Odos Priežiūra

Jeigu jūs pavargote, abi rankas iki alkūnių palaikykite šal­tame vandenyje — ir po keleto minučių pasijusite tarytum pail­sėjusi.

* Pavargusioms akims tinka arbatžolių arba ramunėlių silpnos arbatos kompresai. Žiupsnelį ramunėlių užplikykime verdančiu vandeniu, joms pritraukus, šiltame tirpale suvilgykime vatos gu­mulėlius ir 5 min palaikykime ant vokų.

* Ratilai paakiuose ir nežymus vokų raudonumas bus ne taip pastebimi, jeigu ant akių uždėsime karštoje arbatoje suvilgytą vatą ir palaikysime keletą minučių, paskui vokus atsargiai patep-sime maitinamuoju kremu.

* Oda per žiemą kiek suglemba, netenka gaivumo ir elastin­gumo. Prausdamosi smarkiai trinkime kūną primuilintu kietu še­pečiu ir kaitaliokime karštą dušą su šaltu. Nuo to gerėja kraujo apytaka, dingsta blyškumas.

Odą gaivina ir šiltos (36—37°C) druskos vonios (1/2 kg drus­kos į pilną vonią). Pamėginkime tokias vonias daryti dvi tris sa­vaites kas antrą dieną po 10 minučių.

* Sausai glembančiai odai naudingi drėkinantys džiovintų ra­munėlių arba liepžiedžių arbatos kompresai (šaukštas stiklinei vandens). Nusipraususios veidą kiek ištepkime kremu ir 2—3 min ant jo palaikykime drungną kompresą.

Tačiau ši procedūra kontraindikuojama toms, kurių išsiplėtu­sios veido kraujagyslės.

* Atsiradus pirmoms raukšlelėms, naudinga kaktą kasdien masažuoti griežinėliu šviežio arba rauginto agurko. Jį stumdyki­me iš kairės į dešinę. Įsigerdamos sultys drėkina odą, o išdžiū­vusios sudaro kaukę. Po 30 min kaukę nuplaukime.

* Atsiradus negilių raukšlių, geriau prausti veidą šaltu van­deniu, kasdien tepti kremu, sviestu arba aliejum ir jį įbaksnoti galupirščiais. Riebalais tepti 1—2 kartus per dieną 30—40 min.

* Jei raukšlės gilios, veidą prauskime šaltu valgomosios drus­kos tirpalu (pusė šaukštelio stiklinei vandens), taip pat tepkime kremu su trupučiu smulkios druskos (pusė šaukštelio 50 g kremo).

* Du tris kartus per savaitę kaklą galima tepti nevalytu alie­jum.

* Ramunėlių arbata padeda išvalyti iš odos inkštirus. Šaukš­tą ramunėlių užplikykime verdančiu vandeniu ir, užsidengusios galvą rankšluosčiu, veidą palaikykime 5 min virš garų.

* Kad neatsirastų inkštirų, naudinga kasdien 2—3 kartus riebią odą ištrinti 1 % amoniaku arba 0,5 proc. druskos rūgšties tirpalu.

* Prieš gulant sausai odai naudingi specialūs drėkinantys kre­mai ir įprastas kremas, užteptas ant drėgno nuprausto veido, taip pat įvairios vaisių ir daržovių kaukės.

Sausai odai labai tinka šie maitinamieji mišiniai:

1) kiaušinio trynį sumaišyti su šaukšteliu alyvų arba kukurū­zų aliejaus ir trupučiu (ant peilio galo) medaus. Kaukę laikyti 10 min. Nuplauti šiltu vandeniu atskiestu pienu;

2) į kiaušinio trynį įdėti [/4 šaukštelio medaus ir sumaišyti su puse šaukštelio avižinių miltų. Kaukę laikyti 10—15 min. Nu­plauti šiltu vandeniu.

* Sausą odą patariama drėkinti atskiestu pienu. Rytą veidą galima atgaivinti žemuogių vandeniu. Tam tikslui šaukštas trintų žemuogių užpilamas stikline šalto vandens. Prieš vartojant per-košiama.

* Veidą gerai gaivina šeivamedžio žiedų nuoviras. Tam tiks­lui saują žiedų užpilkime verdančiu vandeniu, palaikykime 10 min, kad pritrauktų, paskui ataušinkime ir iškoškime. Vakare veidą galima suvilgyti avižinių dribsnių nuoviru. Į litrą verdančio van­dens įberkime 2 šaukštus dribsnių, užvirinkime, paskui ataušin­kime. Nuoviras itin tinka labai jautriai odai.

* Riebią odą patariama valyti vandeniu su citrinos sultimis. Ruošiama taip. Citrina supjaustoma skiltelėmis, užpilama šaltu vandeniu ir palaikoma 2—3 val uždarame inde. Paskui perkošia-ma.

Veidui prausti vartojama ir lanksvų bei mėtų arbata. Šaukštelis džiovintų lanksvų arba mėtų užplikoma stikline verdančio vandens ir paliekama, kad pritrauktų. Atvėsusi arbata perkošiama.

* Riebią odą gaivina kepto obuolio ir plakto kiaušinio kaukė (imama po šaukštą).

