Linų Sėmenys – Nauda Sveikatai

linu semenu aliejus Kaip rodo archeologiniai radiniai, egiptiečiai linus augino jau prieš 7000 metų.
Sunku pasakyti, kada linai buvo sukultūrinti. Žinoma tik kultūrinio sėjamojo lino (Linum usitatissimum L.) protėvis. Tai siauralapis linas (Linum angustifolium L.) – daugiametis augalas, paplitęs prie Viduržemio jūros, Mažojoje Azijoje, Kaukaze. Dar neolito laikais tarp genčių buvo prekiaujama sėmenimis.

Mūsų geografinėse platumose linai senovėje buvo itin svarbūs augalai, nes tiekė ir pluoštą, ir aliejų. Tokie svarbūs, kad turėjo net dievaitį, kuris globojo linus – Vaižgantą. XVII amžiuje Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje linai, kaip eksporto prekė, ėjo iškart po javų. Tačiau mažai kam žinoma, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą pagal linų pluošto eksportą Lietuva užimdavo pirmąją arba antrąją vietą pasaulyje.

Linai – ne tik pluoštiniai, aliejiniai, bet ir vaistiniai augalai. Linų sėmenys naudojami gydymo tikslams ir labiausiai vertinami dėl gleivinių medžiagų, kurios lengvai išbrinksta vandenyje, taip pat glikozido linamarino bei specifinės jų aliejaus sudėties.

Sėmenų aliejuje yra minimalus cholesterolio kiekis ir daug neprisotintų riebiųjų rūgščių. Šios rūgštys greitina cholesterolio apykaitą kraujyje, neleidžia vystytis kepenų, tulžies latakų ligoms. Sėmenų aliejus gerina baltymų ir riebalų apykaitą, saugo nuo trombų ir auglių susidarymo, vėžinių ligų, alergijos, artritų bei padeda inkstams pašalinti natrj ir vandenį.

Linų sėmenų aliejus, pasklidęs plonyčiu sluoksniu, padengia opeles, žarnų gleivinę. Dėl to neužkietėja viduriai, riebalais padengtos žarnos neberezorbuoja maisto, liesėjama. Kai žarnyne nelieka pūvančio maisto, nepasitaiko apsinuodijimo, neskauda galvos, lengviau dirba širdis. Sėmenų aliejus, kaip dietinis produktas, naudingas esant riebalų apytakos sutrikimams, sergant ateroskleroze, hipertonija, cukralige, hepatitu, tulžies akmenlige, vidurių užkietėjimu.

Iš sėmenų aliejaus farmacijos pramonė gamina preparatą linetolj. Jo geriama nuo aterosklerozės, taip pat jos profilaktikai. Juo tepama ir saulės nudeginta oda. Linetoliu sėkmingai gydomi nudegimai ir radioaktyvių spindulių pažeista oda, karpos ant padų. Pašildytu linetoliu, įtrinant 2-3 kartus per savaitę į plaukų’šaknis, galima gydyti pleis-kanojimą, plaukų slinkimą. Gydymo kursas – 2 ciklai po 10 įtrynimų kas 2-3 savaites.

Linų sėklų gleivingosios medžiagos, patekusios ant virškinamojo trakto gleivinės arba žaizdos paviršiaus, sudaro plėvelę, kuri pažeistas vietas apsaugo nuo išorinių dirgiklių. Organizme gleivės sugeria patekusias į jj nuodingas medžiagas, todėl pastarosios negali rezorbuotis į kraują ir apnuodyti organizmo. Sėmenų gleivės gali sutepti skrandžio gleivinę uždegimo metu, nuslopinti didelį skrandžio sulčių rūgštingumą.

linu Liaudies medicinoje linas vartojamas jau seniai. Sutrintų, nuplikintų sėklų dėdavo ant odos jai minkštinti. Sergantys lėtiniu vidurių užkietėjimu, prieš miegą išgerdavo stiklinę linų sėmenų užpilo, kurį gamindavo vTėną arbatinį šaukštelį žaliavos užplikindami stikline verdančio vandens. Sėmenų aliejumi varydavo kirmėles, o džiovintos žolės ištrauką gėrė, kai sirgdavo inkstų ir šl.apimo pūslės ligomis. 1 Sumaltų ir verdančiame vandenyje nuplikytų sėklų kompresus dėdavo ant furunkulų, kad šie greičiau subręstų ir mažiau skaudėtų.

Valgomasis šaukštas sėmenų užpilamas stikline (200 ml) verdančio vandens, maišoma 15 min., kad išsiskirtų gleivės, nukošiama. Geriama po 50 ml 3-4 kartus per dieną 30 min. prieš valgį. Paruoštos gleivės laikomos vėsioje, tamsioje vietoje. Sėklų užpilas geriamas sergant virškinamojo trakto ligomis: skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, kolitu, enterokolitu,

• Susmulkintos linų sėklos beriamos į tankios medžiagos maišelius ir paeiliui pamerkiamos į verdanti vandenį. Šie maišeliai, kaip kompresai, dedami ant odos pažeistų vietų bei šunvočių.