Naujieji Metai

Skaitymo laikas: 4 – 6 min.

2153360405 b78d004cf8 m Naujieji MetaiPrieš metus laiko buvo diena, kai mes spaudėme rankas savo artimiesiems, draugams ir sakėme: “Sveiki sulaukę Naujųjų Metų!”Linkėjome tada vieni kitiems laimės, džiaugsmo, sveikatos ir visų troškimų išsipildymo.

Vakar taip pat spaudėme rankas ir linkėjome to paties, tačiau jau ne visiems. Ne vienas iš giminaičių ar mums artimų žmonių pasitraukė iš šio, žemiško gyvenimo, nors ir linkėjome visiems laimės, džiaugsmo, sveikatos, ilgų gyvenimo metų.
Kai atsigręži atgal ir pažvelgi į praeituosius metus, dažnai pasijunti esąs apgautas. Mūsų troškimai, linkėjimai išlydint senuosius metus buvo tik gražios svajonės, o gyvenimas ištisus metus maitino mus rūpesčiais ir skausmais. Tiesa, buvo džiaugsmo akimirkų. Bet ką ten džiaugsmas, palyginus su nesibaigiančiais vargais…

Mūsų gyvenimas yra ištisas, didelis laukimas, arba, kaip sakė vienas rašytojas, – didelis apsigavimas. Ir tikrai. Mes nuolat save apgaudinėjame. Ar pamąstėme vakar, atsisveikindami su senaisiais metais, kad mes dar labiau priartėjome prie amžinybės. Kai užsuktas laikrodis sustoja, mes jį prisukame ir jis vėl eina. Ne taip yra su žmogaus gyvenimu. Dienas, mėnesius ir metus mūsų būties laikrodis rodo tiktai vieną kartą o paskui sustoja šiam gyvenimui amžinai. Šio laikrodžio dar niekas nesugebėjo prisukti, kad jis vėl tiksėtų.

341401051 390074263e m Naujieji MetaiKas naudoja sieninį kalendorių, tas kasdien plėšia po lapelį ir jį išmeta. Tačiau retas tepagalvoja, kad, plėšdamas tuos lapus jis drasko savo paties gyvenimo dienas ir kad ateis laikas, kuomet bus nuplėštas paskutinis jo gyvenimo lapas.
Gyvenimas yra vienkartinė Dievo dovana ir mes privalome žinoti, suprasti praeinančio laiko vertę. Senovės pagonių poetas Virgilijus senatvėje sakė: “O kad Jupiteris grąžintų man prarastus metus!” Niekas jų negrąžins, nors ir kažkiek maldautume. Šv. Raštas mūsų dienas palygina su nuplaukiančiu laivu, su praskrendančiu paukščiu, pagaliau, su nepastoviausiu dalyku žemėje – su šešėliu. Poetas yra pasakęs:

“Apmirusi gamta pavasarį vėl atgims,
plikos medžių šakos vėl pasipuoš žalumynais,
tiktai žmogaus gyvenimas dviejų pavasarių neturi…”

Tai tiesa, kad žmogaus gyvenimas dviejų pavasarių neturi čia, bet netiesa, kad dėl to reikėtų liūdėti. Kiekvienas krikščionis yra ateities žmogus. Jis turi dangaus pilietybę, kuri daug brangesnė, negu sugrąžinta jaunystė: Apaštalas Povilas sako, kad “ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į galvą neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie Jį myli”.

38127949 6e889d961f m Naujieji MetaiKai kam nepatinka, kai Bažnyčia primena, jog žemiškasis gyvenimas turi ne tik pradžią bet ir pabaigą Bažnyčia yra kaltinama, kad ji yra džiaugsmo tramdytoja, bei žmogaus laimės priešininkė. Tačiau Bažnyčia ne tik negriauna žmogaus laimės, bet stengiasi jo gyvenimą padaryti prasmingu ir laimingu. Laimingu nori žmogų padaryti ne mėnesiui, ne metams, bet visai amžinybei.

Ką davė mums praėjusieji metai mes žinome, o ką duos ateinantieji, mums yra paslaptis. Mes galime tik įsivaizduoti, svajoti, linkėti. Bet viena yra tikrai aišku. Mes išplėšėme dar vieną lapą iš savo gyvenimo knygos ir dar labiau priartinome atsiskaitymo Dievui dieną. Tai visiems žinoma ir suprantama tiesa, bet ne visų noriai priimama.

Kažkas pasakojo atsitikimą iš Naujųjų Metų šventės. Šampanas jau išpilstytas į taures, visi svečiai atsistoja, laukdami dvylikos laikrodžio dūžių. Ir štai šeimininkas iškilmingai taria tostą: “Putok, gyvenime, ir kitais metais taip šauniai, kaip šitas šampanas!” Vos ištaręs šiuos žodžius, šeimininkas susmunka, o po kelių valandų jo “putojantis” gyvenimas nutrūksta… Infarktas!

Daktaras Wardas yra pasakęs: “Aš nerandu savo gyvenime nei vieno laikotarpio, kada visa širdimi nebūčiau troškęs patikti Dievui”. Jei mes negalime taip pasakyti apie praėjusius metus, tai tebūna toks mūsų pasiryžimas šiems metams. Kartu su Wilhelm Wulms sakykime:

“Dieve, kuris mus sukūrei pagal savo paveikslą ir panašumą neleiski mums pražūti.
Dieve, šaukiam Tave, kad triukšme neapkurstume, kad šviesoj neapaktume,
kad ekranų, kad filmų žaisme neiškvaištume, kad antenų miške nepamestume Tavęs, Dieve,
ir tikro gyvenimo, ir tikro žmogaus ir kad taptume vienas kitam neužgaulūs ir atsargūs,
įžvalgūs ir mąstantys, kad taptume Žmonėmis!”

  1. , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

PrastaiPuiku (No Ratings Yet)
Loading...Loading...

Informuoti, kai atsiras naujas komentaras. Užsisakyti pranešimus