* Morkų kaukė naudinga suglebusiai odai. Ištepkime veidą tarkuotos morkos tyrele, o po pusvalandžio nusiprauskime vi­rintu vandeniu.

* Grietinės kaukė kartu yra maitinamoji, tonizuojanti ir bali­namoji. Į 100 g grietinės įdėkime 2 kiaušinio trynius ir gerai iš­trinkime. Į šią masę įpilkime šaukštą degtinės ir 1 citrinos sultis. Uždėtą kaukę laikykime 15—20 min, paskui nusiprauskime šiltu vandeniu.

* Veido odą labai gaivina medus. Šaukštą ištirpyto medaus sumaišykime su šaukštu citrinos sulčių ir šiuo mišiniu ištepkime veidą. Po 10—15 min kaukę nuplaukime šiltu vandeniu ir dar drėgną odą patepkime maitinamuoju kremu.

* Suglebusiai odai naudinga agurkų kaukė. Ją dėkime ant nu­valyto veido ir po 10—15 min nuvalykime vatos tamponu, liku­siomis agurko sultimis ištrinkime veidą ir patepkime kremu. Taip pat galima daryti ir uogų bei pomidorų kaukes.

* Odai su išsiplėtusiomis poromis naudingos baltymų kaukės su alūnu. Tam tikslui išplakime kiaušinio baltymą ir įpilkime šaukštelį 5% alūno vandeninio tirpalo arba medetkų nuoviro.

* Obuoliai gaivina ir jaunina veido odą. Truputyje pieno iš­virkime obuolį ir ant veido uždėkime šiltą kaukę. Po 20 min ją nuplaukime šaltu vandeniu.

* Rauginti kopūstai riebią ir inkštiruotą odą minkština ir su­teikia jai elastingumo. Storą kopūstų sluoksnį užsidėkime ant vei­do, uždenkime servetėle, o po pusvalandžio kaukę nuimkime ir patepkime veidą kremu. Tokią kaukę dėkime kartą per savaitę.

* Nuo mielių oda esti elastinga ir lygi, be inkštirų. Riebiai odai mieles tirpdykime šiltame vandenyje, kad būtų grietinės tirš-tumo, ir ta košele ištepkime veidą, paskui nusiprauskime šiltu vandeniu arba ramunėlių arbata. Sausai odai mieles tirpdykime aliejuje.

* Veido oda bus balta, jeigu ją tepsime šilta su pienu pa­gaminta bulvių tyre.

* Druska balina rankas ir veidą, mažina vokų pabrinkimą. Rankoms darykime šiltas druskos voneles, o sūdyto vandens (šaukštelis stiklinei vandens) pavilgus dėkime ant vokų ir veido.

* Jeigu jūs labai sukaitote ir suprakaitavote, tuoj pat nesi-prauskite šaltu vandeniu. Pirma nusišluostykite veidą sausu rank­šluosčiu, paskui atvėsę nusiprauskite.

* Prakaituojančią veido odą vakare valykime boro rūgšties tirpalu.

* Kad neatsirastų strazdanų, patariama saugoti veidą nuo sau­lės plačiabryle skrybėle, skėčiu. Rytą, prieš eidamos į gatvę, ypač anksti pavasarį, veidą tepkime specialiu apsauginiu tepalu, kre­mu ir pasipudruokime. Keletą kartų per dieną galima strazdanas tepti šviežio agurko sultimis arba citrinos sulčių ir 9% acto miši­niu (lygiomis dalimis), taip pat rūgusiu pienu.

* Kad lūpų dažai ilgiau laikytųsi, lūpas padažykime, truputį papudruokime, paskui dar kartą šiek tiek padažykime.

* Didelė burna atrodys mažesnė, jeigu lūpų kampučius palik­sime nedažytus.

* Rengdamosi į kalnus, pasiimkime šviesaus arba oranžinio atspalvio lūpų dažų. Raudonuose yra kazeino, kuris kaitrioje saulėje dirgina odą ir lūpos tinsta, skerdėja.

* Jeigu ant lūpų yra žaizdelė, o vis dėlto norime jas pasida­žyti, užlipinkime žaizdelę kiaušinio baltymo plėvele, kuri papras­tai lieka sumušto kiaušinio lukšte.

Lūpų kampučiuose atsiradusius skausmingus įtrūkimus tep­kime 1—2 kartus per dieną šalavijų vandenine ištrauka.

Vyresnei moteriai, ypač su žilais plaukais, tinka tamsesnė pudra. Nudegusią odą geriau pudruoti šviesesne pudra.

* Nepudruokime prakaituoto veido, nes susidarys košelės pa­vidalo odos poras užkemšantis sluoksnis.

* Pudrą visada laikykime uždarytą, nes, prisigėrusi drėgmės, ji supuola į gumulėlius ir blogai laikosi ant odos.

* Suskirdusias lūpas kuriam laikui ištepkime medum. Vakare jas ir dantenas pamasažuokime dantų šepetėliu.

* Nelaikykime pudros greta stipriai kvepiančių daiktų, nes ji lengvai prisigeria pašalinių kvapų.

