Cholesterolio Mažinimas

Some people might have thought that using French Toast to sandwich a Monte Cristo was excessive, but those people have yet to eat at the Studio Diner in San Diego, CA. Jaunos moterys daug rečiau nei vyrai serga širdies ligomis. Priežastis paprasta. Jas „saugo” estrogenai – moteriškieji hormonai, kurie teigiamai veikia kraujo riebalų (lipidų) apykaitą, mažina mažo tankio cholesterolio ir didelio tankio cholesterolio koncentraciją, taip pat sumažina kraujagyslių tonusą, atpalaiduoja spazmus. Tačiau viskas pasikeičia, kai prasideda menopauzė ir moters organizme ima mažėti estrogenų. Būtent dėl jų stokos ir didėja cholesterolio kiekis kraujyje.

Cholesteroliui nusėdus ant kraujagyslių sienelių, susidaro aterosklerotinės plokštelės, kurios smarkiai sutrikdo kraujotaką, gali sukelia skausmus krūtinėje, o susiaurėjus širdį maitinančioms kraujagyslėms – ir įvairius širdies ritmo sutrikimus, dusulį, miokardo infarktą, insultą ir panašiai. Sakoma, kad tada moterys „pasiveja” vyrus pagal sergamumą širdies ligomis.

KAS GI TAS CHOLESTEROLIS?
Cholesterolis atsirado prieš šimtus milijonų metų, kartu su gyvūninės kilmės riebalais. Augalinės ląstelės yra padengtos dviem apvalkalais: vienas – trapus, riebalų ir baltymų, kitas – tvirtas, celiuliozės. Gyvulinės kilmės ląstelės turi tik vieną apvalkalą. Tačiau riebalų ir baltymų membrana buvo per silpna, ypač audiniams, atliekantiems mechanines funkcijas, beklaidžiojančioms” ląstelėms (eritrocitams, limfocitams). Ląstelių apvalkalui būtino tvirtumo kaip tik suteikia cholesterolio molekulės. Dėl savo struktūros cholesterolio molekulės gali nesunkiai„įsitaisyti” tarp riebalų rūgščių angliavandenių grandinių ir „sucementuoti” lipoproteino (riebalų ir baltymų) sluoksnį. Stipriausios žinduolių ląstelių membranos yra eritrocitų sienelės. Šios ląstelės yra išgaubto disko formos, geba pratekėti ploniausiais kapiliarais, atsitrenkdamos į jų sieneles ties susiaurėjimais.

Why do people feed them like this? Arterijose eritrocitai nuolat susiduria vieni su kitais. Deja, naujų ląstelių sintezė pačiuose eritrocituose nevyksta, jie neturi branduolio ar kitų ląstelinių organų ir pripildyti tik hemoglobino. Eritrocitų sienelė yra tvirta, nes sudaryta iš 23 proc. cholesterolio. O tai daug daugiau nei reikia kitoms ląstelėms. Pavyzdžiui, kepenų ląstelėse cholesterolio randama apie 17 proc. Tarpląstelinių struktūrų membranose cholesterolio kiekis neviršija 3 proc. Nervų ląstelių danga, atliekanti izoliacinę funkciją, sudaryta iš 22 proc. cholesterolio. Baltojoje smegenų masėje cholesterolis siekia iki 14 proc, pilkojoje – iki 6 proc.

Iš cholesterolio kepenyse susidaro tulžies rūgšties druskos, būtinos riebalams virškinti. Lytinėse liaukose cholesterolis„virsta” steroidiniais hormonais: testosteronu ar progesteronu, kurių struktūra yra labai artima cholesterolio struktūrai. Antinksčiuose cholesterolio darinys yra hormonas kortizolis. Moters kiaušidėse iš cholesterolio gaminamas estrogenas estradiolis. Cholesterolis svarbus inkstų bei blužnies ląstelėms, kaulų smegenų funkcijoms. Iš cholesterolio odoje, veikiant saulės spinduliams, gaminamas vitaminas D, gelbstintis žmones nuo rachito. Pats cholesterolis žmogaus organizme yra gaminamas kepenyse, iš kur per kraują patenka į kitus organus. Be to, cholesterolio gauname iš maisto.
Sveiko žmogaus organizme cholesterolio apykaita vyksta harmoningai. Tačiau dėl įvairių priežasčių (pernelyg gausaus gyvulinės kilmės riebalų vartojimo, padidėjusios cholesterolio sintezės kepenyse, sumažėjusio baltymų receptorių aktyvumo, genetinių veiksnių), lipoproteinų kiekis gali pakisti – padaugėja mažo tankio molekulių (pernešančių cholesterolį iš kepenų į audinius, taip pat į kraujagysles) bei sumažėja didelio tankio dalelių (pernešančių cholesterolį iš audinių į kepenis). Tuomet ir prasideda negalavimai: aterosklerozė, širdies ligos ir kt.

KAIP PADĖTI SAU?

Bendroji cholesterolio koncentracija kraujo serume žmogui senstant didėja. Todėl kai apie 50-uosius gyvenimo metus moters organizme ima mažėti moteriškųjų hormonų, labai svarbu reguliariai tirtis cholesterolio kiekį kraujyje. Normalus cholesterolio kiekis – mažiau nei 5,2 mmol/l (mažo tankio cholesterolio neturėtų būti daugiau nei 3,4 mmol/l).

Jei gydytojas jus įspėjo apie padidėjusį cholesterolio kiekį, pirmiausia rekomenduojama reguliuoti mitybą. Cholesterolio kiekiui įtakos turi ir reguliari mankšta. Ji padeda palaikyti optimalų svorį, gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį. Reguliari mankšta – tai kasdieniai pasivaikščiojimai gryname ore, plaukiojimas, fiziniai pratimai, šokiai, važinėjimas dviračiu. Pastebėta, kad be mitybos reguliavimo bei fizinio aktyvumo, cholesteroliui įtakos turi antioksidantai (vitaminai A, C, E, selenas, raudonųjų vynuogių ekstraktas), česnako produktai, polinesočiosios riebalų rūgštys (omega-3), lecitinas, folio rūgštis, B grupės vitaminai.

Yra ir maisto papildų, padedančių, kai padidėja cholesterolio kiekis kraujyje. Jų reikėtų vartoti tada, jeigu cholesterolio kiekio nepavyksta sumažinti koreguojant dietą, fizinį aktyvumą. Vienas jų – „Oktazolis”. Jo sudėtyje yra oktakosanolio. Tai biologiškai aktyvi medžiaga, daugiausia aptinkama cukranendrėse, kviečių gemaluose, citrusinių vaisių žievėje. Oktakosanolis mažina blogojo cholesterolio kiekį, didina gerojo cholesterolio kiekį, stabdo kraujagyslių pažeidimą, slopina krešulių susidarymą.