KILIMŲ VALYMAS IR PRIEŽIŪRA

NATŪRALAUS PLUOŠTO KILIMAI

Kilimai suteikia butui jaukumo, šilumos, slopina triukšmą, apsaugo grindis nuo įbrėžimų, bet surenka labai daug dulkių. Todėl juos reikia nuolat prižiūrėti. Kilimų valymas būna kasdieninis, savaitinis ir sezoninis. Kasdien juos nušluojame žolių šluotele, specialiais šepečiais. Kartą per savaitę, tvarkydami visą butą, kilimus išsiurbiame dulkių siurbliu arba išpurtome lauke. Jokiu būdu negalima dulkinti kilimo, pakabinto ant tvoros arba permesto per skalbinių virvę, nes taip pakabintas jis yra. Jeigu kas savaitę kilimus siurbiame dulkių siurbliu, tai “didžiojo” tvarkymo metu jie būtinai išdulkinami lauke. Vasarą ir pavasarį patiesiame gerąja puse ant žolės arba permetame per skersinį ir daužome, paskui valome šepečiais. Žiemą gerąja puse tiesiame ant sniego, išdaužome, nušluojame ir valome.

Naujų kilimų 2-6 mėnesius negalima purtyti bei siurbti siurbliu, tik valyti šepečiu. Kilimo spalvų ryškumas priklauso nuo krintančios šviesos. Perbraukę delnu kilimo plauką, nustatome, kokia kryptimi plaukas standesnis. Tiesiant ta kilimo pusė nukreipiama į saulę. Šviesa, krintanti per plauką, intensyvina spalvas.

Išpurtytas kilimas tiesiamas gerąja puse į viršų, likusios dulkės išsiurbiamos siurbliu. Valome susmulkintais kopūstalapiais, švariomis bulvių lupenomis, raugintais (gerai nuspaustais) kopūstais, vartotomis drėgnomis arbatžolėmis, smulkia sausa druska. Pasirinkta priemone apibarstome kilimą ir triname šepečiais iš kraštų į vidų. Valant raugintais kopūstais, nebereikia pervalyti acto rūgšties tirpalu. Jeigu kilimai labai nešvarūs, valome su specialiais šampūnais (“Puta-2”, “Kovrol”, “Domai”). Šampūną (jeigu nenurodyta kitaip) atskiedžiame vandeniu, išplakame iki putų ir tomis putomis valome. Gausiai nedrėkiname, kad nesugadintume kilimo apretūros. Perva-lome acto rūgšties tirpalu (100 ml 9 proc. acto rūgšties – 1 1 šilto vandens).

Neturint specialių šampūnų, galima naudoti priemones, skirtas vilnai skalbti. Išplakame iki putų ir valome. Šviesius kilimus baliname 3 proc. vandenilio peroksido ir amoniako tirpalu (1 šaukštas amoniako ir 2 šaukštai vandenilio peroksido). Baliname tik šviesias vietas. Pervalome acto rūgšties tirpalu, galima ir denatūruotu spiritu.

Važiuodami atsogauti, nepalikime kilimų ant grindų ir sienų. Išvalytą kilimą apdengiame laikraščiais, vietomis išdėliojame naftalino pakelius, suvyniojame į rulonus ir apvyniojame popieriumi, polietilenu.

KAILINIAI PATIESALAI

Kailiniai patiesalai dažnai naudojami miegamuosiuose.

Kasdieninė priežiūra – purtymas lauke. Valome sausomis priemonėmis: krakmolu, talku, magnezija. Tamsesni valomi benzi-no-kreidos,benzino-talko tyrelėmis. Patiesalą įtriname tyrele, išdžiūvusį išpurtome ir iššukuojame. Saugome nuo kandžių. Žiemą senus kailius vėdiname. Valome putomis, pasigamintomis iš vilnos skalbiklių,

paskui pervalome parūgštintu vandeniu ir džioviname pavėsyje.

KILIMINIAI GAMINIAI IŠ POLIMERINIŲ MEDŽIAGŲ

kilimai Vietoj natūralios vilnos kilimų butuose vis dažniau matome kilimines dangas, kurių gamybai naudojami įvairūs polimeriniai pluoštai. Kartais jie ilgai skleidžia specifinį kvapą, sukeliantį nemalonius pojūčius (ypai jautriems, besiskundžiantiems galvos skausmais, astma). Kvapas naikinamas vėdinant kilimines dangas. Nerekomenduojama kvapą maskuoti dezodorantu, nes kvapai susimaišys ir bus dar blogiau.

Kitas trūkumas – jų paviršiuose susidaro elektros krūviai, pritraukiantys dulkes, dėl to sumažėja buto higieniškumas. Mechaniškai trinant, maži pūkeliai pakyla į orą ir patenka į kvėpavimo takus, ypač šildymo sezono metu. Sumažinti statinį elektros krūvį galima tik drėkinant orą specialiais oro drėkintuvais “Komfort”, “Briz” ir pan.

Geriausiai kilimines dangas valyti antiseptiniais preparatais. Dėmių negalima valyti benzinu ir kitais tirpikliais.

NAUDINGI PATARIMAI:
Kilimai, kilimėliai neslydinės ant grindų, jeigu išvirkščioje pusėje jų kraštuose prisiūsime nedideles gumines juosteles.

Kad kilimų kampai neužsilenktų, padėkime po jais kartono gabalėlius ir apsiūkime audinio juostelėmis.

Jeigu kilimas ilgai buvo susuktas, užsirietusius kraštus ir kampus lyginame taip: patiesiame klijuotę, ant jos ištiesiame kilimą, jį uždengiame drėgnu audiniu, ant jo – vėl klijuotę ir kokį nors svorį. Po 2-3 dienų kilimas išsilygins.

Nuo sunkių baldų susigulėjusias kilimo vietas sudrėkinam vandeniu, o po paros iššukuojame. Susivėlusias vilnonio kilimo vietas uždengiame 3-4 kartus sulankstyta drėgna medžiaga, prie jos atsargiai priglaudžiame lygintuvą. Plauką pakelti galima ir su garais. Išgarintą vietą iš blogosios pusės padaužome, paskui lyginame iš blogosios pusės įtempę, kol išdžiūsta plaukai.