Vaisių ir uogų šaldymas
Šaldytuose vaisiuose, uogose ir kituose produktuose lieka dalis vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, bet kuo ilgiau laikome juos šaldiklyje, tuo mažėja jų maistinė vertė. Reikia nepamiršti, kad šaldymas yra toks pat terminis apdorojimas kaip ir kaitinimas. Bet kokio terminio apdorojimo metu (ir šaldant, ir kaitinant) keičiasi biologiškai aktyvių medžiagų struktūra, jos suardomos. Ypač jei šaldomame produkte yra daug vandens. Ir vienu, ir kitu atveju prarandama daug naudingų medžiagų. Išskyrus greitąjį šaldymą, tačiau be specialios šaldymo įrangos to padaryti neįmanoma.
Be abejo, galite šaldyti uogas, daržoves, grybus, mėsą, tačiau prieš tai reikia įvertinti, kiek ir kokių atsargų suvartosite, tarkim, per šaltąjį sezoną. Nepatartina ilgai laikyti šaldytų vaisių ar uogų. Geriausiai juos suvartoti vėliausiai iki kito derliaus.
O kurgi dėti nuimtą sodo ar daržo derlių? Pavyzdžiui, kelis kibirus slyvų ir kitų vaisių? Praktiškiau ir naudingiau būtų daugelį uogų, vaisių, taip pat grybus džiovinti.
Daugelį daržovių galima išsaugoti jas rauginant (kopūstus, agurkus, burokus). Jeigu turite daug daržovių ar vaisių (obuolių, morkų, kriaušių, vynuogių ir kt.), naudingiau būtų išsispausti iš jų sulčių. Be to, daugelis daržovių puikiai išsilaiko per žiemą ir išsaugo daugiau naudingų maistinių medžiagų laikomos kambario temperatūroje (moliūgai, cukinijos, svogūnai). O tuos produktus, kurių neįmanoma išsaugoti kitais būdais, galite konservuoti, virti uogienes.
Pats geriausias konservavimo būdas – rauginimas, nes daržovėse esantis naudingų medžiagų kiekis didėja. Rauginti kopūstai vitamino C turi daugiau nei švieži. Raugintos daržovės – puikus natūralus probiotikas, gerinantis žarnyno mikroflorą.
Kiek prastesni būdai – džiovinimas ir šaldymas, o blogiausias – ilgas kaitinimas ant ugnies.