Vaikų Stovyklos

Artėja vasara, mokyklinės atostogos. Ką veiks vaikai, kol tėvai dirbs? Gal verta leisti į vasaros stovyklą? Jei vaikas tokioje dar nebuvo, dažniausiai tėvus kamuoja nerimas: „Kaip atžala ten viena, be mūsų? Kaip mes, išsiuntę vaiką j stovyklą?“ Kiekvienas vaikas kitaip reaguoja į pokyčius, tad apsispręsti turi atsižvelgdama ir į vaiko poreikius, ir į norus, ir į brandą.

Kokio amžiaus vaikas pasirengęs vykti į stovyklą?

lunette Anot psichologų, ikimokyklinio amžiaus vaikai nėra psichologiškai pasirengę staiga pakeisti jiems įprastą aplinką ir ilgesnį laiką praleisti be tėvų. Bemaž visas mažylio pasaulis – tai jo namai ir tėvai, todėl vaikui iki septynerių metų stovykloje bus neįprasta, sunku, per daug svetima. Net jei dieną ikimokyklinukas stovykloje smaginsis, atėjus vakarui greičiausiai susigraudins – sielosis, kad šalia nėra mamos, tėčio, ilgėsis savo lovos, mylimo meškiuko, pasakos…

Ikimokyklinio amžiaus vaikams svarbiausi – tėvai. Pradinukams pamažėle tampa svarbūs ir draugai. O nuo kokių trylikos metų draugai tampa svarbesni už tėvus. Todėl dažnai gali išgirsti, kaip paauglių tėvai, išleidę savo atžalas į stovyklą, jau po poros dienų pradeda stebėtis, kad jų vaikai stovyklaudami nustoja skambinti, rašyti žinutes. Ką gi, paauglių tėvams tenka su tuo susitaikyti – jie savo vaikams nebėra tokie svarbūs.

Beje, apie išsiskyrimo momentą su vaikais, kai išleidžiate juos į stovyklą. Išsiskyrimas – išbandymas ne tik vaikams, bet ir tėvams. Pastarieji nerimauja, ar viskas bus gerai. Ir vis dėlto atsisveikindami tėvai turėtų tvardyti savo emocijas – jokių ašarų, jokios dramos; tėvams derėtų rodyti, kad jie savo vaiku (kaip ir pasauliu bei apskritai gyvenimu) pasikliauja.

Savarankiškumas ir gebėjimas bendrauti

Summer Camp Friends Taigi geriausia į vasaros stovyklą leisti vaikus nuo aštuonerių (ar net devynerių dešimties) metų. Tokio amžiaus vaikams taip pat nėra lengva atsiskirti nuo tėvų, tačiau stovyklauti jiems jau ne taip skausminga, dažnai net ir naudinga. Patirtis mokykloje juos psichologiškai jau kiek sustiprinusi, jau įgyta šiokio tokio pirminio savarankiškumo (pradinukai geba patys tinkamai apsirengti, nusiprausti, pasiimti valgyti ir pan.). Dar paprasčiau, jei vaikui jau yra tekę kur nors keliauti ir kelionės metu nors minimaliai savimi pasirūpinti, jei yra tekę kelias dienas be tėvų praleisti pas senelius, gimines. Be amžiaus ir savarankiškumo, vykstančiam į stovyklą vaikui svarbu ir gebėjimas bendrauti (ne tik su bendraamžiais, bet ir su suaugusiaisiais), spręsti konfliktus, megzti pažintis, todėl tėvai turėtų skatinti savo atžalas draugauti, pažindintis. Tai stovykloje labai praverčia.

Ar leisti vaiką į stovyklą?

Tai labai individualu. Šiuo atveju nereikia klausyti, ką sako draugai, bendradarbiai, seneliai. Svarbiausia, kad vaikas būtų pasirengęs važiuoti į stovyklą ir pats to norėtų.

