Kilimai. Kiliminės Dangos

Kilimų ir kiliminių dangų priežiūros ypatumai

Naujas kilimas namams suteikia jaukumo ir šilumos, sukuria prabangos nuotaiką. Kokią dangą rinktis ir kaip ją prižiūrėti, kad šis įspūdis kuo ilgiau neišdiltų?

Kaip išsirinkti kiliminę dangą
Renkantis vieną ar kitą grindų patiesalą neužtenka vadovautis vien jo išoriniu žavesiu. Turėkite omeny, kad juo dažniau kilimas bus minamas, juo kokybiškesnis jis turi būti.

Ilgaplaukiai kilimai labiausiai tinka miegamiesiems, mat čia mažiausiai vaikštoma. Kituose kambariuose ir koridoriuje praktiškiau tiesti trumpesnio plauko dangas. Pvz., ilgaamžiškumu pasižyminčios dangos lygiu paviršiumi (veliūrinės arba lygių kilpučių) ir batų atspaudus, ir dulkes tiesiog praryjantys sukto pluošto kilimai gerai tiks prieškambaryje. Veltinis puikiai sulaiko šilumą ir garsą, todėl itin tiks vaikų kambaryje (juk mažieji mėgsta šokinėti ne tik ant lovų). Labai praktiškos yra kiliminės plytelės, mat susitepusią galima išimti ir į jos vietą įdėti kitą, tereikia turėti atsargų. Beje, ant šildomų grindų geriau tiesti dangą tekstilės pagrindu, mat šis šilumą praleidžia geriau nei pagamintas iš latekso.

Šis tas apie kokybę

Kilimo kokybę galima patikrinti truputį jį išlenkus – jei matyti pagrindas, danga ilgai nelaikys. Tanki danga yra elastingesnė, atsparesnė mindoma, ilgiau nepraranda grožio. Svarbu ir pluošto sudėtis. Poliamido (PA) pluoštas nedega, yra stipresnis, atsparesnis trinčiai nei polipropileno, greičiau atsitiesia suspaustas, paslepia dėmes. Polipropileno (PP) pluoštas jautrus karščiui, lengvai pažeidžiamas, linksta keisti spalvą, tačiau ne taip greitai susitepa, jį galima valyti stipresniais valikliais.

Sintetinių ir natūralių dangų savybės

Sintetinė danga yra ilgalaikė – ne taip greitai dyla, yra atsparesnė drėgmei (galima tiesti vonioje), cheminių medžiagų poveikiui (dėmes išvalysite lengviau), be to, geriau nei kitos dangos slopina triukšmą. Tačiau ji įsielektrina vaikštant ar siurbiant, labiau nei natūrali sugeria dulkes ir įvairius kvapus, pritraukia naminių gyvūnų plaukus. Sintetinės dangos nereikėtų tiesti vaikų kambaryje, mat ji gali sukelti alergiją, o jos kaupiamas elektrostatinis krūvis – sutrikdyti sveikatą. Žinoma, kenkėjiškas sintetinės dangos savybes suvaldyti galima kambarį dažnai vėdinant.

Kilimai iš natūralių medžiagų geriau nei sintetiniai išlaiko šilumą, ne taip blunka, mažiau kaupia dulkes, neįsielektrina, juos lengviau prižiūrėti. Tačiau tokie kilimai ypač bijo drėgmės (gali užpulti grybelis), naujas vilnonis kilimas kurį laiką šeriasi. Tačiau yra ir impregnuotų, drėgmei atsparių natūralaus pluošto dangų. Beje, visas natūralaus pluošto dangas reikia labai tausoti, mat jos lengvai pažeidžiamos.

Laiko patikrintos ir naujos priežiūros priemonės

Net ir paprasčiausias kilimas laikys ilgai, jeigu jį tinkamai prižiūrėsite. Mažiau nusidėvi priklijuota danga, ne taip greitai suminsite ir tą, po kuria bus patiestas gabalėlis veltinuko arba guminis paklotas. Retkarčiais kilimą apsukite, taip jis dėvėsis tolygiau. Be to, kilimą galima apipurkšti specialiu impregnantu, sukurtas apsauginis sluoksnis dangą ilgiau apsaugos nuo dėmės. Šaltis dezinfekuoja. Žiema – pats tinkamiausias metas ant kilimo susikaupusioms dulkėms ir purvui išvalyti. Todėl išnešusios laukan ir patiesusios ant sniego (jokiu būdu ne ant skersinio ar tvoros!) gerai išmuškite abi dangos puses. Kilimo spalvos atsigaus, jeigu jį pavalysite užbėrusios šiek tiek sniego. Parsinešusios namo dangą nusausinkite rankšluosčiu. Jei lauke spirgina 15-20°C šaltukas, tvyro drėgmė ar rūkas, kilimą per naktį galite palikti balkone -purvas ir dulkės sukietės, todėl lengviau jį išsiurbsite. Išdžiūvusį kilimą būtina pertiesti kitoje vietoje, antraip po juo ims kauptis drėgmė. Patikrinta priemonė – actas.

