Prieskoniai
Česnakas tinka avienos patiekalams paskaninti, juo jtrinamos duonos riekelės. Česnako dedama į maltinukus, į grietinėje verdamą menkę, žuvienę. Anyžiaus grūdelių dedama į antpilą, degtinę. Šviežiais, smulkiai sukapotais lapais tinka pagardinti salotas, Bazilikas labai pagardina sriubas, kepsnius, padažus, žuvį ir laukinių paukščių mėsą.
• Krienuose yra daug vitamino C (daugiau negu citrinose ir apelsinuose), mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, kalio), angliavandenių ir eterinio aliejaus, kuris užmuša bakterijas. Kadangi krienai pasižymi antimikrobimėmis ypatybėmis, tai jais gydomos žaizdos, opos, skalaujama burna. Krienais, kaip ir garstyčiomis, gali būti gydomas radikulitas, bronchitas. Jų antpilu balinamos strazdanos ir
Prieskoniniai augalai labai naudingi sveikatai. Jie ir pagardina maistų, ir praverčia gydant kai kurias ligas. Prieskoninius žalumynus vartokite kasdien ir berkite jų nemažai. Maistas bus skanesnis ir lengviau virškinamas. • Prisirinkite jeronimų, mirtų, juozažolės ir kt. kvapiųjų žalumynų. Sudžiovintas kvapiąsias prieskonines daržoves ir žalumynus , sutrinkite maišelyje tarp rankų.
Rūgštynės labai tinka C hipovitaminozei gydyti. Ligoniams, sergantiems geltlige arba kitomis kepenų bei tulžies, šlapimo pūslės ligomis, patartina gerti rūgštynių sultis. Tai puikus tulžį varantis vaistas. Šviežias rūgštynių sultis gerkite po 1—2 šaukštelius 3 kartus per dieną. • Rūgštynių nevartokite, kai sergate žarnų uždegimu, tuberkulioze arba sutrikusi druskų apykaita.
Čiobreliai švelniai kvepia, beveik saldūs. Jie įkvėps gyvybės bet kuriam kasdieniam patiekalui. Išskiriama net per trys šimtai čiobrelio atmainų. Tai tradicinis prancūzų, graikų, italų, persų, ispanų ir turkų virtuvių prieskonis. Prancūzai be čiobrelių negalėtų išvirti svogūnų sriubos, o šiaurės kraštuose be jų neįsivaizduojama žirnių sriuba. Šviežiai nuskinti čiobreliai subtiliai
Pipirnės kilusios iš Irano, o kaip prieskonis plačiai vartojamos Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose. Žaliuose pipirnių lapuose yra kalcio, geležies, vitaminų A, B, C ir PP. Savo skoniu jos primena garstyčias ir krienus. Pipirnių galima dėti į salotas, padažus, jomis apibarstyti sumuštinius. Aromatingos, kartoko skonio pipirnės tinka ir pagardinti
Lapiniai ridikėliai mūsų šalyje auginami nuo 1986 metų. Juose taip pat daug vertingųjų medžiagų: vitamino C (net 2,5 karto daugiau negu ridikėlių šakniavaisiuose), kalcio, kalio, natrio, magnio, geležies. Ne veltui japonai šiuos augalus vadina „žaliąja jėga”. Lapelių skonis primena mums įprastų šakniavaisinlų ridikėlių. Maistui vartojami ir šių daržovių skllčialapiai.
Petražolės – ryškiai žalias dvimetis augalas, kaip prieskonis vartojamas ne tik Europoje, bet ir Amerikos, Vidurio Rytu virtuvėse. Išskiriamos dvi petražolių rūšys: garbanotoji ir plačialapė. Garbanotoji petražolė puikiai tiks patiekalus puošti, nes ši yra silpnesnio kvapo ir ne tokio gero skonio kaip plačialapė.
GELSVES Labiausiai paplitusios Pietų Europos šalių virtuvėse. Kulinarijoje dažnai vartojami ne tik gelsvių lapai, bet ir sėklos, vaisiai, šaknys, kurios sutarkuotos skoniu primena riešutus. Gelsvės yra stipraus kvapo ir skonio, panašaus į salierų ir petražolių. Jų lapų galima dėti į salotas, sriubas, troškinius, bulvių patiekalus. Gelsvėmis galite papuošti daržovių
RAUDONĖLIAI Dažniausiai vartojam ruošiant meksikiečių, graikų, italų ir ispanų virtuvių patiekalus. Be abejo, tai picų mėgėjų numylėtinis. Raudonėlių skonis ir aromatas labai stiprus. Šis prieskonis puikiai dera su bazilikais ir kartu sukuria nepamirštamą itališkų patiekalų skonį. Labai tinka pomidorų padažams, keptai mėsai ir daržovėms gardinti