Tėvai, rinkdami vasaros stovyklą, turėtų atsižvelgti į vaiko pomėgius ir gebėjimus, tartis su vaiku – stovyklą rinkti drauge su juo. Žinoma, tėvams verta kiek galima daugiau sužinoti apie pasirinktą stovyklą, auklėtojus, aplinką.

Jei vaikas nerimauja, vykdamas į stovyklą, patariama su juo apie tai pasišnekėti. Gal jis baiminasi nepažįstamų žmonių, gal jam sunkoka susipažinti. Gal tuomet į stovykląjį galima leisti su draugu, broliu ar seserimi, kitais jaunaisiais giminaičiais? O gal jis baiminasi tik pirmosios dienos? Šiuo atveju pirmąjį pusdienį ar net dieną stovykloje tėvai gali praleisti drauge su juo. O išvažiuodami su vaiku ar vadovu susitarti, kurią valandą pirmąsias tris dienas skambins savo vaikui.

Įprasta, kad pirmosiomis dienomis vaikai tėvams skundžiasi, jog jiems čia nuobodu, liūdna. Tačiau taip pat įprasta, kad jau po poros dienų stovykloje vaikai pripranta, susiranda draugų, įsilieja į kolektyvą. Ir tuomet skundai liaujasi. Štai kodėl svarbu dar prieš stovyklą su vaiku apie tai pasišnekėti.

Girl and boy Dar namie tėvai gali vaiką pamokyti pasikloti lovą, susitvarkyti daiktus, susikrauti kuprinę, pamėginti laikytis stovykloje numanomos dienotvarkės. Taip pat reikėtų pakalbėti apie numanomą namų ilgesį, paaiškinti, kad normalu ilgėtis tėvų ir kad dėl to neverta atsiriboti nuo žmonių stovykloje.

Dar svarbu vaikui pasakyti, kad kilus stovykloje kokiems nors rūpesčiams, sunkumams, jis visada gali kreiptis pagalbos į vadovus arba paskambinti tėvams.

Ką daryti, jei vaikas nenori ar bijo vykti į stovyklą?

Versti nedera. Kitaip dar gali likti nuoskauda visam gyvenimui, esą tėvai nesuprato, išdavė. Prievarta į stovyklą išsiųstas vaikas jausis ne tik išduotas, bet ir nesaugus.

Tačiau jei vaikas bijo tik dėl to, kad stovykloje dar niekada nebuvo, iš pradžių jam galima pasiūlyti dienos stovyklą arba stovyklą, esančią netoli namų, kad esant reikalui tėvai jį galėtų aplankyti ar net pasiimti. Stovyklų auklėtojai dažnai tėvus prašo nekreipti dėmesio į vaiko prašymus jį išsivežti, tačiau jei vaikas prašo dažnai, jei jis pernelyg ilgai neprisitaiko, santykiai su bendraamžiais ir vadovais niekaip nesusiklosto, anot psichologų, tėvai turėtų įsiklausyti į vaiko prašymus.

Jei vaikas drovus, uždaras, nereikia daryti išvados, kad vasaros stovykla jam netinka. Vaikai gali užsisklęsti, jausdamiesi bendraamžių atstumiami, nemėgstami… O gera stovykla jiems gali tapti vieta, kurioje šių jausmų nebeliks – vaikas per komandinius žaidimus, naujas pažintis, išmintingų suaugusiųjų dėka gali pasijusti svarbus, reikšmingas, reikalingas, taip jis pradės labiau save vertinti, savimi pasitikėti. Planuodami vaiko atostogas tėvai turėtų atidžiai klausyti, ką kalba vaikas, stebėti, ką jis veikia, matyti, kaip (ir kiek) užimtas jis jaučiasi laimingas. Jei vaikas ramus, uždaresnio būdo, labiausiai mėgsta užsiimti kokiomis nors veiklomis vienas (konstruoja, piešia, skaito, siuva), gali būti, kad stovykla, kur bendravimo itin daug, jam taps tikra kančia.

