Pagalvėlės Interjere – Lyg Posmas Danguje

pagalveles

Pagalvėlės mūsų kambariuose tapo neatsiejamu atributu. Mūsų proseneliams pagalves pakeisdavo alkūnė arba suvyniota sermėga. Graži nėriniuota lovos pagalvė pirmiausia atsirado labai seniai turtinguose dvaruose. O valstiečių pirkiose dar net XIX a. Tokios pagalvės tik puošė lovas. Juo aukštesnė pagalvių kupeta pūpsojo lovos galvūgaly, juo turtingesnė ir darbštesnė buvo nuotaka. Taip vertino merginas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Vengrų, čekų, lenkų nuotakos taip pat didžiavosi pagalvių; piramidėmis : ant lovų. Tačiau bėgo laikas, keitėsi žmogaus požiūris į buitį – švariai ir gražiai miegoti norėjo visi.

Pagalves, ant kurių miegodavo, iš pradžių slėpė po lovatiesėmis, kad nesudulkėtų, paskui kišo į stalčius, spintas ar skrynias. Ant lovos kurį laiką dėjo mažas dekoratyvines pagalvėles. Jos nebuvo skirtos galvai pailsinti. Išstandintos, išsiuvinėtos, kruopščiai išlygintos tokios pagalvėlės styrojo tarsi gėlių puokštė ir puošė lovą. Paskui jos persikėlė ant minkštų baldų – sofų, fotelių, įvairių kušečių, tachtų, ant kurių žmogus galėjo pailsėti popiečio minutę, sunegalavęs ar pavargęs. Bet tam visai netiko pagalvėlė, kurią reikėjo saugoti nuo susiglamžymo.

Pagaliau pagalvėlė virto baldo dalimi, jo priedu. Šitokią jos funkciją suformavo ryšiai su Rytų šalimis —- ten žmonės sėdėdavo sukryžiavę kojas tiesiai ant kilimo ar pagalvėlės. Tokių pagalvėlių formos įvairesnės : apskritos arba panašios į volelį, kietesnės, kitaip modeliuojamos. Pagalvėles galime sudėlioti taip, kad baldas atrodytų visai kitoks, negu buvo iki šiol. Gamindamos ar pritaikydamos pagalvėles interjere, išgyvename kūrybos džiaugsmą. Gal dėl to jos tokios patrauklios ?

Dabartiniame interjere pagalvėlė – nebūtinai savarankiškas meno kūrinys. Ji gali būti tik dalelė kambario erdvės, tokia reikalinga, kad pagalvėlę paėmus liktų tuštuma, jos trūktų lyg posmo dainoje.

Tad atsižvelgdami į savo baldų formas bei spalvas, prie jų derinkime pagalvėles. Jei turime senovinius ar bent jau panašius į juos baldus, geriausiai tiks klasikinės apvalios arba minkštos pūkinės pagalvėlės. Jei baldai modernūs, be barokinių užraitymų, turi daug stačių kampų, prie jų derės klasikinės smailiakampės ir modernios, geometrinės formos pagalvėlės, rytietiški voleliai ar apskritimai.

Be to , pagalvėlės gali būti panašios į baldus ar jų dalis, net virsti ranktūriais, atkaltėmis, vaikiškomis kėdutėmis, tiesiog baldo tąsa. Tik tokios pagalvėlės daromos ne iš plunksnų ar pūkų, o iš kieto porolono. Nemadinga ir mažai kur tinka sudėtinga šešiakampė ar aštuonkampė forma.

Spalvos ir pagalvėlės

Pagalvėlių spalva turi derėti prie sienų, baldų, grindų dangos, užuolaidų. Prisiminkime svarbiausias interjero spalvų derinimo taisykles : jei viena dalis yra marga, kitos privalo būti vienspalvės. Kai kambaryje patiestas ryškiai margas kilimas, sienos, užuolaidos ir baldų apmušalai turi būti vienspalviai. Jei margi baldai, tai sienos, kilimas ir užuolaidos —– vienspalvės. Nemanykite, kad juos reikia parinkti vienos spalvos : jų gama turi : išplaukti :, tarkim, iš kilimo ar baldų apmušalų margumo ( pvz., žalsvos užuolaidos, oranžinės sienos, ruda grindų danga ). Tačiau jei kambaryje viskas bus marga, norėsis kaukti. Nepamirškim, kad margumo ir taip labai daug : knygos lentynoje, smulkmenos už stiklų. Ta pati vaza, apšviesta saulės ar lempos, bus vienos, o šešėlyje — visai kitos spalvos.

Deramai parinktos pagalvėlių spalvos gali gražiai papildyti interjerą arba paslėpti jo trūkumus. Jei kambarys ryškus, kontrastingas, pagalvėlės sušvelnins kontrastą, jei pilkšvas , – suteiks žaismingumo, gyvumo. Pilkų atspalvių fone raudonos ir oranžinės pagalvėlės atrodys kaip gėlės.

Pagalvokim, kur dėsim pagalvėles? Ar jos bus tik dekoratyvinės, gulės nejudinamos kaip ant senovinės lovos ? Tada pagalvėlės gali būti tikras meno kūrinys : puošniai siuvinėtos ar austos, retai valomos, bet … jos jau nebemadingos. Tai gal jas kišime po galva, po šonu arba iš jų net statysime tvirtoves… ? Tada jas geriausia gaminti tokias, kad kuo mažiau keltų rūpesčių : nesiglamžytų, iš abiejų pusių atrodytų pakamkamai gražios, būtų lengvai skalbiamos ar valomos, ryškių spalvų, iš karto pastebimos ir nesudėtingai dekoruotos.

katinas ant pagalveliu

Pagalvėlės gali būti labai puošnios arba paprastos, vienos spalvos ar kelių atspalvių. Kai kam labai patinka pagalvėlės, pasiūtos iš nebalintos drobės, į kurią įaustas ar įsiuvinėtas šilkinis siūlas. Deja, tokia pagalvėlė, iš toliau žiūrint, susilieja į pilkšvą neįdomią dėmę, o visas grožis tematomas iš arti. Be to, drobė labai glamžosi.

Pagalvėlės, kaip baldo priedas, turėtų būti gaminamos iš tokios medžiagos, kuri nesiglamžo, yra elastinga. Labiausiai tinka trikotažas, gobelenas, paltinis audinys. Galima siūti iš senų drabužių, įvairių skiaučių, megzti rankomis ar mašina, nerti, aplikuoti. Tik nemėginkime pagalvėlės austi ar nerti pagal sumažintos lovatiesės modelį. Ieškokime lovatiesėje tokios dekoratyvinės detalės, kuri būtų pagalvėlės dydžio ir patrauktų savo ornamentu.