arba oksalo rūgšties tirpalu.

* Rašalo dėmes nuo linoleumo galima nutrinti švitriniu popie­riumi arba pemza. Likusius pėdsakus reikia pavalyti aliejum (ge­riausia sėmenų) arba pokostu, paskui gerai nublizginti vilnoniu minkštu skuduru.

* Aliejaus dėmes galima išimti žibalu. Daroma taip: žibale pavilgytu skudurėliu atsargiai patrinama dėmėta vieta, paskui daiktas išskalbiamas šiltose pamuilėse.

* Iš vilnos arba šilko šviežios riebalų dėmės imamos taip: dėmė apibarstoma talku, uždengiama sugeriamuoju popierium ir laidoma nelabai karšta laidyne. Talką galima palikti iki kitos dienos. Jei­gu dar žymi, dėmė patrinama valytame benzine pavilgyta vata. Kartkartėmis reikia ją keisti. Valyta vieta apibarstoma talku, ir šis laikomas 1—2 val, kad sugertų benziną. Vietoj talko tinka kreida arba dantų milteliai.

* Senos riebalų dėmės gerai išvalomos 1 dalies amoniako, 1 dalies druskos ir 3 dalių vandens mišiniu. Valytas daiktas paka­binamas, kad išsivėdintų, paskuį išskalbiamas švariame vandenyje.

* Šiltos duonos minkštimas gerai valo šviežias riebalų dėmes.

* Šviežią riebalų dėmę galima išimti apibarsčius ją druska ir atsargiai patrynus. Druską reikia keisti keletą kartų, kol dėmė iš­nyks. Vietoj druskos galima vartoti miltus.

* Riebalų dėmes iš kilimų galima išvalyti benzino ir sintetinių skalbiklių mišiniu. Juo įtrinama dėmė, po keleto valandų išplau­nama karštu vandeniu. Senos dėmės valomos pakartotinai.

* Vandens arba bet kokio skysčio dėmės iš ąžuolinių baldų valomos dviem būdais:

  1. dėmė ištepama aliejaus ir druskos mišiniu, po 1—2 val jis nuimamas, o dėmė valoma pirma drėgnu, paskui sausu skudu­ru ir išvaškuojama;
  2. dėmė ištepama su trupučiu aliejaus sumaišytais papirosų pelenais. Paskui nublizginama sausu vilnoniu skuduru.

* Iš poliruotų baldų nuo karštų uždėtų daiktų atsiradusios baltos dėmės valomos taip: patrinama gabaliuku parafino su vaš­ku, uždengiama filtriniu popieriumi ir prispaudžiama nelabai karšta laidyne. Po kurio laiko nublizginama minkštu skuduru.

* Riebalų dėmės iš minkštų baldų išimamos actu sudrėkintu moliu (palaikoma ant dėmės).

*Briliantinio žaliojo dėmes iš poliruotų baldų galima išvalyti paprastu mokykliniu pieštuko trintuku. Nusausinus skystį, trina­ma trintuku.

* Šviežios rūgšties dėmės tuoj pat suvilgomos amoniaku, pas­kui paplaunamos vandeniu. Vietoj amoniako galima vartoti van­denyje ištirpintą natrio hidrokarbonatą (1 dalis hidrokarbonato, 5 dalys vandens).

* Žibalo dėmes galima išimti benzinu: po jomis padedama sugeriamojo popieriaus skiautė, dėmės apibarstomos degtąja mag-nezija, pridengiama sugeriamuoju popieriumi ir prislegiama.

* Stearino, parafino, vaško dėmes iš medvilninių, lininių, vil­nonių ir šilkinių įvairiaspalvių audinių galima išimti benzinu arba terpentinu (pirma dėmė atsargiai nugrandoma).

Šviežias tokias dėmes galima valyti taip: dėmę iš gerosios ir blogosios pusės uždengti sugeriamuoju popieriumi ir laidyti šilta laidyne. Susiriebalavusį popierių reikia pakeisti. Likusias dėmių žymes pavalyti denatūratu.

* Jodo dėmes reikia keletą kartų sudrėkinti vandeniu, paskui įtrinti krakmolu.

Tokia dėmė išvaloma, pamirkius dėmėtą vietą amoniako tirpa­le (keletas lašų amoniako stiklinei vandens). Paskui drabužis iš­skalbiamas muilo putose.

Iš spalvotų audinių jodo dėmės išimamos denatūratu arba ace­tonu.

* Kraujo dėmės pirma išskalbiamos šaltame vandenyje, paskui šiltose pamuilėse. Senos dėmės pavalomos amoniako tirpalu (šaukštelis stiklinei vandens), paskui — tokiu pat borakso tirpalu.

* Kraujo dėmes iš plonų šilkinių gaminių galima išvalyti tirš­tu krakmolo ir šalto vandens skiediniu. Šia mase dėmė užtepama iš gerosios ir blogosios pusės, gerai išdžiūvęs drabužis nupurto­mas ir prireikus išskalbiamas.

