Orų Įtaka Sveikatai
Jau nuo seniausių laikų žmonės pastebėjo, kad juos vienaip ar kitaip veikia meteorologiniai pokyčiai. Vos tik saulę uždengia debesys, o prapliupęs lietus merkia keletą dienų iš eilės, iš tiesų pasijuntame nekaip. Mūsų organizmas j orų permainas reaguoja atskleisdamas silpnąsias savo vietas ir pranešdamas apie galimas ligas.
Geriausi meteorologai – gyvūnai
Tačiau gyvojo barometro statuso nusipelno ne žmogus, koks jautrus jis bebūtų, o gyvūnai ir paukščiai, nes jie yra jautriausi besikeičiantiems orams. Geriausiai orų permainas jaučia mažieji mūsų keturkojai augintiniai. Šunys keičiantis orams nustoja ėsti, daugiau laiko praleidžia gulėdami. Tuo tarpu katės karštą dieną pramiega daugiausia valandų, atsibusdamos tik pavakare, kai jau nori ėsti. O štai paukščiai karštą dieną kažkur dingsta, tarytum suprasdami, jog saulė gali būti ne draugas.
Iš kur tas jautrumas orams?
O kaip orų permainos veikia žmones? Pasirodo, jog jautrumas orams priklauso nuo tam tikrų veiksnių: amžiaus, lyties, sveikatos būklės. Oro pokyčiams dažniau jautrūs dirbantieji protinį darbą, nesportuojantys ir fizinio darbo nedirbantys žmonės, turintys tam tikrų sveikatos negalavimų. Pastebėta, jog pastaruoju metu jautrumu orams vis dažniau skundžiasi ir jauni, sveiki žmonės.
Nustatyta, jog sveikatai nepalankūs orai turi įtakos mažiausiai pusės, gal net dviejų trečdalių gyventojų savijautai. Kai kurie biometeorologinių tyrimų duomenys rodo, kad žmogaus organizmo jautrumas atmosferos slėgio, oro temperatūros pokyčiams per pastaruosius 50 metų padidėjo nuo 20 iki 50 proc. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr. Audronės Galvonaitės, apie 80 proc. Lietuvos gyventojų yra jautrūs orams.
Pastaruoju metu daugėja žmonių, kuriems orų permainos turi įtakos ne tik nuotaikai, bet ir sveikatai. Anot A. Galvonaitės, orai nesusargdina, bet jie yra indikatorius, parodantis žmogaus sveikatos būklę. Orų permainos žmones įspėja, pas kokios srities gydytojus jiems reikėtų apsilankyti.
Mokslininkai išsiaiškino, jog su oro permainomis dažniausiai siejasi vis tie patys negalavimai: galvos skausmas, miego ir kraujotakos sutrikimai, reumatiniai skausmai, nemalonūs jutimai randų ir kaulų lūžių vietose ir t. t. Jautrumas orų permainoms tampa liguistu, jei į atmosferos pokyčius organizmas reaguoja ne tik trumpalaikiais sveikatos sutrikimais, bet ir paūmėjusiomis lėtinėmis ligomis. Tokie sveikatos sutrikimai, kaip savotiški būsimų permainų signalai, gali atsirasti dar prieš pasikeičiant orui.
Slėgio ir elektromagnetinio lauko poveikis
Su orų kaita susijusios organizmo reakcijos gali kilti ne vien dėl temperatūros svyravimų, bet ir dėl atmosferos elektromagnetinio poveikio bei oro slėgio pokyčių, atsirandančių anksčiau nei pasikeičia oras. Temperatūros, atmosferos slėgio ir drėgmės lygio pasikeitimai tiesiogiai susiję su dažnesniais galvos smegenų insulto atvejais. Tuo tarpu sergantieji migrena sako, kad stiprius galvos skausmo priepuolius lengvai gali išprovokuoti ir šilti, bet vėjuoti vasaros orai. Oro permainos labiau veikia senus žmones, moteris ir mažus vaikus. Todėl keičiantis orams tokiems jautriems žmonėms gali pradėti skaudėti galvą, darosi silpna, nerimauti verčia čia žemas, čia vėl staiga kylantis kraujospūdis.
