Greitojo maisto poveikis sveikatai
Tyrimai rodo, kad nuolat valgydami greitąjį maistą kenkiame ne tik dailioms kūno linijoms. Vienas iš labiausiai pažeidžiamų organų – kepenys. Tyrimais nustatyta, kad greitojo maisto daroma žala labai primena hepatito pasekmes. Ypač pavojingos gruzdintos bulvytės, nes jose gausu įvairių kenksmingų medžiagų. Daugelis turbūt nė nežino, kad traškios skrudintos bulvytės prieš skrudinimą apvoliojamos cukruje, o iškeptos gausiai pasūdomos. Nuo skrundančio cukraus jos tampa traškios ir įgauna auksinę spalvą.
Kepenims taip pat kenkia kepti svogūnų žiedai ir gruzdinta vištiena. Pasak gydytojo, su greituoju maistu suvartojamas riebalų kiekis lemia būklę, vadinamą riebiosiomis kepenimis. Tokie kepenų enzimų pokyčiai primena dėl hepatito sutrikusios kepenų funkcijos simptomus.
Kepenų funkcija — ne vienintelis sveikatos indikatorius, rodantis, kokią grėsmę sveikatai kelia greitasis maistas. Vaikai, valgantys daug greitojo maisto, linkę sirgti astma. Britų mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo pusė milijono dviejų amžiaus grupių vaikų. Klausimyną apie jų sveikatą pildė tėvai arba globėjai. Aiškintasi vaikų mitybos įpročiai ir jų sveikatos būklė. Klausta, ar vaikams nesergant peršalimo ligomis pasunkėja kvėpavimas, užgula nosį. Dėl tyrimo objektyvumo pateikta ir papildomų klausimų apie vaikų aktyvumą, svorį, mamos žalingus įpročius nėštumo metu. Paaiškėjo, kad greitasis maistas – vienintelė maisto rūšis, tiesiogiai susijusi su astma. Jei per savaitę tris arba daugiau kartų valgoma greitojo maisto, sunki astma 13-14 m amžiaus vaikams išsivysto 39%, jaunesniems vaikams – 27% dažniau nei įprasta. Greitasis maistas taip pat didina riziką atsirasti sunkiam rinitui.
Kenksminga smegenims. Be saiko valgantiems greitąjį maistą žmonėms didėja gliukozės ir insulino kiekis, žalojamos kraujagyslės. Šie faktoriai gali lemti netgi aklumą ir galūnių amputaciją. Be to, insulinas susijęs su smegenų veikla – jis padeda išlaikyti smegenų kraujagysles sveikas ir smegenų ląstelėms (neuronams) pasisavinti cukrų. Sveiki neuronai kaupia informaciją arba, kitaiptariant įsimena. Insulinas susijęs ir su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, smegenims padedančioms perduoti informaciją.
Nuo greitojo maisto cukraus kiekis kraujyje labai labai padidėja. Insulinas cukrų (gliukozę) verčia riebalais ir juos kaupia riebalų ląstelėse, raumenyse ir kepenyse. Ilgianiui šie pradeda priešintis insulino gabenamoms riebalų atsargoms, todėl reikia vis daugiau insulino, kad pasipriešinimas būtų įveiktas. Insulino perteklius labai žalingas smegenims, nes pradeda strigti neuronų ryšiai, kenčia smegenų veikla. Atspraumas insulinui siejamas su smegenų pažeidimais- atsiranda pažeistų baltymų sankaupų. Jos laikomos vienu iš pagrindinių Alzheimerio ligos simptomų.
Jav atliktas mokesleivių pažangumo ir mitybos įpročių tyrimas irgi atskleidė, kad greitasis maistas kenkia žmogaus smegenims. Tyrimo metu vaikai, kurie bent tris kartus per savaitę valgydavo greitojo maisto: mėsainių, dešrainių, traškučių ir kt., žinių patikrinimo testus atliko keliolika procentų prasčiau už kitų mokinių vidurkį. Tiek pat prastesni buvo ir matematikos, anglų kalbos ir kitų dalykų testų rezultatai.
Vanderbilto universiteto (JAV) mokslininkai ištyrė daugiau kaip pusšešto tūkstančio vaikų, ir rezultatai buvo akivaizdūs. Visi vaikai, kurie ne rečiau kaip triskart per savaitę valgydavo greitojo maisto, prasčiau mokėsi.
Greitasis maistas negenda
Ne mažiau šiurpu tai, kad kai kurios greitojo maisto rūšys negenda. Amerikietės Sally Davies ir Joann Brusco greitojo maisto užkandinėse pirko rinkinių vaikams. Abi moterys po rinkinį padėjo kambaryje ant lentynos ir laukė, kol šie suges. S. Davies kasdien fotografuodavo, kaip atrodo mėsainis ir gruzdintos bulvytės. Po pusmečio moteriai tai pabodo,nes, išskyrus pradingusį viliojamą kvapą, maistas liko nepakitęs. Antroji stebėtoja J. Brusco tyrimą tęsė vienerius metus. Rezultatai tokie pat – valgis liko nepakitęs.
Moterys juokauja, kad dažnai vartodami tokį maistą galime užsitikrinti pomirtinį gyvenimą ne tik sielai, bet ir kūnui. Dėl įvairiausių sintetinių medžiagų, kurių yra greitajame maiste, kūnas turėtų ilgai neirti.
Deja, toks ilgaamžiškumas menkai teguodžia, nes gyvenimo kokybė labai suprastėja – jaučiamės apsunkę ir pavargę, neturime energijos, negalime susikoncentruoti į mokslą ir darbą, nes greitajame maiste beveik nėra naudingųjų medžiagų. Ilgainiui piktnaudžiaujant greituoju maistu galima susirgti hipertenzija, širdies ligomis.
Greitojo maisto populiarumo paslaptį įminė „Scripps” tyrimų instituto (JAV) mokslininkas Paulas Kenny. Mokslininkas atliko eksperimentus su žiurkėmis ir nustatė, kad tarp greitojo maisto sukelto nutukimo ir noro maitintis nesveiku maistu esama tam tikro ryšio. Kurį laiką žiurkės buvo neribotai šeriamos labai kaloringu maistu. Pastebėta, kad prie tokio valgiaraščio jos labai greitai priprasdavo ir ėsdavo netgi tada, kai žinodavo, kad už tai gresia elektros šokas. O štai salotų lapus ir grūdus ėdusios žiurkės, iškilus pavojui, šių gardėsių lengvai atsisakydavo. Prie greitojo maisto pripratusios žiurkės, jo negaudamos, netgi „paskelbdavo” kelių savaičių bado streiką ir j sveiką maistą nežvilgtelėdavo net akies krašteliu. Vėl gavusios greitojo maisto, prisirydavo ir laukdavo kitos porcijos, kad ir kada ji būtų.
Šie tyrimai rodo, kad nesveikas maistas sukelia priklausomybę, panašią kaip narkotinės medžiagos. Jo norisi bet kokia kaina, geidžiamo produkto negali atstoti joks kitas.