* Džiūstančias ir šerpetojančias lūpas pavalykime 1% boro-rūgšties tirpalu ir patepkime aliejum.

* Vasarą kvėpinkimės mažiau negu žiemą, o dieną mažiau negu vakare. Sėsdamos prie stalo, nesikvėpinkime nei rankų, nei veido.

* Velvetas ir vilnoniai audiniai ilgai laiko kvepalų kvapus. Visiškai jų nelaiko kapronas.

* Suvilgytą kvepalais vatą įdėkime į maišelį ir pakabinkime spintoje — visi drabužiai vienodai maloniai kvepės.

* Jeigu vartojame stiprius kvepalus, tai venkime pernelyg kvapios kosmetikos: įvairių kvapų derinys retai būna malonus.

* Kad blakstienos būtų tankesnės, kasdien prieš miegą jas tep­kime 3 šaukštelių ricinos ir šaukštelio spirito mišiniu.

* Kad blakstienos nenustotų žvilgėjusios, o vokai nesiraukš-lėtų, prieš miegą nuvalykime nuo jų tušą, vokus patepkime maiti­namuoju kremu, po 30—40 min jį nuvalykime popierine servetėle ir šepetėliu sušukuokime blakstienas. * Kad karštu metų laiku nekankintų iššutimai, vakare tas vie­tas apiplaukime šaltu vandeniu, nusausinkime rankšluosčiu ir pa­tepkime valytu saulėgrąžų aliejum, rytą vėl juo tepkime ir tai kartokime savaitę, kol išnyks paraudimas ir patinimas.

* Kad vasarą kulnų oda būtų plona ir nesukietėtų, darykime kojoms šiltą pamuilių vonią, paskui stipriai patrinkime kulnus, pemza ir ištepkime riebiu kremu arba 2% salicilo tepalu.

* Suragėjusi kojų padų ir kulnų oda lengvai pasišalina pavar­tojus svogūną. Prieš naktį apdėkime kojų padus plonais svogūno griežinėliais ir apriškime polietileno maišeliais ir tvarsčiu. Rytą kojas nusiplaukime šiltu vandeniu ir papudruokime talku, kad neprakaituotų.

* Kojos ne taip prakaituos, jeigu reguliariai darysime lauro lapelių, gvazdikėlių, ąžuolo žievės, ramunėlių, gysločių, šviežių beržo lapų nuoviro, silpno kalio permanganato tirpalo arba arba­tos voneles.

* Nuospaudai suminkštinti pleistru prie jos priklijuokime atskiestame 9% acte pamirkytą gebenės lapelį; taip pat galime uždėti trauklapį.

Ilgai vaikščiojus, po turistinio žygio kojos estį pavargusios, sutinusios. Kad vėl būtų normalios, kojas nusiplaukime šiltu van­deniu su muilu ir pamasažuokime nelabai kietu šepečiu iš apačios aukštyn apskritiminiais judesiais, paskui patepkime specialiu kojų arba bet kokiu maitinamuoju, geriau drėkinamuoju, kremu. Pa­vargusioms kojoms naudinga ir šilta vonia su druska.

* Kad kojos nešaltų, slidinėdamos pirma apsiaukime medvilni­nėmis, paskui vilnonėmis puskojinėmis. Gerai šilumą laiko minkš­tas (pvz., laikraštinis) tarp puskojinių įdėtas popierius.

kaitinantis saulėje

* Prieš eidamos kaitintis nesiprauskime su muilu: jis pašalina nuo odos riebalus, todėl greičiau galima nudegti. Geriau apsi-prauskime be muilo ir ištepkime odą kremu „Jantar” — tada gražiai įdegsime — tamsiai rudai.

* Jeigu vasarą veidas labai prakaituoja ir žvilga, pavalykime jį perpus vandeniu atskiestu 2% salicilo spirito tirpalu. Taip pat galima odą atgaivinti citrinos ar šviežio agurko griežinėliu (va­loma 2—-3 kartus per dieną).

* Einant į pliažą, nereikia jokios kosmetikos. Kad neskerdėtų, tiktai lūpas padažykime šviesiais riebiais dažais.

* Geriau kaitintis ryte arba vakare, nuo 17 val. Prasidėjus sezonui, pirmą kartą kaitinkimės ne ilgiau kaip 10—15 min pas­kui — kiek ilgiau. .

* Prieš saulės vonią netepkime odos odekolonu, nes jis gali sukelti stiprų uždegimą.

* Stipri arbata puikiai saugo nuo saulės spindulių. Jeigu ne­norime nudegti, prieš eidamos į gatvę, pavalykime ja veidą.

* Kad maudantis nosis nelabai nudegtų, patepkime ją cinko tepalu, o nusimaudžiusios nušluostykime servetėle.

* Nusisvilinę saulėje užsidėkime tarkuotų žalių bulvių arba rūgusio pieno, taip pat šviežio pieno arba arbatos kompresą. Ant veido dėkime švįežiai supjaustytų gysločio lapų kaukę. Nudegin­tų vietų jokiu būdu neplaukime vandeniu su muilu, netrinkime kremu — šitai tiktai sudirgins odą.