Žemas slėgis – dirva depresijai
Atlikę tyrimus, JAV psichiatrai pastebėjo, jog pacientai dažniau kreipiasi į gydytojus veikiami nepalankių meteorologinių sąlygų. Pavyzdžiui, sumažėjus atmosferos slėgiui dažniau pablogėja depresija sergančiųjų sveikatos būklė, o dėl padidėjusio atmosferos užterštumo pablogėja sergančiųjų šizofrenija būsena. Be to, meteorologinių sąlygų kaita siejama ir su didesniu savižudybių skaičiumi.
Širdis – orų indikatorius
Medikai jau pastebėjo, kad magnetinių audrų metu padaugėja greitosios medicinos pagalbos iškvietimų dėl staiga ištikusio miokardo infarkto ar širdies ritmo sutrikimų. Širdies ligomis sergantys žmonės besiartinančias permainas pajunka maždaug prieš dvi valandas. Jiems ima skaudėti galvą, juntamas silpnumas, nerimas, sąnarių skausmas, o stenokardijos priepuolius gali išprovokuoti net vėjo krypties pasikeitimas. Ypač nepalankiai veikia didelė oro drėgmė – daugiausia širdies priepuolių ištinka artinantis lietui.
Todėl žinantiems apie savo organizmo jautrumą orų permainoms, joms reikia ruoštis iš anksto. Patartina tomis dienomis nevartoti riebaus, sunkiai virškinamo masto, o geriau rinktis pieno produktus ir augalinį maistą. Taip pat geriau nedirbti sunkesnio fizinio darbo, neužsiminėti sportu. Jautriems oro permainoms žmonėms, ypač krintant slėgiui, geriausia ramiai praleisti laiką namuose.
Pavojingas temperatūrų skirtumas
Tačiau didžiausia problema A.Galvonaitė laiko nenugalimą lietuvių norą šaltuoju metų laiku ar ankstyvą pavasarį bent savaitėlę kitą išvykti kelionės į užsienį, į šiltuosius kraštus. Juk esame vidutinių platumų gyventojai. Tuo tarpu oro temperatūra šiltųjų kraštų kurorte gali skirtis net 40 laipsnių! Organizmas tokiomis sąlygomis gali aklimatizuotis per mėnesį, todėl lėktuvui nusileidus šiltųjų kraštų kurorte keliautojų organizmą ištinka milžiniškas stresas.Taip, beje, būna ir grįžtant iš saulėtų kraštų į Lietuvą. Todėl pirmiausia reikia įsiklausyt į savo organizmo poreikius ir nesiimti kraštutinių veiksmų. Taip pat žmogus turėtų laiku pailsėti, laiku išgerti vaistus, nepervargti artėjant karščiams ir jų metu.
Kai drėgna-šalčiau
Orų permainoms jautrius žmones labai veikia santykinis oro drėgnumas, kuris mūsų krašte yra iš tiesų labai didelis. Būtent pasikeitęs oro drėgnumas koreguoja ir temperatūros pokyčius. Žiemą, kai drėgna ir vėjuota, visada atrodo, jog yra šalčiau, nei rodo lauko termometras. Vasarą karštį jaučiame daug stipresnį dėl tos pačios drėgmės. Sausą karštį ir šaltį pakęsti žmogui yra žymiai lengviau.
Norintys plačiau susipažinti su santykinės oro drėgmės įtaka žmogui, galite užsukti į svetainę www.meteo.lt
Sveikatos sutrikimai, kuriems esant pasireiškia jautrumas orams:
- • galvos smegenų trauma;
- • glaukoma;
- • reumatinės ligos;
- • vegetacinės nervų sistemos ligos;
- • psichikos sutrikimai;
- • širdies ligos.