Deguonis – poveikis žmogaus sveikatai

pool reflections Ryšys tarp deguonies trūkumo ir ligos yra labai aiškus. Kai nepakanka deguonies, mažėja biologinės energijos, atsiranda įvairių sutrikimų – nuo lengvo nuovargio iki gyvybei pavojų keliančios ligos. Šiandien tai ypač aktualu, nes mes vis mažiau gauname bendro deguonies. Paprasčiausias būdas sveikatos būklei pagerinti – įsitikinti, jog kiekviena mūsų organizmo ląstelė yra aprūpinta deguonimi.

Deguonis – pats svarbiausias gyvybės elementas
Žmogus ištisas savaites gali išgyventi trūkstant vandens, trūkstant maisto – mėnesius. Bet be deguonies gyvybė tęsis tik kelias akimirkas. Taip yra todėl, kad apie 90 procentų kūno „gyvybinės energijos” kuria deguonis. Jis praktiškai kontroliuoja visas kūno funkcijas.

Deguonies reikšmė sveikatai
Organizmo aprūpinimas deguonimi yra svarbus medžiagų apykaitos procesui, gerai kraujo apytakai, virškinimui ir tuštini-muisi. Deguonis padeda išvalyti kraują, nes šalina jame besikaupiančias nereikalingas ląstelių išskiriamas medžiagas. Pakankamas deguonies kiekis suteikia kūnui galimybę pačiam susigrąžinti pusiausvyrą bei stiprinti imuninę sistemą. Deguonis ramina ir stabilizuoja nervų sistemos veiklą. Vadinasi, deguonis yra pagrindinis žaidėjas žaidime, kurį vadiname gyvenimu. Pagrindinė problema -oro tarša
Netgi sveiki žmonės rizikuoja sveikata, visą jiems reikalingą deguonį gaudami iš oro – ne todėl, kad sutrikęs jų kvėpavimas, bet todėl, jog vis labiau retėja ir taip smarkiai užterštas oras ir mažėja deguonies koncentracija. Šiandien deguonį išskiriančių miškų plotai sudaro mažiausią dalį, kokia tiktai buvo kada nors užfiksuota istorijoje, todėl į orą deguonies išskiriama bei C02 suskaidoma daug mažiau. Deguonies ore virš daugelio užterštų miestų yra mažiau nei 21 proc. Daugelyje pasaulio šalių jau įsteigtos „deguonies kavinės”, ir lankytojų jose vis daugėja.

Mitybos problema
Daug reikšmės turi ne tik atmosferos tarša, bet ir mityba. „Nereikalingame” maiste yra mažai deguonies ir gausu toksinių medžiagų. Valgant tokį maistą kūnas verčiamas savo deguonies atsargas sunaudoti konservantų oksidacijai ir naudingų medžiagų (jei jų tokiame maiste yra) pasisavinimui.
Daug deguonies turi angliavandeniai, daržovės, grūdinės kultūros, sėklos, riešutai (apie 50 proc). Baltymuose deguonies yra kiek mažiau (priklauso nuo amino rūgščių pobūdžio – 20-40 proc). Riebaluose visai mažai – apie 15 proc. Tankios sudėties medžiagos (riebalai, baltymai) turi ne tik mažiau deguonies, bet ir pačios, virsdamos energija, iš organizmo reikalauja papildomo deguonies kiekio. Taip pat deguonį „atima” perdirbtas cukrus, balti miltai, alkoholis bei kofeino turintys gėrimai, t.y. kava ir kola. Kadangi šie produktai turi daug kalorijų ir labai mažai deguonies, organizmas priverstas išnaudoti pirminėms metabolinėms funkcijoms (širdies plakimui, kraujo apytakai, smegenų funkcionavimui, imuninėms reakcijoms ir pan.) skirtą deguonies kiekį.

Kiti neigiami veiksniai. Deguonį mažina ir nikotinas bei įvairūs medikamentai. Tai sukelia vis daugiau sunkumų ir taip išderintai medžiagų apykaitai. Didelius deguonies kiekius žmogaus organizmas praranda paveiktas tiek fizinio, tiek emocinio streso, infekcijų, rūgštinio organizmo disbalanso.

Pradiniai simptomai, rodantys, jog organizme trūksta deguonies:
bendras kūno silpnumas, raumenų skausmai, depresija, dirglumas, nuovargis, atminties praradimas, iracionalus elgesys, kraujo apytakos bėdos, prastas virškinimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, sumažėjęs atsparumas peršalimams, gripui bei infekcijoms, kvėpavimo takų bėdos, augliai bei toksinai, įvairios infekcijos. Sumažėjus deguonies kiekiui ore, imta kurti deguonies preparatus. Vienas iš jų – amerikiečių kompanijos Libra International produktas, stabilizuotas deguonies tirpalas “Oxy Plus”. Jis didina deguonies kiekį ląs- telėse, stiprina imuninę sistemą gerina atmintį, pašalina nuo- vargį, gerina kraujo apytaką, raminamai veikia nervų sistemą stabdo senėjimo procesą.

Daugelis įžymių tyrinėtojų įžvelgia tiesioginę sąsają tarp deguonies mažėjimo ir žmogaus ligų bei negalių plitimo. Nobelio premijos laureatas vokiečių biochemikas dr. Warburgas, tyręs vėžio kilmę, buvo įsitikinęs, jog vėžio ląstelės gali pradėti daugintis žmogaus kūne tik tada, kai ten nebelieka deguonies. Šio biochemiko tyrinėjimai parodė, kad naviko ląstelės visiškai negali daugintis, kai jos perkeliamos į aplinką, kur daug deguonies.