Šokoladas

Remiantis viena iš versijų, žodis „šokoladas” kilo iš Amerikos indėnų actekų žodžio xocolatl. Taip buvo pavadintas kartus gėrimas iš kakavos pupelių. Tačiau jas pirmieji ėmė vartoti dabartinės Meksikos pietuose gyvenusios olmekų genties indėnai. Šį kartų šaltą kakavos pupelių gėrimą žyniai naudojo ritualams ir apeigoms atlikti, aukodavo dievams. Šventojo gėrimo gamyba buvo didžiausia paslaptis. Jį galėjo gerti tik išrinktieji: genties vadai, jų artimieji, žyniai ir pasižymėję kariai. „Šokoladinę estafetę” iš olmekų perėmė majai. Indėnai maišydavo maltas apkepintas kakavos pupeles su vandeniu ir raudonųjų aitriųjų paprikų milteliais.Tokiu gėrimu gausiai aplaistydavo aukų altorius.

Šokoladas – valstybinė paslaptis

XVI amžiaus viduryje vienuolis Benconis įteikė Ispanijos karaliui laišką apie naudingas skystojo šokolado savybes. Pranešimą    tuoj pat įslaptino, o šokoladą paskelbė vals tybės paslaptimi. Už jos atskleidimą mirties bausmė įvykdyta dešimtims žmonių. Ilgą laiką šokoladas buvo prieinamas tik labai turtingiems žmonėms: gamyba sudėtinga,    o sudedamosios dalys – labai brangios, ir tik XIX amžiuje konditeriai sugebėjo paga-    minti beveik šiuolaikinio šokolado produktą. O XX amžiuje, staigiai atpigus kakavai ir cukrui, šokoladas tapo prieinamas visiems. Reklamuojamas kaip„karalių valgis”, jis pradėjo savo triumfo kelionę.

KODĖL „DIEVŲ MAISTAS”?
Šokolade esantis teobrominas – stimuliuojamoji medžiaga, artima kofeinui. Ji gerina kraujotaką, raumenų pajėgumą, stiprina smegenų veiklą, grąžina jėgas. Gal todėl dėl šio alkaloido gimė antrasis šokolado pavadi-nimas„dievų maistas” – teo bromą (lot.). Beje, šokoladas veikia ir kaip lengvas antidepresantas – šį poveikį dar stiprina angliavandeniai, stimuliuojantys smegenyse serotonino gamybą. Tačiau teobrominas gali būti nuodingas daugeliui gyvūnų. Katėms ir šunims vidutinė mirtina dozė – 200-300 mg/kg teobromino. Arkliai ir papūgos taip pat jautrūs šiai medžiagai.Tačiau žmogus, suvalgęs daug šokolado, mirtinai apsinuodyti negali.

Pagrindinė šokolado ir kakavos miltelių gamybos žaliava yra pupelės – kakavos medžio, augančio pasaulio atogrąžų rajonuose, sėklos. Kakavos pupelių (apie 30-50 vienetų) yra migdolo formos 2,5 cm ilgio vaisiaus minkštime. Skoniui ir kvapui pagerinti plantacijose pupelės apdorojamos – fermentuojamos ir džiovinamos. Pagrindiniai kakavos pupelių sausos medžiagos komponentai yra riebalai, alkaloidai -teobrominas, kofeinas, baltymai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos, organinės rūgštys, kvapieji junginiai. Riebalai (kakavos sviestas) sudaro 52-56 proc. sausųjų medžiagų. Esant 25 °C temperatūrai kakavos sviestas kietas ir trapus, o 32 °C – skystas, todėl burnoje ištirpsta visiškai.

Keičiant cukraus ir kakavos santykį, kinta ir šokolado skonis – nuo kartaus iki saldaus. Kuo daugiau šokolade kakavos, tuo jis kartesnis, aromatingesnis ir vertingesnis. Taip pat žinokite, kad liepos 11-oji – Pasaulinė šokolado diena (World Chocolate Day). Ją sugalvojo prancūzai 1995 metais.



Svetainėje sukaupta daugiau nei 1000 patarimų. Ieškokite patarimų apie:

Susiję įrašai:

1. 5 Maisto Produktai, Kuriuos Galite Pirkti Ilgam
2. Vaisių, Sulčių, Vyno ir Šokolado Dėmės
3. Kavos Paruošimas

Juokingi gyvūnai Žmogus nugriovė savo namą
Paslaptingi namai