Papuošalų Laikymas Ir Priežiūra

deimantai Kartais papuošalai parduodami minkštu audiniu išklotose dėžutėse, -ten juo vėliau geriausia ir laikyti: brangakmeniai nesibraižys (kaip, pavyzdžiui, dedami ant kieto paviršiaus – stalo ar pan.). Brangesnius papuošalus (ne tik dėl tvarkos) reikėtų saugoti atskirose dėžutėse, jie nesitrins vienas į kitą ir nesibraižys. Minkštesnius brangakmenius (pavyzdžiui, turkį ir perlus) reikia ypač saugoti – stuktelėjus į kietesnį paviršių, jie susigadina. Žiedas su perlo ar minkštesnio akmens akute – ne kasdienis papuošalas – juo geriau puoštis tada, kai nereiks dirbti jokių darbų. Ant to paties piršto nereikėtų mautis žiedo su labai kietu brangakmeniu (pavyzdžiui, deimantu) ir žiedo su minkštesniu akmeniu ar perlu – vos užkliudęs minkštesnįjį, deimantas jį subraižys.

Perlai ”mėgsta”odos šilumą, tačiau prakaitas jiems kenkia. Todėl kiekvieną kartą nusimovus žiedą su perlu perlamutrinį rutuliuką reikia nuvalyti minkšta zomša. Dažnai nešiojami perlų ar kitokių apvalių brangakmenių vėriniai ”nutempia” virvelę, todėl juos retkarčiais reikia apžiūrėti ir jei tarpai tarp akmenukų didesni, virvelė matyti – duoti juvelyrui išardyti ir suverti iš naujo.

Nešiojančios grandinėles turėtų žinoti, kad silpniausios vietos – užsegimas ir kilputės prie jo. Nereikia laukti, kol grandinėlė nutrūks – net jei kilpelės nedaug susidėvėjusios ar užsegimas vos laisvesnis. Ilgai nešiojant papuošalus brangakmenių apsodo danteliai tampa laisvesni ir brangakmenis gali iškristi. Tai pataiso juvelyras.

Reikia prisiminti, kad prakaitas, muilas, riebalai ir kosmetinės medžiagos keičia visų brangakmenių (ypač deimantų) blizgesį. Todėl prieš pradėdamos namų ruošos darbus (plauti indus, skalbti, praustis vonioje ir t. t.), žiedus nusimaukite. Deimantams labai kenkia įvairios balinančios medžiagos, kuriose yra chloro.

Minkštesnius nei deimantai brangakmenius (pavyzdžiui, hematitą, turkį) riebalai ir muilas dar labiau gadina – pakeičia spalvą. Prausiantis, ruošiant valgį ar tepantis kremu žiedus su minkštesniais brangakmeniais būtina nusimauti. Papuošalams (ypač su perlais) labai kenkia plaukų lakas, nes brangakmenius jis padengia matine plėvele.

Brangakmeniams kenkia ir saulė, todėl negalima jų palikti saulėkaitoje (pavyzdžiui, ant palangės) – nuo saulės gali pasikeisti jų spalva. Didelėms temperatūros permainoms ypač jautrios kamėjos (išraižyti brangakmeniai), – ilgai buvę saulėkaitoje, jos gali net sutrūkinėti.

papuosalai

Papuošalus su deimantais reikia nuolat valyti. Jei deimantai labai mažyčiai, valyti turėtų juvelyras, jei didesni – galima plauti namuose. Į mažą dubenėlį įpylus šilto vandens ir švelnios putojančios plovimo priemonės (pavyzdžiui,”Fairy”), deimantas plaunamas maža švelnia kempinėle ir minkštu šepetėliu, perplaunamas šiltu vandeniu ir nušluostomas frotinio audinio skiautele.

Safyrai, smaragdai, rubinai plaunami drungnu muilinu vandeniu, valomi spiritu. Turkiai, koralai valomi minkštu šepetėliu, pamirkytu geriamosios sodos tirpale. Opalai valomi sausu šepetėliu (jie “bijo”vandens.) Sidabriniai papuošalai tamsėja – tuomet tepa drabužius ir odą. Juos galima nušveisti dantų milteliais ar specialiomis priemonėmis, skirtomis sidabrui valyti, po to nuplauti vandeniu ir nusausinti minkšto audinio skiaute. Auksiniai papuošalai plaunami vandeniu ir švelnia putojančia priemone.

Praėjusio šimtmečio ar dar senesnių papuošalų (ypač žiedų) nepatartina kasdien nešioti – tai relikvijos, todėl reikia ”pataupyti”. Tokius papuošalus valyti ir taisyti turėtų specialistas. Senų (vadinasi, ir XIX šimtmečio papuošalų ar net senesnių) negalima merkti į vandenį, nors jie atrodo nešvarūs. Tais laikais papuošalus gamindavę juvelyrai po spalvotais akmenukais dėdavo tam tikrą medžiagą, “pagilinančią ‚ jų spalvą. Jei ji sudrėks – papuošalas bus sugadintas. Kenkia šiems papuošalams ir lietaus drėgmė. Senų papuošalų nereikia labai uoliai valyti, kad valant nedingtų patina (plona žalia ar kitos spalvos plėvelė, atsirandanti ant papuošalų paviršiaus). Patina ne tik puošia juvelyrinius dirbinius, bet saugo juos nuo irimo.

XIXa. Antrojoje pusėje deimantai buvo inkrustuojami į sidabrą (tais laikais kitokio metalo beveik nenaudodavo), kuris ilgainiui patamsėdavo. Senojo sidabro nebūtina kruopščiai išblizginti – papuošalas atrodys “negyvas”, kita vertus – sumažės jo vertė. Taisant senus papuošalus, reikia stengtis nesunaikinti ant jų esančių antspaudų, nurodančių kas, kada ir kur, iš kokios medžiagos pagamino.

Jei norite seną papuošalą dovanoti – parašykite gaunančiajam kelias eilutes apie tai, kada ir kam šis papuošalas priklausė, kitas jo žinias. Tai paskatins papuošalą labiau branginti, jo istorija išliks ateinančioms kartoms.

Dar skaitykite kaip valyti sidabrą.