* Rūdžių dėmes iš baltų audinių galima išvalyti hidrosulfito tirpalu (šaukštelis stiklinei vandens). Tam tikslui tirpalas pašildo­mas iki 60—70° C, į jį įdedamas dėmėtas audinys, keletą minučių palaikomas, paskui išskalaujamas šiltame vandenyje.

Šias dėmes taip pat galima valyti acto arba oksalo rūgštimi (šaukštelis stiklinei vandens). Tirpalas pašildomas beveik iki vi­rimo temperatūros, į jį įdedamas dėmėtas audinys, palaikomas ke­letą minučių, paskui gerai išskalbiamas įbėrus į vandenį geriamosios sodos arba įpylus amoniako. Jeigu dėmė neišnyksta, valoma pakartotinai.

* Hidrosulfitu nepatariama valyti spalvotų audinių, nes jis blukina dažus.

Vos žymią rūdžių dėmę galima išimti citrinos sultimis. Dėmė keletą kartų jomis suvilgoma, paskui šiek tiek palyginama laidy­ne, po to išplaunama vandeniu.

Rūdžių dėmėms valyti yra ir specialių preparatų — „Rūdžių dėmių valiklis”, baltiklis „Universalnyj”.

* Iš spalvotų audinių rūdžių dėmes galima išvalyti glicerino, smulkintos baltos kreidos ir vandens mišiniu (lygiomis dalimis). Šiuo mišiniu įtrinama dėmė, praėjus parai, drabužis išskalbiamas.

* Iš šviesių vilnonių gaminių nudegimo dėmes galima išvalyti vandenilio peroksido ir amoniako vandeniniu tirpalu (šaukštelis vandenilio peroksido, keletas lašų amoniako, pusė stiklinės van­dens).

Dėmę dar galima sudrėkinti svogūno sultimis, palaikyti keletą valandų, paskui išskalbti.

* Iš vilnonių, medvilninių ir šilkinių audinių nudegimo dėmės valomos denatūratu.

* Žuvies, konservų ir sriubos dėmes galima išvalyti mišiniu, sudarytu iš šaukštelio glicerino, pusės šaukštelio amoniako ir šaukštelio vandens.

Iš natūralaus ir dirbtinio šilko šios dėmės išimamos mišiniu, sudarytu iš šaukšto glicerino, pusės šaukštelio amoniako ir šaukšto degtinės.

* Žuvies taukų dėmės valomos silpnu acto tirpalu.

* Padažų dėmės išnyks, jeigu 20 min pamirkysime jas iki 35— 40° C pašildytame glicerine, paskui išplausime šiltame vandenyje.

* Pomidorų tyrės dėmės valomos 10% oksalo rūgšties tirpalu, paskui išplaunamos vandeniu.

* Musių dėmės išimamos atskiestu amoniaku, paskui išskal­biama vandenyje. Seniai suteršti gaminiai keletą valandų mirkomi pamuilėse, į jas įpylus truputį valyto benzino, paskui valoma pa­muilėse pavilgytu šepečiu.

* Silikatinių klijų dėmes galima išimti karštomis pamuilėmis, įbėrus šaukštelį sodos, arba 10% natrio fluorido tirpalu.

* Kazeino klijų dėmės išimamos pašildytu glicerinu. Dėmė juo gausiai suvilgoma, praėjus 1—2 val, nuplaunama vandeniu su trupučiu amoniako.

* Deguto ir ratų tepalo dėmes galima išvalyti kiaušinio try­nio ir terpentino mišiniu (lygiomis dalimis). Po valandos, nugram-džius išdžiūvusią plutelę, dėmė išplaunama karštu vandeniu. Se­nas dėmes reikia gerai sudrėkinti terpentinu, išdžiovinti, suvilgyti geriamosios sodos ar pelenų vandeniniu tirpalu ir kartkartėmis sudrėkinti vandeniu. Išvalyta vieta suvilgoma terpentinu ir laido­ma per sugeriamąjį popierių karšta laidyne.

* Šviežios dervos dėmės suvilgomos acetonu, benzinu arba terpentinu, paskui pavalomos tame pat tirpale suvilgytu skudu­rėliu, pridengiamos sugeriamuoju popieriumi ir prispaudžiama karšta laidyne.

* Dervos, asfalto, naftos, benzino, žibalo senas dėmes galima išvalyti tokiu mišiniu: šaukštelis baltojo molio, šaukštelis bulvių krakmolo, keletas lašų terpentino ir amoniako. Dėmė sudrėkina­ma mišiniu, jam pradžiūvus, gerai išvaloma šepečiu. Jei dėmė dar žymi, valoma pakartotinai. Likusią geltoną dėmę galima išimti silpnu vandenilio peroksido tirpalu.

* Grindų ir batų tepalų dėmės patrinamos pamuilėmis su tru­pučiu amoniako. Po tokio valymo neišnykusios dėmės suvilgomos hiposulfito tirpalu (šaukštelis pusei stiklinės vandens) ir patrina­mos, paskui daiktas išplaunamas šiltose pamuilėse.

