Kopūstų Auginimas Ir Priežūra

Nors kopūstai lietuvių daržuose visada buvo viena populiariausių daržovių, tačiau juos auginti nėra taip paprasta. Kopūstų auginimo sėkmę paprastai lemia penki svarbiausi dalykai: tinkamai pasirinkta veislė, daigų kokybė, dirva, subalansuotas tręšimas ir apsauga nuo piktžolių, ligų bei kenkėjų. Dabar, kai kopūstai ima sukti gūžes, aktualiausia yra jų priežiūra. Kaip padėti kopūstams, kad jie augtų sveiki ir stiprūs?

Kopūstų laistymas

Pagrindinė taisyklė auginant kopūstus – neleisti dirvožemiui išdžiūti! Kopūstai labai reiklūs drėgmei: 1 m2 reikia net 2 kibirų vandens per parą. Taip yra todėl, kad kopūstai turi didelį lapų paviršių ir išgarina iš dirvos daug vandens. Tad gerą kopūstų derlių galima užauginti tiktai juos tinkamai laistant.

Auginimo pradžioje, kad pasodinti daigai greičiau prigytų, jie 5 dienas atsargiai laistomi laistytuvu 2-3 kartus per dieną. Vėliau dar dvi savaites daigai vandeniu lepinami kas 2-3 dienas pilant po 7 litrus kiekvienam kvadratiniam metrui. Vėliau laistoma 1 kartą per savaitę maždaug po 14 litrų vienam kvadratiniam metrui. Ankstyvųjų veislių kopūstus gausiausiai reikia laistyti birželio mėnesį, o vėlyvuosius – liepos pabaigoje, kai užsimezga gūžės.

Kopūstų augimą ir gūžių formavimąsi ypač stabdo karšti ir sausi orai. Tuo metu kopūstus reikia ypač gausiai laistyti. Labai svarbu, kad drėgmė pasiektų augalo šaknis, todėl kopūstus geriau laistyti rečiau, bet gausiai. Žemę iš pradžių reikėtų sudrėkinti, leisti vandeniui įsigerti, o tada jau lieti gausiau.

Laistyti geriausia vakare, kad per naktį augalas prisigertų drėgmės. Dieną, per patį karštį, laistyti apskritai negalima, nes ant lapų patekę vandens lašai gali sufokusuoti saulės spindulius į vieną tašką ir apdeginti augalą. Negalima laistyti labai šaltu vandeniu, nes nuo jo bet kuris augalas patiria „stresą” ir ima blogiau augti. Lieti reikia ne žemesnės kaip 18-20 °C temperatūros vandeniu. Tinkamai laistomų kopūstų gūžės bus tvirtesnės ir tankesnės, be to, sumažės fiziologinių kopūstų ligų rizika, mažiau puls amarai, kopūstiniai baltukai ir kiti kenkėjai.

Nuolat purenkite dirvą

Ne mažiau svarbi priemonė, padedanti kopūstams augti, -nuolat purenti dirvą. Dirva, kur auga kopūstai, visą laiką turi būti puri. Tuomet į ją patenka daugiau oro, todėl kopūstai mažiau serga. Be to, purus dirvos paviršius saugo drėgmę. Žemė purenama kas 6-10 dienų 7-8 cm gyliu. Geriausia tai daryti po lietaus arba kopūstus palaisčius. Nuolat purenant drauge naikinamos ir pradedančios augti piktžolės. Per visą augimo laikotarpį dirva supurenama ne mažiau kaip 4-6 kartus.

Padėkite kopūstams išleisti papildomų šaknų

Augimo metu ankstyvuosius kopūstus reikia apkaupti vieną du kartus, o vėlyvuosius – du tris kartus. Tuomet jie išleidžia papildomų šaknų ir greičiau auga. Kopūstai pridėtines šaknis leidžia iš stiebo, taigi apkaupti jie sustiprina savo šaknų sistemą ir augalas sugeba iš dirvos paimti daugiau maisto medžiagų.

Pirmą kartą kopūstai apkau-piami praėjus 20-25 dienoms po sodinimo, o antrą – praėjus 15-20 dienų po pirmo kaupimo. Po 15 dienų gerai būtų apkaupti trečią kartą. Kaupti geriausia po lietaus arba pa-laisčius. Tuomet drėgna žemė patenka arčiau stiebo ir augalas greičiau išleidžia pridėtines šaknis.

Kopūstų tręšimas

Jei kopūstai blogai auga, viena iš priežasčių gali būti per rūgšti dirva. Jei prieš sodinant dirva nebuvo kalkinta, patręš-kite kopūstus didesniu kalio kiekiu, gausiau pabarstykite pelenais. Pelenuose yra kalio, mangano, fosforo ir kitų mikroelementų, labai reikalingų augantiems kopūstams. Tai ir trąšos, ir profilaktinė priemonė prieš kenkėjus (amarus, sraiges, šliužus). Pelenais net gerai augančius augalus rekomenduojama apibarstyti nors kartą per savaitę. Tai atliekama rytais, kai augalų lapai drėgni. Ypač gerai reikėtų apibarstyti apatinę lapų pusę.

