Imuniteto Stiprinimas
SVARBIAUSIA TAISYKLĖ
Sirgdami (nesvarbu, kokia ligos priežastis) stenkimės laikytis svarbiausio mitybos principo: neverskime savęs (ar sergančio šeimos nario) valgyti per prievartą. Peršalus reikėtų vartoti daugiau vitamino C (askorbo rūgšties). Organizmas pats negali pasigaminti vitamino C, todėl jo atsargas reikia papildyti tinkamai maitinantis. Jeigu į valgiaraštį įtrauksime daug vaisių ir daržovių, gausime pakankamai vitamino C. Beje, tiems, kas rūko ar vartoja nemažai alkoholio ir dažnai patiria stresą, askorbo rūgšties reikia keleriopai daugiau. Vitamino C gausu kiviuose, erškėtuogėse, juoduosiuose serbentuose, žemuogėse (tinka ir šaldytos uogos).
KEPENŲ APSAUGA
Peršalus nemenkas krūvis tenka kepenims. Jos stengiasi žūtbūt pašalinti iš organizmo dėl uždegimo atsiradusias toksines medžiagas bei medikamentus, kurių vartojame temperatūrai mažinti bei infekcijai įveikti. Šį krūvį kepenims padeda atlaikyti B grupės vitaminai ir metioninas. Vitamino B atsargas papildysime vartodami daugiau grikių ir avižų kruopų, rudųjų ryžių, kepenėlių, vištienos, saulėgrąžų branduolių. O metionino nemažai turi kiaušiniai, žuvis ir paukštiena.
Beje, prasidėjus uždegimui, organizme kinta rūsčių ir šarmų pusiausvyra, organizmas „rūgštėja”. Atkurti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, kaip beatrodytų keista, padės spanguolių sultys – jos neutralizuoja uždegimo metu atsiradusias rūgštis.
VITAMINŲ UŽKARDA
Normaliai imuninės sistemos veiklai palaikyti, be jau išvardytų vitaminų B ir C, reikia ir kitų vitaminų bei mikroelementų.
• Vitaminas A. Daugiausiai jo yra raudonos ir geltonos spalvos vaisiuose bei daržovėse: morkose, persikuose, moliūguose, taip pat žaliose daržovėse, pavyzdžiui, brokoliuose. Be to, daug vitamino A yra kietuose fermentiniuose sūriuose, kiaušiniuose ir kepenyse.
• Magnis. Jo yra tamsiai žalios spalvos daržovėse, žuvyje, sojos pupelėse, riešutuose, taip pat moliūgo sėklose.
• Kalcis. Kalcio gausu pieno produktuose, tačiau juose paprastai yra daug sočiųjų riebalų, kurie skatina uždegimą, todėl imuninė sistema dar labiau nusilpsta. Peršalus daug naudingiau vartoti kiaušinių ir žuvies, nes šiuose produktuose taip pat gausu kalcio. Peršalus taip pat tinka riešutai, saulėgrąžų sėklos ir žalumynai, nes juose yra ir kalcio, ir magnio.
• Selenas. Jeigu organizme trūksta seleno, mūsų imuninė sistema praranda galimybę greitai reaguoti į antrines infekcijas, tariant paprasčiau, peršalimo ligų komplikacijas. Šio elemento yra daržovėse, tačiau jo kiekis priklauso nuo dirvožemio, kuriame daržovės auginamos. Specialistų nuomone, dabar dirvožemyje jaučiamas šio svarbaus mikroelemento stygius, todėl jo mažiau yra ir daržovėse. Seleno atsargas galite papildyti valgydami kepenų, jūros gėrybių, svogūnų, česnakų, sveikų grūdų gaminių ir žalumynų. Kaip ir daugelis kitų maisto medžiagų, selenas bus veiksmingesnis, jei kartu vartosime ir vitamino E.
