Malkos Žiemai

Geriausia, kai malkos džiūva ne trumpiau kaip porą metų vėdinamoje stoginėje. Maksimalaus efekto sulauksime, kai jų drėgnumas bus ne didesnis kaip 20 proc. Šlapios malkos blogiau dega ir išskiria mažiau šilumos. Esant nepakankamai temperatūrai, krosnyje ir kamine kondensuojasi vandens lašeliai, kaupiasi smala. Tai dar labiau sumažina kūrenimo efektyvumą.

Malkos

Kokybei įtakos turi ir vieta, kurioje nukirsti medžiai. Iš sausumoje augančių medžių paruoštos malkos bus geresnės negu iš augančių pelkėtuose, drėgnuose plotuose. Čia medžių kamienai dažnai būna apsamanoję, šakos kreivos, o šerdis suglebusi, linkusi pūti.

Malkos žiemai, paruoštos iš šalia kelio augančių medžių, taip pat ne pyragai. Jose susikaupia daug automobilių išmetamų teršalų. Iš tokių malkų susidariusiais pelenais nereikėtų tręšti daržų, kad sunkieji metalai nepasklistų sodyboje.

Malkų skirstymas į kaitrumo grupes:

I kaitrumo grupė
Beržas, ąžuolas, uosis, klevas, skroblas, guobiniai

II kaitrumo grupė
Pušis, juodalksnis, blindė

III kaitrumo grupė
Drebulė, liepa, tuopa, gluosnis, baltalksnis, ieva