Priklijuotą kiliminę dangą apklokite actu parūgštintu vandeniu sudrėkintomis skepetomis ir išmuškite namie (drėgna medžiaga neleis dulkėms pasklisti po kambarį). Beje, taip atgaivinti galima ir minkštus baldus. Kilimas bus mažiau tepus (o vilnonis dar bus apsaugotas ir nuo kandžių), jei jį išvalysite vandens ir acto tirpale (10:1) pamirkytu šepečiu. Valykite putomis. Netyčia vandeniu apipiltą dangą skubėkite nusausinti, neleiskite įsigerti ir kitoms dėmėms. Jas valykite ne skystais valikliais, o putomis (jose esantis deguonis veikia geriau). Suteptas vietas pirmiau trinkite prieš plauką, po to paplaukiui. Siurbliu susiurbusios putų likučius išvalytą vietą atgaivinkite šiltu parūgštintu vandeniu (9 proc. acto rūgštis), taip neutralizuosite valiklio šarmą ir atgaivinsite spalvas. Tačiau su brangiais kilimais eksperimentuoti nepatartina, verčiau nuvežkite juos į valyklą.
Prieš naudodami kad ” ir pačią paprasčiausią valymo priemonę, visuomet išbandykite ją ant nedidelio, menkai matomo kilimo ploto.

Nenaudojamą kilimą apvyniokite aplink lazdą, o kiaurymėn įkiškite priemonių nuo kandžių.

Prieš valydami dangą patikrinkite, ar tvirtai laikosi pūko dažai. Švarų balto audinio gabalėlį suvilgyte valyti sutaisyta priemone ir patrinkite pūkelį menkai matomoje vietoje. Jei skepetaitė nusidažys, kilimo tuo valikliu verčiau nevalykite.

Įspaudus iš kilimo (pvz., kėdės kojų) pašalinsite nakčiai ant tos vietos uždėję ledo. Ryte jis bus ištirpęs, o kilimo plaukeliai atsitiesę.

Jei raitosi kilimo kraštai, išvirkščioje pusėje prisiūkite nedideles drobines kišenėles ir įdėkite į jas plonas metalo juostas, jos ištiesins kilimą ir sumažins elektrostatinio krūvio sankaupą.

Neišmeskite kiliminės dangos atraižų – pradegintus ar kitaip sugadintus kilimus galite pataisyti aštriu peiliu išpjaudamos sugadintą vietą ir iš likučio iškirpusios bei įklijavusios tokio pat dydžio gabalėlį. Pradegintus lopinėlius pripylus klijų taip pat galima užkimšti iš kitos vietos išpeštais plaukeliais. Po to ant tos vietos uždėkite knygą ir palikite kelias dienas džiūti. Persiškų kilimų grožį atskleidžia natūrali šviesa: jei kambarys šviesus, plaukeliai turėtų “žiūrėti” į langus, jei tamsus – tieskite kilimą priešinga kryptimi. Siurbliui nepasiduodančius naminių gyvūnų plaukus nuo kilimo surinksite šepečiu sintetiniais šeriais, patrintu į kitą sintetinio audinio pluoštą. Jsielektrinęs šepetys juos pritrauks.

Nestatykite ant kilimo gėlių vazonų, nes apatinis jo audinys pradės trūnyti, skilinėti.

Kojas kutenti gali ne tik gyvūnų, bet ir žemės “vilna”. Tačiau šie kilimai turi ne tik gerų savybių.

Bambukiniai kilimėliai būna labai lepūs, kai kurias įsigėrusias dėmes sunkiai išvalysite. Šių kilimėlių nepatartina tiesti virtuvėje, prieškambaryje, vonioje Ir kitose vietose, kuriose dažnai vaikštoma ar kaupiasi drėgmė. Patartina daugiau vaikščioti basomis ar avint plokščią avalynę, mat aštriakulnė ji gali subraižyti viršutinį dangos sluoksnį. Kita vertus, bambukas nesukelia alergijos, o gerai prižiūrimas gali laikyti Ir dešimt metų.

Kokosiniai kilimai audžiami iš kokoso palmės plaušų. Juose nėra riebalų, todėl nesidaugina bakterijos, nesikaupia kenksmingos medžiagos. Šiuos kilimus drąsiai tieskite labiausiai minamose vietose – jie labai atsparūs smūgiams, retai lūžinėja. Sizalio kilimai yra giminiški kokosiniams ir taip pat atsparūs smūgiams, jų pluoštas tvirtai supintas, paviršius nebijo nuolatinės trinties. Tačiau kilimai ilgainiui vis tiek gali pradėti eižėti, trupėti, todėl juos reikia tinkamai prižiūrėti ir patausoti. Tankiai suverptas jūrų žolių kilimėlis beveik nepraleidžia vandens, yra ypač atsparus purvui ir drėgmei. Šis kilimas, beje, kaip ir sizalio, gali būti tiesiamas ir ant šildomųjų grindų.

Apskritus kilimus geriausia tiesti ten, kur tvyro ramybė (miegamajame, svečių kambaryje), kvadratiniai ir stačiakampiai labiau tinka darbo vietoms (pvz., prie kompiuterio stalo), taip pat koridoriuje. Beje, smulkiai raštuoti kilimai kambarį optiškai išplečia. Šviesos namus pripildys šviesių spalvų kiliminė danga.