Per visą vegetacijos laikotarpį kopūstai turi būti tręšiami 3-4 kartus. Tręšti galima organinėmis ir mineralinėmis (vienanarėmis, kompleksinėmis ar mišiniais) trąšomis. Kai kopūstai pradeda formuoti gūžes, juos reikia patręšti kalio bei fosforo trąšomis arba medžio pelenais.

Visų veislių (ir ankstyvieji, ir vėlyvieji) kopūstai tręšiami:

praėjus 20 dienų po daigų pasodinimo;
praėjus 10 dienų po pirmo tręšimo;
rugpjūčio mėnesį.

Vėlyvųjų veislių kopūstai papildomai tręšiami tarp antro ir trečio tręšimo (maždaug birželio paskutinėmis dienomis).

Kaip apsaugoti kopūstus nuo kenkėjų?

Tam, kad kopūstai augtų sveiki ir stiprūs, daržininkai rekomenduoja laiko patikrintą priemonę: į 31 vandens pilamas buteliukas vaistinėse parduodamo valerijonų tirpalo ir 1 šaukštas skysto muilo. Tokiu tirpalu purškiami kopūstai. Tai padeda ne tik naikinti kenkėjus, bet ir apsaugo nuo ligų bei stiprina augalus.

• Dažniausiai kopūstus puola kopūstiniai drugeliai. Padėti gali dilgėlės. Anksti ryte priskintų sultingų dilgėlių gausiai išdėliokite ant kopūstų gūžių bei ant žemės po jomis. Drugelius atbaido dilgėlių kvapas. Per vasarą tai reikia pakartoti kelis kartus.

• Kopūstinio baltuko drugelius atbaido ir vaistinėse parduodamas pušų ekstraktas (dedami 2 šaukštai į kibirą vandens) arba ugniažolės (1/3 kibiro vaistažolių iki viršaus užpilama vandeniu ir laikoma 3 paras, po to pridedama 40 g ūkiško arba skysto muilo). Kopūstinius baltukus atbaido ir tarp kopūstų pasėti krapai, salotinės garstyčios, kalendros.

• Kai kopūstai suka gūžes, būtina pradėti kovoti su šliužais. Tam svarbiausia kopūstus labai gerai ravėti, kad drėgna terpė nepritrauktų šliužų. Galima tarpueiliuose padėti drėgnų lentelių, ant kurių susirinkusius šliužus bus galima sunaikinti jiems dar nepasiekus kopūstų.

• Dažnai daržininkai skundžiasi, kad kopūstus naikina kopūstinių musių lervos. Mažiau žalos šie kenkėjai padarys, jeigu palaisčius ar po lietaus dirva iškart bus supurenama, daržovės apkaupiamos.

• Kenčia kopūstai ir nuo Spragių. Šiuos pažeidimus lengva pamatyti. Ant lapų atsiranda mažų apskritų skylučių. Labiau apnikti gležni kopūstų daigai lieka beveik be lapų. Pažeisti augalai vysta, džiūsta, gali žūti. Visiškai padeda tik insekticidai, tačiau, jei nenorima jų naudoti, tuomet gausiai barstoma pelenais. Visiškai nuo kenkėjų apsaugoti jie nepajėgūs, tačiau šiek tiek padėti gali. Norint apsisaugoti nuo visų minėtų kenkėjų, galima naudoti pesticidinius augalus, pavyzdžiui, valgomuosius svogūnus, česnakus, žalius bulvienojus, karčiuosius kiečius (pelynus), kraujažoles, didžiąsias varnalėšas.

Karčiųjų kiečių nuoviras ruošiamas taip: 0,5 kg žydinčių augalų viršūnių arba 0,7-0,8 kg džiovintų karčiųjų kiečių užpilama 101 šalto vandens. Parą mirkoma, o tada verdama 30 min.

Pesticidinių augalų nuoviras būna veiklus ilgiau (apie 5 mėn.), jeigu dar karštas supilamas į sandariai uždaromą indą ir laikomas tamsioje vėsioje vietoje. Į tirpalą dedama skalbimo muilo (30-40 g 10 1 vandens) ir juo 3-4 kartus kas 5-7 dienas purškiami kopūstai. Purkšti geriausia ryte arba vakare, kai neskraido bitės. Likus 15-20 dienų iki derliaus nuėmimo purkšti jau negalima.

Likus mėnesiui iki derliaus nuėmimo kopūstus rekomenduojama apipurkšti amoniaku. 40 ml amoniako supilama į 5 1 vandens ir pridedama pora šaukštų skysto muilo. Sunaikinami visi kenkėjai, graužiantys kopūstus tiek lysvėje, tiek ir vėliau sandėliuojant.