Žinojo mūsų senoliai ir bičių nuodus. Kartais duodavo bitėms skaudžias vietas sugilti, kartais ir apygrynių nuodų gaudavo-, bitėms duodavo milu apsuktą ranką gilti, o tą milą tuoj žąsies ar kiškio taukuose virdavo. Ne tik pačias bites buvo tiksliai įsižiūrėję, bet ir pastebėję, kad bitininkai negali būti gyvatininkais, o gyvatininkai...