• Vitaminas E. Jo yra tiktai augaluose. Gyvūnų organizme šis vitaminas negaminamas. Daug vitamino E yra lapinėse daržovėse, grūduose (su luobele), sėlenose ir aliejuose. Šviežiose daržovėse vitamino E yra daugiau (jis daug veiksmingesnis) ne šaldytose ar konservuotose.
Daug vitamino E turi daiginti kviečiai, sojos, žirniai, aliejus, kiaušiniai, špinatai, lapinės daržovės, obuolių sėklos, migdolai, šaltalankis.
• Manganas. Imunitetą stiprina ir manganas. Daug mangano yra javuose, kviečių gemaluose, ankštinėse daržovėse, žalumynuose, ryžių sėlenose, riešutuose, gvazdikėliuose ir imbiere. Organizmui pasisavinti manganą trukdo arbata, kava, cigaretės, taip pat geležies ir cinko perteklius.
Taigi peršalus ar sergant kita infekcine liga patartina valgyti kuo daugiau žalių ir garuose troškintų daržovių. Mitybą galima paįvairinti ankštinėmis daržovėmis, duona su sveikais grūdais ir rudaisiais ryžiais. Beje, šiuose produktuose yra daug kitų mikroelementų, stimuliuojančių imuninę sistemą.
IMUNITETO PRIEŠAI
• Cukrus trukdo imuninei sistemai„atremti” virusų puolimą. Gazuotas vanduo, saldžios sultys, saldi arbata ar kava, greitas maistas, kuriame gausu „paslėpto” cukraus – visa tai gali ardyti mūsų imuninę sistemą. Taigi pasistenkime atsisakyti tokio maisto, juolab kad jo maistinė vertė labai menka, be to, jis gadina dantis ir prideda svorio.
• Alkoholis veikia taip pat neigiamai kaip ir cukrus. Jis ardo imuninę sistemą.
• Kofeino yra ne tik kavoje, bet ir arbatoje bei gazuotuose vaisvandeniuose. Kofeinas alina imuninę sistemą, trukdo organizmui pasisavinti naudingas maisto medžiagas. Vietoj įprastos juodosios arbatos, kurioje yra nemažai kofeino, kur kas naudingiau gerti žaliąją arbatą, stimuliuojančią imunitetą.
- imuniteto nusilpimas, imuniteto stiprinimas, imuniteto stiprinimas liaudies medicina, imuniteto stiprinimas liaudiskai, imuniteto stiprinimas pavasarį, imuniteto stiprinimas po antibiotiku, imuniteto stiprinimas vaikams, imuniteto stiprinimas vaikui, imuniteto stiprinimui, imuniteto susidarymas, imuniteto tarnyba, imuniteto tyrimai, vitaminai
[…] Stipresnis organizmas — didesnė tikimybė nesusirgti. Ne paslaptis, kad net ir didelės gripo epidemijos metu susergame ne visi. Viskas priklauso nuo organizmo, nuo jo prigimtinių savybių. Be to, jei organizmas užsigrūdinęs, ligos jį taip pat kur kas sunkiau įveikia. Arba išvis neįveikia. Jei žmogus gyvena tomis pačiomis sąlygomis, jei jo imuninė sistema įpratusi prie stresinių situacijų ir geba su jomis susitvarkyti, žmogus serga daug rečiau. Tačiau imuninę sistemą reikia stiprinti ir grūdinti ištisus metus- ne tada susigriebti, kai gripo sezonas jau čia pat. Reguliarus sportas, fizinis aktyvumas, maudymasis po kontrastiniu dušu, mažiau pykčių su artimaisiais, mažiau barnių su vaikais ar bendradarbiais -štai ir pajusite, kad virusai jūsų neįveikia! Tiksliau, imuninė sistema tokia stipri, kad virusai jai nebaisūs. Labai svarbu imuninei sistemai ir gera, visavertė mityba, kai vartojama ne per daug saldumynų ir kavos, atsisakoma alkoholio, tai yra tų dalykų, kurie imuninę sistemą silpnina. […]