Skaitymo laikas: 4 – 6 min.

Gyvybės simbolis – margutis
Svarbiausias Velykų atributas – margutis. Jis simbolizuoja viso, kas gyva, atsiradimą, vaisingumą ir nesibaigiantį gyvybės ratą. Dar pagonybės laikais žmonės tikėjo, kad pavasarį dievams paaukotas kiaušinis suteiks jėgų ir sveikatos. Būtent tada kiaušiniai buvo pradėti dažyti ir marginti. Margučių spalvos taip pat turėjo svarbią reikšmę. Raudona spalva simbolizavo gyvybę, juoda – žemę, mėlyna – dangų, geltona – pribrendusius javus.

Lietuvoje marginti margučius – sena šeimos tradicija. Dar ir šiais laikais jie gana dažnai dažomi natūraliais dažais. Lietuvoje šiai šventei ruošiasi visa šeima – švarina namus, verda ir kepa šventinius valgius, dažo kiaušinius. Po rytinių Mišių grįžę iš bažnyčios visi sėda prie stalo, daužo margučius ir mėgaujasi šventiniais skanumynais.

Velykų papročiai formavosi nuo seniausių laikų. Jie sklidini gėrio ir pavasarinio džiaugsmo. Todėl ir Velykų ritualai linksmi, triukšmingi, o švenčių stalai nukraunami ypatingais valgiais.

Velykos kitose šalyse
Velykos smagiai švenčiamos daugelyje šalių. Pavyzdžiui, Liuksemburge per Velykas vaikai gali triukšmauti kiek širdis geidžia.

Italijoje per Velykas rengiamos vaišės gamtoje. Į iškylą italai traukia antrąją Velykų dieną. Tradicinis Velykų valgis – tortą di pasquetta – pyragas su virtais kiaušiniais ir špinatais. Vaikai rengia žalio kiaušinio svaidymo varžybas. Daugelyje šalių (kaip ir Lietuvoje) namai per Velykas puošiami sužaliavusiomis medžių ir krūmų šakomis bei pirmosiomis pavasario gėlėmis. Suomiai juokais vienas kitą pliekia beržų šakelėmis – tai turi jiems atnešti laimę. Daugelis tautų labai daug reikšmės teikia vandeniui. Tikima, kad Velykų rytą pašventintas vanduo turi ypatingų galių. Australijoje sužadėtiniai šiai šventei vandens parsineša iš šaltinių, upelių ar upių. Jei jie šiuo vandeniu apsišlaksto prieš vestuves, jų santuoka bus laiminga. Vokietijoje, Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemėje, laikomasi vieno labai seno pagoniško papročio, kuris gyvuoja jau daugiau kaip 2000 metų. Velykų sekmadienį susirenka daug žmonių ir skambant Velykų varpams nuo kalnelio žemyn paleidžia ąžuolinius ratus su degančiais šiaudais. Velykų ratai su keturiais stipinais simbolizuoja kryžių.

Graikijoje Velykos pradedamos švęsti jau Didįjį Ketvirtadienį. Kiaušiniai dažomi raudonai, nes tai džiaugsmo spalva. Jie išlaikomi iki Velykų ryto, o paskui valgomi.

Švedijoje Didįjį Ketvirtadienį vaikai apsivelka ilgus sijonus, apsimuturiuoja skaromis, pasiima tuščius kavinukus ir traukia nuo durų prie durų, prašydami pridėti į juos saldumynų. Suaugusieji puošia namus beržų šakelėmis ir ryškiomis plunksnomis. Norvegijos šiaurėje Velykos švenčiamos net dešimt dienų. Šia proga rengiamos elnių traukiamų rogių lenktynės. Islandijoje, trolių ir laukinių žvėrių krašte, Velykų rytą tvyro ramybė. Meksikoje Velykos linksmai švenčiamos net dvi savaites. Žmonės šoka pagal gatvėse skambančią muziką. Kalifornijoje (JAV) prieš Velykas iš Kalėdų eglės sukalamas didelis kryžius. Velykų rytą kryžių ir visą bažnyčią vaikai puošia gėlėmis.

Velykų receptai:

KIAUŠINIAI KRIENŲ PADAŽE
8 kiaušiniai, 200 g juodos duonos, 30 g sviesto, 50 g lietuviško varškės sūrio.
Padažui: 40 g sviesto, 1-2 šaukštai miltų, 1 stiklinė grietinės, 1 stiklinė vandens, 2-3 šaukštai
tarkuotų krienų, druskos, cukraus.
Duoną supjaustykite nedideliais kubeliais ir apkepinkite svieste. Kiaušinius sudėkite į verdantį vandenį ir 4-5 minutes virkite. Išgriebkite, perpilkite šaltu vandeniu ir nulupkite. Į pakaitintą pusdubeni sudėkite pakepintą duoną, kiaušinius, viską užpilkite krienų padažu ir apibarstykite tarkuotu sūriu bei kapotomis petražolėmis. Patiekite su virtomis bulvėmis ir šviežiais ar raugintais agurkais. Skanu ir su duona.
Padažui miltus pakepinkite svieste, kol pagels. Supilkite karštą vandenį, maišydami pavirinkite, supilkite grietinę: sudėkite krienus, pasūdykite ir pakaitinkite.

ŠONINĖ, ĮDARYTA VIŠTIENA
Maždaug 1,5 kg šoninės ir300 g vištienos.
Mėsą įtrinkite prieskoniais ir palikite per naktį šaldytuve. Kitą dieną šoninės gabalą įpjaukite (pradurkite) peiliu kiaurai ir į kiaurymę įkiškite vištienos juostelių (maždaug piršto storio). Paruoštą šoninę kepkite maždaug valandą orkaitėje, 180-200°C temperatūroje. Galima patiekti ir karštą, ir šaltą.

KEPTA KALAKUTO ŠLAUNELĖ
1 kalakuto šlaunelė (apie 1 kg), pagal skonį druskos, juodųjų pipirų, paukštienos prieskonių, 4 skiltelės česnako, 2 šaukštai majonezo, 1 šaukštas pomidorų padažo, 1 šaukštas aliejaus.
Šlaunelę keletą kartų įpjaukite skersai ir išilgai, kad geriau įsigertų prieskoniai. Įtrinkite visais sumaišytais prieskoniais bei susmulkintais česnakais ir palikite per naktį vėsioje vietoje. Kitą dieną šlaunelę dėkite į kepimo maišelį ir kepkite apie 45 min. 200 laipsnių temperatūroje. Skanu su konservuotais vaisiais.

ŽELĖ KIAUŠINIAI
Kiaušinio storgalyje smailiu peiliu padarykite apie 1-1,5 cm skersmens skylutę ir iškratykite kiaušinio turinį lauk (tiks kiaušinienei ir pyragams kepti). Skylutę pradurkite kiaušinio storgalyje – tuomet gražiau atrodys jau pagaminti želė kiaušiniai. Tuščius lukštus iškaitinkite verdančiu vandeniu.
Pasiruoškite keleto rūšių (pavyzdžiui, vyšnių ir citrinų) želė, ant kiaušinio dugno įpilkite po kelis arbatinius šaukštelius želė, palaukite kol sustings. Vėliau pro pradurtą skylutę dėkite įvairių uogų (atšildytų) ir užpilkite likusia želė.

Želė pripildytus kiaušinius dėkite į švarią kiaušinių dėžutę skylutėmis į viršų ir palaikykite šaldytuve, kol sustings želė.Tada atsargiai nulupkite lukštą ir gražiai išdėliokite želė kiaušinius inde storgaliu žemyn.