Vaisiai. Vaisių Laikymas Ir Kiti Patarimai

* Švieži obuoliai gerai išsilaiko užberti sausomis švariomis medžio pjuvenomis.

* Žieminių veislių kriaušės geriausiai išsilaiko 0° C tempera­tūroje, suvyniotos į rūkomąjį popierių.

* Kad nulupti ir supjaustyti salotoms obuoliai netamsėtų, juos palaikykime 10 min šiek tiek pasūdytame vandenyje.

* Kad kepami obuoliai netrūkinėtų ir nepriliptų prie skardos, keliose vietose juos subadykime, o į skardą įpilkime truputį van­dens.

* Rūgščių veislių obuolių nereikia ilgai kepti, nes jie gali virs­ti tyre.

* Įbėrus truputį druskos, vaisių kompotas esti skanesnis.

* Norėdamos greitai ataušinti karštą kompotą, puodą su kom­potu įstatykime į kitą didesnį indą su šaltu sūdytu vandeniu.

* Skoniui pagerinti į uogų kisielius galima truputį įpilti van­denyje ištirpintos citrinos rūgšties.

* Kad būtų aromatingesnis, į karštą kisielių galima įdėti tru­putį vanilino, įlašinti keletą lašų migdolų esencijos arba įmesti citrinos (apelsino) žievelių, taip pat cinamono arba gvazdikėlių.

Šviežių uogų kisielių virkime taip: pirma uogas išsunkime, paskui virkime išspaustąsias uogas, nukoškime, verdantį vandenį pasaldinkime, supilkime krakmolą, užvirinkime, paskui supilkime žalias sultis. Šitaip verdamame kisieliuje išlieka gerokai daugiau vitaminų.

* Rabarbarų kisielius tiekiamas tik šaltas.

* Kisieliaus nereikia ilgai virti — jis suskystės.

* Pieno kisieliams labiau tinka kukurūzų krakmolas: kisielius esti švelnesnio skonio.

* Tirštą kisielių pilkime į vandeniu suvilgytas ir cukrumi iš­barstytas formas.

* Išleistą bulvių krakmolą į karštą sirupą pilkime iš karto ir greitai išmaišykime. Geriausia krakmolą pilti palei puodo kraštą. Tirštą kisielių virkime ant mažos ugnies. Skystą ne virinkime, o tik kaitinkime iki užvirimo.

* Kad neapsitrauktų pievele, kisieliaus paviršių apibarstykime plonu cukraus sluoksniu.

* Norėdamos ataušinti gėrimus karštu metu, suvyniokime bu­telius į šaltame sūdytame vandenyje pamirkytą drobelę ir palai­kykime skersvėjyje. Šitaip galima atšaldyti ir arbūzus, melionus.

*Norėdamos nustatyti, ar uogienė išvirusi, įpilkime truputį si-rupo į negilią lėkštę. Jegu jis sustings, vadinasi, išvirusi. Taip pat galima užlašinti šiek tiek sirupo ant sugeriamojo popieriaus. Jeigu aplink lašą nematyti drėgnos dėmės, uogienė išvirusi.

Uogienė nesusicukruos, jeigu virdamos į ją įpilsime trupu­tį citrinos sulčių.

Jeigu džiovinti vaisiai, uogos atidrėko, pradėjo pelyti arba juose įsiveisė vabaliukų, paskleiskime juos plonu sluoksniu ant skardos ir 25—30 min padžiovinkime orkaitėje 55—60° C tempe­ratūroje. Taip pat galima produktus palaikyti savaitę šaltyje. Džio­vintus vaisius laikykime sandariai uždarytuose stiklainiuose arba polietileno maišeliuose sausoje vietoje.

* Uogienes reikia laikyti tamsioje patalpoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių; negalima jų laikyti žemesnėje kaip 0° C temperatūroje.

* Jeigu buteliuose su sultijmis atsirado burbuliukų, sultis iš­pilkime į puodą, pakaitinkime iki užvirimo, vėl supilkime į karš­tus švarius butelius ir sandariai užkimškime.

* Jeigu sultys įgavo spirito arba acto kvapą, vadinasi, jos su­gedusios.

* Šaldytų vaisių arba uogų negalima šildyti — pablogės jų akonis. Jie turi atšilti kambario temperatūroje.

* Išdžiūvusius ir netekusius būdingo skonio graikinius riešu­tus palaikykime 5—6 dienas šiek tiek pasūdytame vandenyje. Pro kevalą vanduo įsisiurbs į branduolį ir atstatys jo konsistenciją.

* Norint išimti graikinių riešutų branduolius, riešutus reikia sudėti į emaliuotą puodą, užpilti smarkiai verdančiu vandeniu, uždengti dangteliu ir 15—20 min palaikyti, paskui vandenį nu­pilti. Tokius riešutus lengva perskelti peilio galu ir išimti iš ke­valo visą branduolį.

* Jeigu citrinos griežinėlį padėsime po indelio su garstyčio­mis dangteliu arba ant dešros pjūvio, tai šie produktai ilgai bus švieži.

* Kad ilgai išliktų šviežios, sudėkime citrinas į stiklainį su vandeniu ir jį keiskime 1—2 kartus per dieną. Bet geriausiai cit­rinos išsilaiko sausame smėlyje. Tam tikslui smėlį išdžiovinkime, suberkime į dėžutę ir į jį sudėkime citrinas taip, kad neliestų vie­na kitos.

* Apelsinai ir citrinos ilgai išliks švieži, jeigu juos patepsime aliejum, sudėsime į celofano maišelį arba uždarą indą ir laikysi­me vėsioje vietoje.

