Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai
Žmonija nuolat kovoja su įvairiausio plauko kenkėjais,kurie platina pavojingas ligas, naikina pasėlius ir maisto atsargas. Kartais šie maži padarėliai pridaro daugiau bėdos nei nevaldomos gamtos stichijos ir karai.
Prieš porą metų mokslininkai paskelbė atradę naują širdj pažeidžiančią infekciją, kurią praminė XXI amžiaus maru. Mokslo vyrai įsitikinę, kad šią mirtiną ligą sėja Europoje paplitusios rudosios žiurkės, todėl kontroliuoti jos plitimą be galo sunku. Jie nėra visiškai tikri dėl ligos sukėlėjo perdavimo būdo, tačiau labiausiai tikėtina, kad užkratą perneša ne patys graužikai, o jų kailyje gyvenančios blusos. Patekęs į žmogaus organizmą ligos sukėlėjas pažeidžia širdies audinius, sukeldamas širdies nepakankamumą ir greitą mirtį. Mokslininkai šią ligą lygina su praeityje Europoje siautusiomis maro epidemijomis, kurias taip pat sukėlė žmonių pašonėje gyvenantys graužikai.
Sėja mirtį ir badą
Žiurkės išties ne kartą yra pridariusios rimtų bėdų žmonijai. Tai puikiai paaiškina mūsų nemeilę šiems gyvūnams. Dėl jų kaltės pasaulyje kilo neviena maro epidemija, pražudžiusi milijonus planetos gyventojų. Kai XIV a. Europoje kilo didžiausia per visą istoriją maro pandemija, nusinešusi trečdalio europiečių gyvybes, žiniuoniai aiškino, kad šią baisią Ilgą atnešė migla, susidariusi dėl pragaištingos planetų padėties. Anuomet niekas nė neįtarė, kad užkratą platina aplink šmirinėjančios žiurkės. Maro bacila buvo atrasta tik XIX a. pabaigoje. Kiek vėliau paaiškėjo, kad ją perneša žiurkės ir jų kailyje besiveisiančios blusos.
Laimei, marą pavyko suvaldyti, tačiau žiurkės platina daugybę kitų pavojingų ligų: pasiutligę, leptospirozę, įvairias žarnyno infekcijas ir grybellnes ligas. Lyg to būtų negana gausi žiurkių armija kasmet visame pasaulyje pridaro milijardinių nuostolių. Įsmukusios į gyvenamuosius namus jos sunaikina brangų turtą: sugraužia kailius, baldus, odinius gaminius. Labai dažnai žiurkės nugraužia elektros laidus Ir sukelia gaisrus. Trečiojo pasaulio šalyse, kur žmonės irtaip gyvena pusbadžiu, šie padarai sunaikina maždaug penktadalį visų išauginamų grūdų. Apskaičiuota, kad žiurkės kasmet suėda apie 50 milijonų tonų ryžių. To pakaktų pamaitinti ketvirtį milijardo žmonių. Taigi žmogus turi labai rimtų priežasčių skelbti žiurkėms mirtiną karą. Tik ar ta kova bent kiek veiksminga?
Velnio šunys
Kovoti su žiurkėmis nelengva, nes jos labai protingos, be galo gajos, lengvai prisitaikančios prie pokyčių. Dėl nepaprasto gajumo ir gebėjimo įveikti bet kokias kliūtis šie padarai buvo praminti velnio šunimis. Iš tiesų joks kitas padaras nesugeba to, ką gali paprasta žiurkė. Ji puikiai lipa sienomis, nesusižeidžia nukritusi iš didelio aukščio, be vargo nuplaukia didelius atstumus ir gali gana ilgai išbūti po vandeniu. Šių graužikų dantys tokie tvirti ir aštrūs, kad jie lengvai pragraužia plytas ir švino vamzdžius.
Miestuose karaliauja pilkosios žiurkės
Vakarų pasaulyje žiurkės simbolizuoja blogį, ligas ir mirtį, o Rytuose jos laikomos proto ir įžvalgos simboliu. Pasaulyje žinoma apie 550 žiurkių rūšių. Didžioji jų dalis – laukinės. Prie žmogaus labiausiai „prisirišusios” tik keturios rūšys. Lietuvoįe paplitusios dvi jų – pilkosios arba rudosios (Rattus norvegicus) ir juodosios (Rattusrattus) žiurkės. Miestuose karaliauja pilkosios žiurkės. Jos yra stambesnės ir plėšresnės, mėgsta drėgnesnes ir tamsesnes vietas. Dažniausiai veisiasi kanalizacijų tinkluose, prie maisto produktų sandėliu, šiukšlių konteinerių, netoli vandens telkiniu. Pilkosios žiurkės minta tiek augalinės, tiek gyvulinės kilmės maistu. Kiek mažesnės yra juodosios, vadinamosios stoginės, arba laivų, žiurkės. Minta daugiausia daržovėmis, vaisiais, sėklomis. Veisiasi palėpėse, sausuose ir šiltuose rūsiuose.
Šie graužikai gyvena kolonijomis pagal griežtas hierarchijos taisykles. Juodosioms žiurkėms vadovauja stipriausias patinas, pilkosioms – stipriausia patelė. Gal ir sunku tuo patikėti, tačiau šie padarai sugyvena gana draugiškai. Spustelėjus šaltukui žiurkės šildo viena kitą miegodamos krūvoje, mielai rūpinasi vienos kitų atžalomis. Jei viena žiurkė papuola į spąstus, kitos būtinai grįžta jos išlaisvinti. Aptiktus nuodus žiurkė rūpestingai užkasa žemėmis, kad netyčia jų nesuėstų kitos giminaitės. Sie graužikai labai vislūs. Per metus subrendusi patelė atsiveda iki 3 vadų, kiekvienoje po 6-12 jauniklių. Taigi per metus viena žiurkės patelė gali susilaukti 800 vaikų, vaikaičių ir provaikaičių pulko. Vis dėlto ar įmanoma sumažinti šių įkyrių ir pavojingų graužikų populiaciją? Pasirodo, įmanoma. Kovoje su žiurkėmis veiksmingas tik vienas ginklas – švara. Kai žiurkės neturi sąlygų įsirengti lizdo ir galimybės gauti maisto, jų skaičius pastebimai sumažėja.
Bjauriausi gyvūnai pasaulyje
Žmogus nugriovė savo namą
Paslaptingi namai
(3 votes, average: 6.33 out of 10)
Loading...