Face paint 3 Nėra gerai vaiką siųsti į stovyklą, jei šeimoje vyksta kas nors labai svarbaus (išgyvenama vieno iš artimųjų netektis, tėvai rengiasi skirtis, gimsta dar vienas kūdikis ir pan.) – tokiu atveju vaikas gali pagalvoti, kad jis nėra svarbus, kad jo norima atsikratyti.

Stovykla vaikui patiks, jei:

■ atitiks vaiko pomėgius, ugdys ne tik patinkančius, bet ir reikalingus, naudingus įgūdžius, suteiks žinių. Sportinė stovykla dar ir pastiprins sveikatą;

■ plės vaiko akiratį – juk paprastai stovyklos aplinka skiriasi nuo kasdienės;

■ vaikui suteiks galimybę pasijusti savarankiškam – atsidūrusiam naujoje aplinkoje, tarp naujų žmonių, jam teks ne tik priimti sprendimus, bet ir būti už juos atsakingam;

■ lavins bendravimo ir elgesio kolektyve įgūdžius -smagu įveikti savo drovumą ir pritapti naujame kolektyve, turinčiame savo taisykles. Smagu iš stovyklos grįžti su daug naujų draugų iš kitų mokyklų, miestų, šalių;

■ atskleis namuose, mokykloje nepastebėtus vaiko gebėjimus, talentus, pomėgius;

■ sustiprins fiziškai ir dvasiškai (tam itin pasitarnauja nustatytas dienos režimas).

Vaikų stovykla gerai ir tėvams – jei nėra močiutės kaime, giminaičių sodyboje, o tu visą vasarą suki galvą, kuo užsiėmęs tavo vaikas, namie paliktas vienas, tos pora savaičių stovykloje – bent jau šiokia tokia išeitis. Kitokioje aplinkoje vaikas turės galimybę pailsėti nuo namų taisyklių, o tu pailsėsi nuo vaiko – žodžiu, gerai visiems.

Vasaros stovyklos trukumai

Didžiausias trūkumas – vaikas atsiduria toli nuo namų, šeimos. Jam gali būti sunku prisitaikyti. Yra ir mažiau reikšmingų dalykų, kuriuos visgi turėtum žinoti pati ir perspėti vaiką:

■ daugumoje vasaros stovyklų gyventi tenka toli gražu ne taip patogiai, kaip namuose. Įprasta, kad nuvežę savo vaiką į stovyklavietę, tėvai lengvai pašiurpsta: „Negi mano nuostabioji atžalėlė porą savaičių turės praleisti tokiame apleistame namuke?“ Tačiau kiekvienas žino – jei draugija gera, jei dienos bėga įdomiai, atsilaupę sienų dažai neturi reikšmės;

■ maistas stovyklose dažniausiai taip pat ne toks gardus ir gausus kaip namie, beveik nėra skanėstų. Tačiau kelias savaites pavalgęs valgyklos maisto vaikas išmoks labiau vertinti mamos patiekalus;

■ nemaža dalis šiuolaikinių vaikų, pripratusių prie bendravimo internetu ir mobiliuoju telefonu, nesugeba paprastai bendrauti. Todėl stovykloje, atsidūrę tarp nepažįstamų žmonių, jie gali patirti nemenką stresą. Jau nekalbame apie stresą dėl to, kad visam stovyklos laikotarpiui netenka paties interneto (daugumoje stovyklų vaikai prašomi nesinaudoti savo mobiliaisiais telefonais). Tačiau tėvai dažniausiai palankiai vertina tai, kad jų vaikas susiranda tikrą, o ne virtualų draugą, porą savaičių pagyvena tikrą gyvenimą;

■ ne visa stovyklos siūloma veikla vaikui gali būti įdomi, todėl jam gali pasidaryti nuobodu, liūdna. Galbūt pasirinkote vaiko poreikių neatitinkančią stovyklą, iš anksto neišsiaiškinote svarbių dalykų? Arba tiesiog nepasisekė-taip irgi gali pasitaikyti.