Siuvimo Patarimai

* Kad nereikėtų kiekvienąkart siūti baltos apykaklės prie mo­kyklinės uniformos, prie jos išvirkščiosios pusės ir uniformos apy­kaklės prisiūkime tris mažus spaustelius (du iš kraštų ir vieną viduryje)

* Kad nepadarytume skylės tarp sagų, kurias norime išpjauti iš drabužio ir audinio, įdėkime šukas,

* Siūdamos sagą prie drabužio, blogojoje pusėje padėkime kvadratėlį audinio ir jį prisiūkime kartu su saga. Taip prisiūta ji niekada nesugadins medžiagos.

Blogojoje audinio pusėje taip pat galima prisiūti mažą sagą. Kad gerai prisiūtume sagą, tarp jos ir medžiagos padėkime degtuką, paskui jį ištraukime.

* Nuo skalbimo praradusias žvilgesį sagas galima atnaujinti — aptepti bespalviu nagų laku. Po dažoma saga padėkime popieriaus.

* Siūdamos sagą prie kailinio palto, tarp jos ir palto padėki­me ploną popierių, kad neprisiūtume plaukelių. Prisiuvusios sagą, popierių ištraukime.

* Siūlai špūlėje visada atrodo tamsesni negu sruogose. Todėl juos reikia parinkti kiek tamsesnius už audinį.

* Jeigu vilnonis siūlas nelenda į adatos skylutę, jo galiuką išmuiluokime ir suspauskime, tada jį lengvai įversime.

* Kad įvertume į adatą kaproninį siūlą, jį susukime su papras­tu siūlu.

* Kad lengviau būtų ardyti panešiotą drabužį skutimosi pei­liuku, įstatykime jį į butelio kamščio įpjovą.

* Išardyta vilnonė medžiaga gerai išsivalo duonos plutele.

* Dažnai vartojama popierinė iškarpa greitai plyšta. Geriausia ją daryti iš senos klijuotės. Ji ilgai laikys ir patogi naudoti.

* Baigę siūti, nekąskime siūlo — tai labai kenkia dantims.

* Norint nustatyti, iš kokio pluošto pagamintas kuris nors au­dinys, reikia žinoti, kad:

medvilniniai ir lininiai siūlai greitai dega, kvapas degančio popieriaus arba vatos, pelenai balti;

vilnoniai ir natūralaus šilko siūlai dega lėtai, kvapas svylančių plaukų, degančio siūlo gale susidaro tamsus sukepęs rutuliukas;

acetatinio šilko pluoštas dega lėtai ir lydosi — susidaro juodas pūslėtas anglies rutuliukas;

kapronas ir kiti sintetiniai pluoštai degdami sudaro kietus su­silydžiusius rutuliukus.

* Iš plonos medžiagos drabužius siūti patogiau po ja patiesus baltą popierių. O kad šilkas nekibtų prie rankų, pirštus patrinki­me smulkiu švitriniu popieriumi arba pemza.

Storą medžiagą siūti lengviau, ištepus adatą muilu.

* Kad aksomas pernelyg neblizgėtų, drabužį kirpkime šere-liais aukštyn, o iš bajaus — šereliais žemyn, nes jie veliasi.

* Prieš kerpant vilnonę medžiagą patariama sudrėkinti ir išly­ginti. Tada detalės vienodai susitraukia.

* Audinį galima kirpti viengubą arba dvigubą, sulenktą ge­rąja puse į vidų.

* Kad neirtų, ploną šilkinį audinį kirpkime labai aštriomis įkaitintomis žirklėmis.

* Nukirpti kaproninio audinio kraštai bryzga ir juos sunku siūti. Įtemptu audinio kraštu patraukime (greitai, tolygiu rankos judesiu) degantį degtuką, ir išsilydę siūlai „susivirins”— sudarys lygią tvirtą siūlę. Degtuko liepsna turi neliesti audinio.

* Kad megztos vilnonės puskojinės ilgai neprakiurtų, išardy-kime senas iširusias kapronines kojines, po šešis—aštuonis kapro-ninius siūlus pridėkime prie vilnonio ir šiais siūlais numegzkime, pradėdamos nuo kulno, visą pėdą.

* Norėdamos padaryti kilpą sagai irstančioje medžiagoje, įkaitinkime peilį, patepkime vašku ir išdurkime skylę, kur turi būti kilpa; vaškas sutvirtins siūlo galus, ir bus lengviau apsiūti kilpą.

* Antpirštį pasirinkime pagal dešiniosios rankos didįjį pirštą.

* Ilgai siuvant, kairiosios rankos pirštas būna subadytas adata. Taip neatsitiks, jeigu ant jo užmausime odinės pirštinės pirštą.

* Kad būtų patogiau naudotis, žirklių žiedus apsukime audinio arba izoliacine juostele.

* Norėdamos išgaląsti žirkles, kaire ranka paimkime paprastą adatą, o dešine — žirkles ir „pjaukime” adatą; po 15—20 tokių judesių žirklės bus aštrios. Dar galima 2—3 kartus kirpti švitrinį popierių.

* Kad išsiverstume be centimetrinės juostelės mezgamam daik­tui matuoti, padalas pažymėkime ant virbalo nagų laku.

* Sulinkusius metalinius virbalus palaikykime verdančiame vandenyje, kol jis atvės. Paskui virbalus ištiesinkime.

* Susilanksčiusius plastikinius virbalus ištiesinsime, jeigu įleisime juos į verdantį vandenį ir tuoj pat gausiai aplaistysime šaltu vandeniu.

* Per tamsius megzti vilnonius siūlus galima pašviesinti geria­mąja soda. Tam tikslui į puodą su karštu vandeniu įberkime 1—2 šaukštus sodos ir į jį įdėkime iš anksto sudrėkintus siūlus, virinki­me 2—5 min, paskui keletą kartų išskalaukime šaltame vandenyje.

* Jei džiovinamos sruogos apačioje pakabinsime krūvį, tai išdžiūvę verpalai bus lygūs, nebanguoti.

* Prieš dažydamos pirma išardykime gatavo dirbinio siūles, kitaip tose vietose audinys nenusidažys.

* Išardžius megztinį, verpalus galima ištiesinti neskalbiant.

Tam tikslui siūlus suvyniokime ant kieto stačiakampio kartono arba faneros ir pašutinkime pro drėgną skudurėlį labai karšta lai­dyne.

* Nekaupkite daug nešvarių skalbinių. Skalbiniai iš sinteti­nių medžiagų lengvai, bet dažnai skalbiami. Nelaukite, kol pasi­darys labai nešvarūs. Skalbinių iš sintetinių medžiagų (nailono, akrilano ir kt.) nemaišykite su virinamais arba atiduodamais į skalbyklą.

* Virtuvėje turėkime laikrodį. Jis pratins geriau organizuoti darbą ir mažins laiko sąnaudas. Gražus laikrodis puoš ir virtuvės interjerą.

* Nedėkite į šaldytuvą dar karštų patiekalų. Viską, ką dedate į šaldytuvą, uždenkite arba įdėkite į specialius plastikinius indus su dangteliu.

* Nelaukite, kol šaldymo kamera apaugs ledais tarsi šarvais, kurie paskui sunkiai atšyla.

* Neišmeskime sugedusių užtrauktukų. Jais apsiūtos apačioje kelnės ilgiau laikys.