* Prapjautą citriną laikykime lėkštelėje pjūviu aukštyn ir už­dengtą stikline arba į lėkštelę įlašinkime keletą lašų acto ir ant jo padėkime citriną pjūviu žemyn.

* Iš citrinos išspausime daugiau sulčių, palaikę ją 5 min karš­tame vandenyje.

* Citrinos nespauskime labai stipriai, nes sultys bus karčios.

* Keletą lašų sulčių galima išspausti neprapjovus citrinos. Tam tikslui giliai pradurkime pasmailintu degtuku ar nedideliu pagaliuku jos žievelę, išspauskime reikiamą kiekį sulčių, o an­gelę užkiškime tuo pačiu degtuku. Tokia citrina išliks nesugedu-si keletą dienų.

* Prieš pjaustydamos citriną nuplikykime verdančiu vande­niu, tada jos aromatas bus stipresnis.

* Kad atšviežėtų, apdžiūvusias citrinas arba apelsinus minu­tei įmeskime į verdantį vandenį, paskui suvyniokime į šluostę ir palaikykime, kol atvės.

* Uogienėje išliks visi vitaminai ir spalva, jeigu ją virsime greitpuodyje 7—10 min ant mažos ugnies. Putų graibstyti nerei­kia — jos liks ant puodo kraštų.

* Prieš vartodamos, džiovintus vaisius ir sausus kompotus plaukime šaltame vandenyje, nes karštame ištirpsta dalis maisto ir aromatinių medžiagų.

* Atvirame stiklainyje užbarstyta cukraus sluoksniu uogienė išsilaikys geriau.

* Jeigu uogienės (džemo, vaisių košės) paviršiuje atsirado pu­tų arba dujų burbuliukų, jaučiamas nemalonus spirito kvapas, va­dinasi, ji per trumpai virta arba per mažai joje cukraus. Tokią uogienę supilkime į dubenį, įberkime cukraus (pusę stiklinės 1 1 uogienės), užvirinkime ir 7—10 min pavirinkime ant mažos ugnies.

* Jeigu uogienė pervirta, drumsčiasi, cukruojasi, reikia į ją įpilti karšto vandens (1/4 stiklinės 1 1 uogienės) ir 5—6 min pa­virti. Stiklainį su susicukravusia uogiene galima įstatyti į puo­dą su vandeniu ir kaitinti, kol cukrus ištirps.

* Ant uogienės (drebučių, vaisių košės) neatsiras pelėsių, jei­gu ją užpilsime lydytu vašku. Vaškui sukietėjus, stiklainį užriš-kime pergamentu.

* Jeigu vaisių ir uogų kompotų viršutinis sluoksnis patamsė­jęs, stiklainius atidarykime, patamsėjusius vaisius išmeskime, o likusius pasterizuokime (stiklainius keletą minučių pakaitinkime verdančiame vandenyje) ir vėl sandariai uždarykime.

* Pradėjus drumstėti sirupui, kompoto stiklainį reikia atidary­ti ir suvartoti. O jeigu stiklainio dangtelis išsipūtė arba net nu­krito, konservų vartoti negalima.

* Jeigu uogos kompoto stiklainyje iškilusios į viršų, o sirupas apačioje, stiklainius reikia pasterizuoti pakartotinai, be to, ilgiau negu pirmą kartą.

* Kompoto ir sulčių reikia pripilti pilnus stiklainius, kad uždarius juose liktų kuo mažiau oro.

* Vyšnių, juodųjų serbentų ir mėlynių kompotai ilgainiui gali įgauti violetinį atspalvį. Jie visai tinkami maistui, tik spalva pa­sikeitusi sąveikaujant dangtelių alavui su uogų dažančiosiomis medžiagomis. Geriausia tokius konservus uždaryti tik lakuotais dangteliais.

* Kad nerūdytų, stiklainių dangtelius galima kiek ištepti rie­balais.

* Uogų ir vaisių su kauliukais (vyšnių, abrikosų, persikų) kom­potų negalima laikyti ilgiau kaip metus — juose kaupiasi pavo­jinga sveikatai ciano rūgštis.

* Kad ilgiau išsilaikytų, paruoštą duonos girą tuoj pat išpils­tykime į butelius, į juos įberkime po pusę šaukštelio cukraus ir sandariai užkimškime.

* Prieš vartojant šaldytų vaisių ir uogų nepatariama visiškai atšildyti, geriau juos tiekti pusiau sušalusius.

* Drumstos citrinos sultys nuskaidrės įpylus į jas 2—3 šaukš­tus šviežio pieno, sutrauktas šis nuskaidrins sultis.

* Kad džiovinami netamsėtų, supjaustytus obuolius 1—2 min

palaikykime vandenyje.

* Gero meliono stiebas paprastai esti storas.

* Tik ką nuraškytos slyvos geriau išsilaikys, jeigu jas sudėsi-me į indą, kiekvieną eilę apibarstydamos sorų kruopomis, ir san­dariai uždengsime dangteliu.

* Subertas į šaltą vandenį ir pastatytas šaltoje vietoje span­guoles galima išlaikyti šviežias. Vandenį reikia keisti kas 7—10 dienų. Uogos nepraranda nei vitaminų, nei skonio.

* Vaisių košę laikykime sausuose stiklainiuose, moliniuose glazūruotuose induose, sandariai uždarytuose dangteliais arba užrištuose pergamentu ar celofanu. Vaisių košę galima laikyti 8—9 mėn. vėsioje vietoje.