* Šviežias suodžių ir anglies dėmes galima išimti terpentinu. Dėmę reikia sumirkyti, po kurio laiko daiktą išplauti pamuilėse, paskui gerai išskalauti. Senos dėmės imamos su kiaušinio tryniu sumaišytu terpentinu. Mišinį reikia atsargiai pašildyti puode su karštu vandeniu ir patrinti juo dėmę, paskui daiktą išskalbti pa­muilėse ir išskalauti.

* Šviežios aliejinių dažų dėmės suvilgomos terpentine arba valytame benzine pamirkyta vata, paskui trinamos amoniake su­drėkinta vata, kol visai išnyks.

Senos dėmės sudrėkinamos terpentinu su trupučiu amoniako, o dažams suminkštėjus, valomos stipriu geriamosios sodos tirpalu, paskui išskalbiama šiltu vandeniu.

Senas dėmes galima valyti ir taip: patepti trupučiu margarino arba sviesto, o po kurio laiko patrinti žibalu, amoniaku arba ben­zinu, paskui gaminį išskalbti.

* Lakų (aliejinių, spiritinių ir celiuliozinių) dėmės išimamos

1 dalies denatūrato ir 2 dalių acetono mišiniu.

* Šviežios aliejinio lako dėmės išvalomos terpentinu arba de­natūratu. Įdžiūvusios senos dėmės pirma patepamos sviestu, pas­kui valomos taip pat kaip aliejinių dažų.

* Nežinomos kilmės dėmės valomos taip pat kaip riebalų dė­mės, trinamos etilo alkoholio, etilo eterio ir amoniako mišiniu (ly­giomis dalimis). Vietoj eterio galima vartoti benziną, acetoną, amoniaką ir kitus tirpiklius. Šias dėmes taip pat galima valyti spiritiniu muilo tirpalu.

* Aliejiniais dažais suteptas rankas lengvai galima nuplauti aliejumi. Į odą įtrinama truputis aliejaus, paskui jis nuplaunamas šiltu vandeniu.

* Anilinių dažų dėmės išnyks, jeigu pirma jas patrinsime de­natūratu, paskui 10% kalio permanganato tirpalu. Tada jas išplau­kime 2% oksalo rūgšties arba natrio hidrosulfito tirpalu ir išska­laukime vandenyje.

* Kalkinių arba silikatinių dažų (vandeninių) dėmės iš audinių] lengvai išvalomos sausu kietu šepečiu. Seną dėmę galima išimti 9% actu, paskui paplauti vandenyje ir išlaidyti per sausą šluostę.

Rūdžių dėmės ir suodžiai ant tinko prieš remontuojant plauna­ma 3-% druskos rūgšties tirpalu, o riebalų dėmės — 2% sodos tirpalu.

Rūdžių dėmės naikinamos ir vario sulfato tirpalu (50—100 g vario sulfato litrui verdančio vandens). Kad geriau veiktų, plauna­ma karštu tirpalu. Dar neišnykusios dėmės uždažomos aliejiniu laku arba baltalais.

* Sunkiai išvalomos iš linoleumo dėmės imamos benzinu arba amoniaku.

* Iš parketo riebalų dėmės valomos magnezijos milteliais — apibarstomos, o po kurio laiko milteliai nušluojami.

* Iš knygų dėmės imamos šiais būdais:

rašalo dėmė pavaloma 20% vandenilio peroksido tirpalu, suvil­gyta vieta paliekama džiūti tarp dviejų sugeriamojo popieriaus, lapų arba valoma iš pradžių spirite suvilgytu šepečiu, paskui — oksalo rūgštyje;

pirštų dėmė atsargiai patrinama muilu, paskui švariu drėgnu skudurėliu ir paliekama džiūti tarp dviejų sugeriamojo popieriaus lapų;

musių suterštos vietos truputį sudrėkinamos etilo alko­holiu arba actu;

riebalų dėmės uždengiamos sugeriamuoju popieriumi ir juo stumdoma šilta laidynė, kol sugeriamasis popierius visiškai suge­ria riebalus. Senas dėmes reikia atsargiai patrinti šaukštelio mag­nio ir keleto lašų benzino mišiniu. Nežymias riebalų dėmes kar­tais pavyksta išimti šviežios šiltos duonos minkštimu;

pelėsių dėmės imamos amoniaku arba 2% formalino tirpalu, paskui laidomos laidyne per filtravimo popierių.

Nešvarius knygų viršelius galima pavalyti kiaušinio trynio ir trupučio spirito mišiniu. Jame pamirkyti skudurėlį ir patrinti vir­šelį, paskui nublizginti vilnoniu skudurėliu.

PrastaiPuiku (1 votes, average: 10.00 out of 10)
Loading...
  1. , , ,
8 komentarai

Leave a Reply to aligmantas cekuolis Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *




Patarimų Archyvas
© 2009-2021 ValdoPatarimai.lt Visos teisės saugomos.
Pateiktą informaciją draudžiama kopijuoti ir skelbti kitose svetainėse.
Privacy policy